Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Į buriavimo mokyklą – per galvas

Klaipėdoje siūloma atkurti buriavimo mokyklą, nors realiai tam kol kas nėra nei bazės, nei vietos, kur uosto akvatorijoje būtų galima buriuoti.

Kad vaikų buriavimas Klaipėdoje reikalingas niekas neginčija, bet vien Dangėje vaikai buriuoti neišmoks.
Kad vaikų buriavimas Klaipėdoje reikalingas niekas neginčija, bet vien Dangėje vaikai buriuoti neišmoks. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Buriuotojai... dėl žvejų

 

Idėją Klaipėdoje atkurti buriavimo mokyklą, o tiksliau sakant „gimdyti naują“, pasiūlė vienos iš didžiausių Klaipėdoje žvejybos bendrovių vadovas Algirdas Aušra. Tai siūlydamas jis teigė jaučiantis nostalgiją vaikų buriavimui, nes pats praleido jaunystę buriuodamas.

Yra ir kita labiau praktinė situacija, kodėl reikia atkurti vaikų buriavimą. Mat tikimasi, kad buriavimas taps vieta iš kur žvejybos laivyną ateityje ateis jauni žmonės.

„Tiesiogiai dirbu žvejybos versle. Yra katastrofiška padėtis. Žmonės išmiršta ir naujų iš niekur nebeateina... Paskutinius resursus iš Tarybų Sąjungos paliktus išvalgome ir naujų nebeprieauga... Danijoje, Švedijoje į laivyną eina tie kurie užauga buriuodami su tėvais. Pas mus vežė iš visos tėvynės ir darė jūreiviais“, - Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos posėdyje teigė A.Aušra.

Jo nuomone, šiandien Klaipėdoje iškyla „principinis klausimas ar mes esame miestas ir uostas ar esame susirinkę valstiečiai, gyvename prie jūros ir į jūrą žiūrime kaip į svetimą kūną“.

Jis iškėlė idėją, kad reikia gaivinti jūrinį buriavimą ir Klaipėdos miesto valdžiai priimti sprendimą, kad vaikų buriavimas Klaipėdoje yra vienas iš prioritetinių užsiėmimų. Negali taip būti, kad miesto futbolui, krepšiniui netgi ledo rituliui skiriamos žymios sumos, o buriavimui... ašaros.

 

Lašas jūroje

 

„Klaipėdoje ir prieškaryje ir dabar su buriavimu yra problemos. Žinome, kad regatose  dažniausiai dalyvaudavo kauniečiai. Prisimenu laiką, kai kilnojantis į darbą Jūrų muziejuje mačiau buriuojančius vaikus. Be vaikų buriavimo Klaipėdoje nebus tų, kurie toliau ką nors darys, nebijos vandens, laivo, buriu“, - svarstė Olga Žalienė.

Ji apgailestavo, kad globaliosios sporto šakos Klaipėdoje ima viršų, o tos, kurios priklauso nuo gamtos lieka nuošalyje.

Iš tiesų, vaikų buriavimo Klaipėdoje šiandien neliko. Pagal Klaipėdos miesto ir rajono valdžios sutartį buriavimas iš Klaipėdos persikėlė į Dreverną. Ir tai nėra blogai. Dalis Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos narių laikosi nuomonės, kad tai priimtinas variantas.

„Drevernoje viskas gerai, bet jūrinė kultūra negimsta besimaudant vonioje. Ir tai, kad vonia ne Klaipėdoje, o Drevernoje...“, - dėstė A.Aušra, pridurdamas, kad siūlydamas idėją atkurti buriavimą Klaipėdoje, jokiu būdu nenorintis pakenkti Drevernos vaikų buriavimo mokyklai.

Klaipėdos irklavimo centro vadovo Liudviko Alberto Mileškos teigimu, Klaipėdos miesto sporto taryboje buvusi pristatyta Drevernos buriavimo mokyklos veiklos ataskaita. Pagal ją ten buriuoja 40 vaikų. Iš jų 21 klaipėdietis ir 19 iš Klaipėdos rajono. L.A.Mileškos vertinimu, toks klaipėdiečių vaikų buriavimas yra „lašas jūroje“.

Nenuostabu, kad buriavimas Klaipėdoje nuolat nusileidžia buriavimui Kaune visais parametrais, pradedant finansavimu, buriavimo priemonėmis ir baigiant sportiniais rezultatais.

 

Buriuoti ar ne uoste?

 

Idėją atkurti buriavimo mokyklą Klaipėdoje Jūrinės kultūros koordinacinė taryba žada teikti svarstyti miesto politikams plačiau nesigilindama į įvairius niuansus, kodėl vandenų sostinėje Klaipėdoje nėra palankių sąlygų vaikų buriavimui.

Kaip minėta, svarbu iškelti pačią idėją – atkurti buriavimą, o kaip, kur ir už kokius pinigus tai daryti, tegul gilinasi Klaipėdos miesto savivaldybės valdininkai. Buriavimo baze Klaipėdoje buvo Smiltynės jachtklubas. Jį uždarius rekonstrukcijai buriavimo neliko.

Bet problema buvo ir kita. Vaikai buriuodavo prie jachtklubo, šalia uosto akvatorijos. Tokį vaikų buriavimą nepalankiai vertino uosto kapitono tarnyba.

„Specialiai pasižiūrėjau Klaipėdos uosto laivybos taisykles. Jose nurodyta, kad sportiniai laivai gali plaukti laivybos kanalu, jei juos lydintis laivas gauna laivų eismo tarnybos leidimą ir palaiko nuolatinį ryšį su ja“, - aiškino Petras Bekėža. Taip pat esą nėra nurodyta, kad neregistruoti maži sportiniai laiveliai negalėtų plaukti šalia laivybos kanalo.

Tačiau buvęs uosto kapitonas Ričardas Lučka patarė „nemaišyti buriavimo, kur buriuoja specialistai ir vaikų buriavimo su „optimistais“.

„Buvo atvejų, kai didieji laivai avariniu būdu stabdydavo, kai vaikai su mažais laiveliais netikėtai atsidurdavo prieš juos laivybos kanale ir netgi apsiversdavo“, - prisiminė R.Lučka. Todėl Klaipėdos uosto laivybos taisyklėse yra aiški nuostata draudžianti organizuoti laivų regatas, kitus sportinius ar pramoginius renginius be uosto kapitono leidimo. Kyla klausimas – kas yra vaikų buriavimo treniruotės – renginys ar ne? Ir ar joms rengti šalia uosto laivybos kanalo reikia uosto kapitono leidimo?

 

Nusibodo laukti prieplaukos

 

Ne tik vaikų, bet ir daugybė suaugusiųjų buriavimo, laivybos problemų būtų išspręsta, jei už Smeltės pusiasalio prie Kuršių marių būtų pastatyta Klaipėdos pramoginių laivų ir valčių prieplauka.

Ją yra įsipareigojusi pastatyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija už iš miesto daugiau nei prieš 10 metų gautą senosios valčių prieplaukos teritoriją prie Smeltės pusiasalio. Dabar ta teritorija yra naudojama iš Malkų įlankos iškastam užterštam gruntui laikyti.

Naujos Klaipėdos pramoginių laivų ir valčių prieplaukos statyba jau turėjo prasidėti maždaug 2011 metais. Jau netgi buvo parinktas šios statybos rangovas. Bet tuomet šalį valdžiusiai konservatorių ir liberalų sąjūdžio vyriausybei paėmus į biudžetą iš Uosto direkcijos dalį pelno statyba buvo įšaldyta.

Dabar pasikeitė pačios Uosto direkcijos samprata apie uosto vystymą. Rengiamas Uosto bendrasis planas, kuriame numatytas kitoks uosto pietinės dalies išvystymas su naujai formuojamais pietiniais uosto vartais. Už tų vartų Kuršių marių dalyje vis dar žadama pastatyti Klaipėdos pramoginių laivų ir valčių prieplauką. Bet šiandien nėra aiškūs terminai, kada tai bus. Galbūt apie kokius 2019-2023 metus?

Dalis Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos narių mano, kad visais įmanomais būdais Klaipėdoje reikėtų spartinti naujos pramoginių laivų ir valčių prieplaukos statybą. Tuomet Klaipėdoje atsirastų ir padori buriavimo mokykla, ir tinkama pramogų ir vandens sporto bazė.

Bet vyrauja maksimalizmas – buriavimo mokyklos Klaipėdoje reikalauti jau dabar ir su nuostata, kad „valdininkai lai verčiasi per galvas, bet numato didesnes lėšas buriavimui ir atkuria mokyklą“.

„Kategoriškai nenoriu sutikti vaikų buriavimo mokyklos ateitį Klaipėdoje surišti su nežinia kada atsirasiančia pramoginių laivų prieplauka – jei jos lauksime eisime į niekur...“, - dėstė A.Aušra. Jis atmetė ir profesoriaus Vlado Žulkaus siūlymą ieškoti kontaktų su naujai išrinktais Seimo nariais klaipėdiečiais dėl buriavimo gaivinimo Klaipėdoje. V.Žulkaus nuomone, buriavimo sporto entuziastu turėtų būti naujas Seimo narys Dainius Kepenis, pats buvęs vaikų treneriu Smiltynės jachtklube.

„Sutiksime didžiulį pasipriešinimą, nes buriavimo pyragas Lietuvoje padalintas. Didelę dalį atsiriekia Kauno marios. Kai bandysime perskirstyti pyragą, bus paaiškinta, kad esame ir be ausų, ir be rankų. Kaune buriavime yra įtakingi žmonės. Ėjimas per Respubliką bus daugiau su nuotykiais ir be naudos“, - savo nuomonę dėstė A.Aušra.

Šių eilučių autorius, būdamas Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos nariu, kaip Lietuvos marinistikos žurnalistų klubo "Marinus" atstovas, pasisakė už buriavimo mokyklos atkūrimą Klaipėdoje. Tačiau jis pasisakė prieš tai, kad buriuoti vaikai mokintųsi šalia uosto laivybos kanalo plaukiojančiuose laiveliuose, nes tai yra nesaugu.

 

Pastaba: apie autorių ir jo sąsajas su visuomeninėmis organizacijomis ir asociacijomis skaitykite: http://www.albatrosas.lt/Vidmantas-Matutis-p388.html#.WLZyS2996Uk

 

Komentaras

 

Adomas Alekna, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas:

 

Uosto laivybos taisyklėse numatyta, kad nesuderinus su uosto kapitonu draudžiama - organizuoti laivų regatas, kitus sportinius ar pramoginius renginius. Manau, kad buriavimas bet kokiu atveju yra viena iš sporto šakų. Vaikų mokymas buriuoti uosto akvatorijoje kelia pavojų saugiai laivybai ir jų pačių saugumui. Mokytis buriuoti uosto akvatorijoje neleidžiame. Vaikų mokymasis buriuoti vietose, kur yra intensyvi laivyba, dideli gyliai saugumo prasme prilygsta futbolo žaidimui gatvėje. Manome, kad saugi vieta buriuoti vaikams būtų Kuršių mariose už Kiaulės nugaros.

 

 

 

Fotoreportažas
  • Į buriavimo mokyklą – per galvas-Foto-nr-5875_5876.jpg
  • Į buriavimo mokyklą – per galvas-Foto-nr-5875_5877.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Į buriavimo mokyklą – per galvas"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.