Archyvas
Vagys, dviračiai ir kanalai susiję
Amsterdame, kuris dar vadinamas Šiaurės Venecija, 100 km ilgio 165 miesto kanalai, per 1200 tiltų. Pasiplaukiojimas kanalais nuostabus reginys.
Barselona – laukinės pakrantės perlas
Barselonoje įprastas gyvenimas – linksmybės restoranuose ir gatvėse iki paryčių.
„Natūra 2000“ užkirs laivybą į Rygą?
Latvijoje įsiplieskė konfliktas tarp aplinkosaugininkų ir uostininkų. Tarp Baltijos jūros ir Rygos įlankos esanti Irbės protaka su visomis aplinkinėmis teritorijomis planuojama įtraukti į ypatingai saugomų Latvijos teritorijų sąrašą „Natūra 2000“.
Plaukikai per Lamanšą trukdo laivybai
Keleivius jūrų keltais Baltijos ir Šiaurės jūrose plukdanti kompanija „DFDS Seaway“ susirūpino, kad padaugėjo Lamanšo sąsiaurį norinčių įveikti plaukikų.
Į jūrą - „perėjus“ treniruoklį
Kompiuteriniai žaidimai persikelia į suaugusiųjų gyvenimą, užvaldo jūrinį sektorių.
Odesos keleivinės laivybos blizgesys ir skurdas
Beveik kiekviename Odesos pristatyme nurodoma, kad šiuolaikinio dizaino ir techninių galimybių jūrų keleivių stotis prilygsta analogiškiems kompleksams Europoje ir stambiausiuose pasaulio miestuose.
Plaukimas per Suecą daro įspūdį
Lietuvos jūrų laivininkystės kapitonas Arūnas Bružas teigė, kad plaukimas Sueco kanalu yra vienas įspūdingiausių reginių – vaizdas toks tarsi keliautum per dykumą.
Malūnų žala jūros periodo parke
Tik apsilankęs Ventos regioniniame parke gali suvokti, kad vandens elektrinės daugiau daro žalos nei naudos. Ventos ir Virvytės upeliai tarsi apsagstyti hidroelektrinėmis ir vandens malūnais.
Atnaujinamas seniausias batiskafas
Pasaulyje yra vos keli batiskafai, kurie gali pasiekti kelių kilometrų gylyje gulinčius nuskendusius laivus.
Stebina surastų lobių dydžiai
Gerėjant paieškos vandenyje technikai, vis dažniau surandami nuskendę laivai su lobiais. Tokių atvejų tik daugės, nes lobių paieškomis dideliuose gyliuose specializuojasi ištiso kompanijos. Lobių paieškos yra pelningas verslas, nes didesnė
Žmonės tampa žuvimis
Užvaldę karo technologijas ant vandens, sausumoje ir ore žmonės leidžiasi kariauti ir po vandeniu.
Povandeninis laivas su irklais
Olandijos Alkmaro miesto muziejaus kieme eksponuojama prieš 390 metų sėkmingai išbandytos submarinos šiuolaikinė rekonstrukcija.
„Turtle“ – submarinos protėvis
1775 metais JAV buvo sukonstruotas ir pastatytas pirmasis karinis povandeninis laivas „Turtle“ („Vėžlys“).
Danijos karališkoji jachta plaukios po Baltijos jūrą
Danijos karališkoji jachta kasmet nuo balandžio 16 d. pradeda stovėti Kopenhagoje, kad ja galėtų grožėtis turistai.
Milijardierių laivai krizės nepajuto
Pasaulinė krizė sudavė smūgį vidutinės klasės jachtų statyboms.
Kodėl menkės neišgyvena šiltuose vandenyse?
Baltijos ir Šiauirės jūrų žvejų ypač mėgstamos žuvys menkės yra aplinkai ypač jautrios ir kitose jūroje neprisitaikančios žuvys.
Mėnulžuvė - Pasaulio vandenynų rekordininkė
Povandeninis pasaulis yra įvairus ir dažnai stebina netikėtomis formomis. Tokios yra ir jūros biologų nuodugniai pradėtos tyrinėti mėnulžuvės. Šios taikios žuvys traukia turistų, ypač nardytojų dėmesį.
Pasakorių mėgiamos žuvys
Prie Lietuvos krantų sugaunamos trys plekšnių rūšys ir otas. Labiausiai paplito upinės plekšnės.
Eglutę apšviečia ungurys
Japonai sugalvojo, kaip Kalėdinę eglutę apšviesti energija, kurią skleidžia elektrinis ungurys.
Žuvys su pabaisų įvaizdžiu
Juostažuvės puošia žinynus ir muziejų rinkinius, nors tai mažiausiai pažintos jūros žuvys.
Kas tas vilkešeris?
Pernai Lietuvos priekrantės žuvų sąrašas praplėstas trimis naujais žuvų rūšių įrašais. Įdomiausia žuvis – lapkritį ties Šventąja sugautas vilkešeris.
Žuvys, kaip ir paukščiai, žieduojami
Ženklinimas nuo seno naudojamas būdas žuvų elgsenai tirti. Žymekliai padėjo nustatyti Baltijos jūros žuvų keliones, atsivėrė margas žuvų migracijų žemėlapis.
Žvejų šventės: tarp tradicijos ir naujovių
Žvejai ir jūreiviai turi savo profesines šventes. Tačiau retas dalyvis, o ir pats žvejys sklandžiai ir suprantamai gali paaiškinti tikrą žvejų ir Jūros šventės paskirtį bei jų atsiradimo aplinkybes. Šventėse
