Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Į Baltiją sugrįžo taurieji senbūviai

Neįprastos sandaros ir savito gyvenimo būdo eršketai niekada nestokojo dėmesio, bet jau kurį laiką nyko. Naujausi tyrimai ir ryžtingi žuvivaisininkų žygiai teikia vilčių. Po trijų dešimtmečių pilkieji upių milžinai sugrįžta. Tai sėkmingiausias Europos Sąjungos gamtosaugos ir šalių bendradarbiavimo pavyzdys.

Eršketukai pasirengę išplaukti
Eršketukai pasirengę išplaukti @ Egidijaus Bacevičiaus archyvo nuotr.

Didžiausia gėlavandenė žuvis

 

Mokslininkų atradimai papildė ir atnaujino eršketų biologinius duomenis. Šiuo metų tai viena geriausiai ištirtų žuvų. Senovinės išvaizdos toli iš upių į jūrą maitintis plaukiančios ir neršti sugrįžtančios žuvys išauga iki 4 metrų ilgio iki 400 kg. Svorio. Jos įvairiaėdės, suaugusios - grobuonės. Manoma, kad gyvena iki 60, atskirais atvejais 80 ir daugiau metų. Vertinamos dėl žuvienos ir ikrų.

Šiaurės ir Baltijos jūrose eršketai žvejoti velkatinkliais. Pagrindiniai paruošos centrai buvo Hamburge ir Alt Pillau (šiandien Baltijskas). Vokietijos istorinėse žemėse išliko gausus eršketų žūklės kultūrinis paveldas. Lietuva buvo šio verslo pakraštys. Tyrėjams žinomos penkios istorinės žuvų nuotraukos ir per 15 aprašų, bei palyginti gausi pamario tautosaka. Visa tai šiandieną sudaro krašto kultūros vertybių aruodą, iš kurio žinių semiasi kalbininkai, kultūros istorikai ir biologai.

Verta paminėti kelis aprašus. Žurnalistas Oskaras Schlichtas rašė, kad 1887 m. Pilkopos (Lesnoje) žvejai sugavo 75 eršketus. Kone kiekvieną vasarą tarpukario Lietuvos periodinės spaudos margumynų kertelės įvairindavo žinutės apie žuvis milžines. Lietuvių, vokiečių kalba rašyta apie pilvais į viršų plūduriuojančias ir taip ikrus brandinančios ilgas kaip kuolas aštriabriaunes žuvis. Pateikiama įspūdingų laimikių nuotraukų su iškalbingais paliudijimais. Prisimenama, kad 1927 m. gegužę jūroje ties Juodkrante sugautas eršketas svėrė 183 svarus (73,2 kg). Teigiama, kad 1929 m. Nemune ties Sudragais (patikslintais duomenimis – Kačergine) tinklais sužvejotas net 6 metrų ilgio eršketas. Prisimenama, kad "pakrovė eršketrą vežiman, o uodega vis vilkosi pažeme". Šią istoriją kartojo vėlesni „tyrėjai“. Na, gerai, laimikio ilgis gal kiek ir perdėtas, ir uodega nesivilko pažeme, kaip teigiama, tačiau vykusiai atskleista nuotaika veikė skaitytojų vaizduotę ir skatino domėtis. Kaip liudija užrašas po nuotrauka, už nekasdienį laimikį Kauno restoranas sumokėjo 500 litų.

Išsamiai aprašytas 1932 m. juodkrantiškio žvejo Pilaičio nutikimas. Kuršių mariose Stariškių-Juokrantės ruože į venterį (iš vytelių pintas žvejybos įrenginys) įkliuvo 75 kg eršketas. Parvilktą laimikį laikė tvirtai virve pririšę už uodegos Juodkrantės krantinės nendryne. Gretimais iškabino lentelę su užrašu: "Už 50 centų galima pamatyti ir nufotografuoti šiandien Kuršių mariose pagautą gyvą milžiną – eršketrą" ir išmoningai viliojo pinigus iš smalsaujančių poilsiautojų. Laimikį nuplukdė į Klaipėdos žuvų paruošos supirktuvę savininkui Friedrichui Suhrui. Pridavęs žuvį jaunuolis gavo 210 litų, ir tai neskaitant kiek išviliojo iš prašalaičių. Minima, kad Kaune vienas eršketas parduotas net už 700 litų, ir tai didžiausias žinomas atlygis Lietuvoje, kada nors sumokėta už žuvį. Paskutinis atvejis yra iš 1960 m. rugsėjo 26 d., kuomet jūroje už 13 km nuo Nidos velktinkliu sugautas 210 cm ilgio 82 kg sveriantis eršketo patinas. Tais pačiais metais sugauto antrojo eršketo ilgis siekė 120 cm. Vėlesnių patikimų duomenų apie šią rūšį nėra.

 

Bandos likučiai Baltijoje

 

Maždaug tuo pačiu metu eršketai atsitraukė iš kitų Baltijos ir Šiaurės jūros vietų. 1965 m. rugsėjį Vysloje netoli Chelmno sugauta paskutinė Lenkijoje eršketo patelė, siekusi 281 cm ilgį ir 136 kg svorio. 1967 m. – Gotlando duburyje, 1971 m. – Gdansko įlankoje. Oderyje paskutinis laimikis fiksuotas 1970 m.

1993 m. spalio mėnesį kuomet niekas nesitikėjosi Europoje vėl šmėstelėjo „išnykusios žuvies šešėlis“. Šiaurės jūroje į pietus nuo Helgolando tralu sugautas 285 cm ilgio ir 142 kg svorio Atlanto eršketas. Kol žinia pasiekė žuvų žinovus, žuvis nusibaigė, o visur spėjantys verslininkai pasistengė, kad laimikis netruktų atsidurti prabangaus restorano virtuvėje ir būtų pateiktas lankytojams ant stalo.

Estijoje ir gretimuose vandenyse yra žinoma trisdešimt eršketų laimikių aprašų. Paskutinė retenybė sugauta 1963 m. Rygos įlankoje ties Jūrmala. Sugautos milžinės iškamša laikoma Tartu universitete. Didelio susidomėjimo ir vilčių teikė „paskutinis Baltijoje Atlanto eršketas“. 1996 m. gegužės 24 d. Rygos įlankoje prie Muhu salos į strimėlinį velkatinklį įkliuvo 290 cm ilgio ir 136 kg eršketo patelė. Iš jos vidurių išiimta 28 kg ikrų. Tai didžiausia mokslininkams žinoma Baltijoje sužvejota žuvis. Kol atvyko tyrėjai, žuvis nugaišo. Žuvis mokslo istorijoje liko pakrikštyta Saremo salos Marija (Saaremaa Maria). Rein Marans kartu su Andres Siootu apie šį nutikimą sukūrė filmą „Žuvų motinos mirtis“. Žuvies iškamša pristatyta Talino gamtos muziejuje.

 

Bandomieji eršketų veisimai

 

Mokslininkus visuomet domino eršketų auginimas ir veisimas. 1885 m. Nemune ir jo intakuose paleista sterlių. Žuvys neįsitvirtino ir ilgainiui išnyko. Eršketai, kaip manyta, įkūnys tarybinio gerbuvio rytojų ir nuo pat 1950 m. auginti Latvijos žuvų veisykloje, dideliais kiekiais buvo išleidžiamos penkių rūšių žuvys. 1953 m. Lietuvos Mažojo žvejybos tresto („LitRybVod“) lėšomis į Nemuną ties Rusne išleista iš Šiaurės Dvinos ir Obės atvežtų (parskraidintų) 860 sterlių jauniklių. Bandymas pakartotas 1954 ir 1959 m. Pavienių paaugusių sterlių sugaunama Nemune, Neryje ir Nevėžyje ir Baltijos priekrantėje. Tyrimų neatlikta, dėl to atlanto eršketo bandos sunykimo laikas nustatomas tik apytikriai.

Po 1994 m. Vokietijoje Rostoke įsteigta eršketų gelbėjimo draugija, kilo eršketų išsaugojimo sąjūdis. Išsikeltas tikslas eršketus susigrąžinti. Pagal archeologinius radinius ir muziejuose saugomas senienas patvirtinta, kad Atlanto vandenynas dalija Atlanto eršketo arealą į dvi dalis, abipus pakraščiuose gyvena tos pačios rūšies atstovai. Europinis eršketas Baltijos jūros gėlavandenių žuvų santalkose Baltijoje ir aplinkiniuose intakuose įsikūrė atsitraukus paskutiniajam apledėjimui ir sušilus klimatui (maždaug prieš 4-5 tūkst. metų). Praeityje atklysdavo nuo Šiaurės Amerikos rytinio pakraščio ir įsikūrė vakarų Europos pakraščio, Šiaurės ir Baltijos jūrose. Artimos rūšys gyvendavo kartu, kryžmindavosi, palikdamos žymių palikuonių išorėje ir genetiniame lygmenyje. Europinio eršketo negausūs kiekis liko pietų Europoje. Istorinėmis eršketų „klajonėmis“ aiškinami atsitiktiniai pavienų eršketų užklydimai į Baltiją, kuomet sugaunami „išnykusios rūšies“ atstovai, atsiradę „iš niekur“. Vokietijos žuvininkų žvilgsniai nukrypo į Kanados upes. 2001 m. Kanados Šv. Lauryno upėje sugauta ir Šv. Endriaus Okeanologijos centre (New Brunsweek) laikytos keturiasdešimt 1,4–2,2 m ilgio žuvų. 2004 m. pavasarį iš jų atrinktos dvidešimt žuvų. Jos perskaidintos į talpyklas Dars Zingst pusiasalyje (Vokietija, priešakinė Pomeranija). Jų palikuonių išleista Oderio intakuose. Bendras išleistų eršketukų kiekis 230 tūkstančių. Dalis iš jų ženklinti žymekliais ir radijo bangų siųstuvais, buvimo vietai kelionių nuotoliams nustatyti.

Nuo 2004 m. vyko Vokietijos muziejų senienų rinkinių patikra ir parodų atnaujinimas, išleista pažintinių knygų ir skrajučių. Išskirtinis dėmesys Osten upės žiotims, kur Elbės žemupyje prieš pusę amžiaus klestėjusi pavyzdinė eršketų gavyba.

2009 m. atplukdytas ir visuomenei pristatytas Prancūzijos žuvų (eršketų) tyrimų laivas „Acipenser“. Oberndorfe atidengta apsemiama ir per atoslūgius iš vandens išnyranti plūduriuojanti eršketo skulptūra. 2001 ir 2014 m. Europinis eršketas išrinktas metų žuvimi, Žuvies dienos minėjimas. apdovanojimas Auksinė lydeka, pirmoji Pasaulinė „Migruojančiųjų žuvų diena. Pradėta pramoginė eršketų žūklė blizgėmis.

 

Lietuvos projektai

 

Nuo 1999 m. Europos sąjungos paremti eršketų tyrimų ir bandos įkūrimo bandymai. Lenkijos ir Vokietijoje projektai įgyvendinti 2005–2006 m.

2010 m. pradėta Lietuvos Atlanto (aštriašnipių) eršketų bandos atkūrimo darbai. Laukystos žuvivaisos poskyryje auginti iš Lenkijos vidaus vandenų žuvininkystės instituto (Olštinas) atsivežti eršketai. 2011 m. liepos 7 dieną į Šventosios upę paleista 30, o 2014 m. spalio 16 dieną Neryje net 2 530, vidutiniškai 14 g sveriančių jauniklių. Manoma, kad po 5–7 metų bent dalis į jūrą nuklydusių žuvų, suaugusios turėtų sugrįžti į Lietuvos upių žemupius. kaimyninėje Estijoje eršketų bandos atkūrimo atkūrimo darbai pradėti 2013 m. ir skirta 24 tūkst. eurų.

Šiuo metu žinoma virš 20 pranešimų apie laisvėje sugautus eršketus. 2013 m. spalio pabaigoje priekrantėje 45 cm eršketas laikytas Lietuvos jūros muziejaus akvariume. Ties Preila tinklais sugautas jauniklis ženklintas žaliu Gamtos tyrimų centro žumekliu. 2014 m. virš 90 žuvų sugavo Kuršių mariose Kaliningrado srities žvejai. Nustatyta, kad klajojantys jaunikliai laikinai užsilaiko Nemuno žemupyje. Į priekrantės žvejų tinklus kaskart įkliūva 45–60 cm eršketų, dalis jų su žymekliais uodegos peleko viršutinėje skiautėje. Gražiai ūgtelėjusios žuvys kol kas paleidžiamos. Tirtų žuvų skrandžiuose aptikta Baltijos trupsnių kiauto liekanų, kūnas apaugęs rudadumbliu. Rūšiai būdingų parazitų nerasta. Žuvis muistėsi, nuo smailiaviršių gūbrelių susibraižiau rankas, dėl to ateityje patartina dirbti su pirštinėmis. Mūsų priekrantėje eršketai priskirtini jūrinių šaltavandenių žuvų santalkoms. Laikosi iš marių išplaukiančių žuvų bendrystėje.

Fotoreportažas
  •  Į Baltiją sugrįžo taurieji senbūviai-Foto-nr-4268_4269.jpg
  •  Į Baltiją sugrįžo taurieji senbūviai-Foto-nr-4268_4271.jpg
  •  Į Baltiją sugrįžo taurieji senbūviai-Foto-nr-4268_4272.jpg
  •  Į Baltiją sugrįžo taurieji senbūviai-Foto-nr-4268_4273.jpg
  •  Į Baltiją sugrįžo taurieji senbūviai-Foto-nr-4268_4274.jpg
  •  Į Baltiją sugrįžo taurieji senbūviai-Foto-nr-4268_4275.jpg
  •  Į Baltiją sugrįžo taurieji senbūviai-Foto-nr-4268_4276.jpg
  •  Į Baltiją sugrįžo taurieji senbūviai-Foto-nr-4268_4277.jpg
  •  Į Baltiją sugrįžo taurieji senbūviai-Foto-nr-4268_4278.jpg
  •  Į Baltiją sugrįžo taurieji senbūviai-Foto-nr-4268_4279.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Į Baltiją sugrįžo taurieji senbūviai"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.