Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Įlankos pavadinimas kilo dėl medienos krovinių

Daugeliui kyla klausimas, iš kur uoste atsirado pavadinimas Malkų įlanka.

Laivai Malkų įlankoje.
Laivai Malkų įlankoje. @ Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Sielininkai, 1732 m. iš Nemuno aplink Ventės ragą atburiavę su pirmuoju į Klaipėdą patekusiu  Lietuvos miškuose nukirstų kamienų sieliu, negalėjo ir įsivaizduoti, kokias perspektyvas prekyba mediena atveria ilgai Karaliaučiaus šešėlyje buvusiam Klaipėdos uostui. Vietiniai pirkliai netruko užmegzti ryšius su miško pardavėjais Lietuvoje, ir Baltarusijoje ir Nemunu pasroviui pasipylė šimtai sielių.

Pramonės vystymosi bumas Anglijoje ir Nyderlanduose sunaikino miškus, o įvairios medienos reikėjo vis daugiau. Palankios konjunktūros skatinami, klaipėdiečiai (tarp jų buvo daug anglų kilmės pirklių, turėjusių puikių ryšių gimtinėje) nesnaudė. Nuo XVIII a. vidurio į Klaipėdą medienos išgabenti į Angliją ir kitas Europos šalis kasmet atplaukdavo po kelis šimtus laivų. Siekdami daugiau uždirbti, Klaipėdos pirkliai statė vėjo malūnų sukamas lentpjūves, kuriose medžių kamienai buvo perdirbami į daugiau nei 20 medienos „rūšių“: nuo sijų ir ramsčių anglų anglies kasykloms iki statinių šulų Ispanijos ir Portugalijos vyndariams.

Medžio pirklių pelnai sudarė galimybes vystytis ir pačiam miestui (atsirado dailių pastatų, tvarkingai nutiestų gatvių, sodų) bei uostui, nes medžio eksportuotojai buvo suinteresuoti, kad laivyba vyktų be pertrūkių.

Klaipėdos pirklių agentai sieliais atplukdytus pušų, eglių, ąžuolų kamienus nupirkdavo Rusnėje – Klaipėdos „priešuostyje“. Iš čia jie buvo plukdomi į Klaipėdą naujiesiems savininkams, kurie buvo išsinuomojo marių pakrantės ruožus, vadinamuosius medienos aptvarus (Holzgarten) abipus Dangės žiočių. Sieliai buvo tvirtinami prie tvirtų į marių dugną įkaltų kuolų. Nuo vakarų vėjo ir srovių apsaugoti šie baseinai buvo juosiami į dugną sukaltų rąstų užtvaromis. Čia pat buvo įrengiamos lentpjūvės, į kurias rąstai buvo įtempiami nuolaidžiu krantu. Apdirbta mediena  buvo sukraunama šalia esančiose krovos aikštėse ir vežimais gabenama  į krantines, kur patekdavo į burlaivių triumus.

 Šiandien uosto teritorijoje už tvoros esanti Uosto gatvė iki XX a. pradžios vadinosi Medžio gatve (Holzstrasse), nes ja iš Smeltės lentpjūvių per Karlo (Pilies) tiltą į laivus buvo vežama mediena. Po 1923 m. lietuvinant gatvėvardžius, ji tapo Malkų gatve, nors malkų ten praveždavo labai nedaug, nebent eksportinių popiermalkių.

Panašiai atsirado ir Malkų įlankos pavadinimas (dar vadinta Malkų uostu, Miškauosčiu), verčiant pirminį Holzhafen (Medžio uostas).

 Šis vandens baseinas tapo svarbus 1873 m., kai pradėjo veikti Miniją ir minimą įlanką sujungęs Karaliaus Vilhelmo (Viliaus) kanalas. Kanalo idėja ir projektai buvo svarstomi XVII a. ketvirtąjį  dešimtmetį, XVIII a. viduryje ir vėliau, nes krovinių ir sielių plukdymas aplink Ventės ragą buvo susijęs su rimtais pavojais. Vakarų vėjai neretai išmesdavo rąstus į krantą, pirkliai patirdavo nuostolių.

1873 m. rugsėjo 19 d. pliaupiant liūčiai įvyko kanalo atidarymo iškilmės. Pirklių organizacijos vadovybė ir kviestieji svečiai plaukė į Medžio uostą garlaiviu “Adler“, prastesnė publika - gariniu vilkiku „Von der Heydt“, o garbiausieji svečiai – Karaliaučiaus apygardos prezidentas fon Hornas ir Klaipėdos apskrities viršininkas fon Gramackis - nesiryžo lipti į laivą ir iškilmių vietą per Smeltę pasiekė 4 arklių traukiamu pašto ekipažu. Laikraščio „Memeler Dampfboot“ reporteris atkreipė dėmesį, kad subjuręs oras nesukūrė šventinės atmosferos. Iš daugelio Smeltėje pastatytų lentpjūvių vėliavomis buvo papuoštas tik arčiausiai Medžio uosto buvusios kunigaikščiui Vitgenšteinui priklausančios lentpjūvės malūnas.

Šventės dalyvius valtimis perkėlė į kitą uosto krantą – ilgą nuo marių skiriantį kyšulį. Keliasdešimt svečių didelėje palapinėje laukė atplaukiančio kanalu pirmojo sielio. Čia prezidentas įteikė ordiną kanalo kasimo „kaltininkui“ ir koordinatoriui Klaipėdos pirkliui Gubai. Eglišakėmis ir vėliavomis papuoštas pirmasis sielis (rąstai priklausė pirkliui J.G.Gerlachui), tempiamas valdžios garlaivio „Oberpräsident Eichmann“, buvo sutiktas džiaugsmo šūksniais. Po to buvo vaišinamasi, sakomi tostai, vakare įvyko balius „Viktorijos“ viešbutyje, nusiųsta sveikinimo telegrama Vokietijos kaizeriui Vilhelmui I (jis kartu buvo ir Prūsijos karalius), kurio vardu kanalas ir buvo pavadintas.

Švenčiamas buvo paskutinės apie 3 mylių kanalo atkarpos tarp Drevernos ir Klaipėdos atidarymas, kuris buvo miesto pirkliams didelė dovana, kainavusi beveik milijoną talerių. Kanalo plotis dugne buvo apie 18 m , gylis iki 1,60 m . Viename jo krante buvo įrengtas kelias sielių ir laivų tempikams.

Jau 1873 m. kanalu į Klaipėdą atplukdyta 2650 kapų (219 tūkst. vnt.) rąstų. Paaiškėjo ir kai kurie kanalo trūkumai, kurie vėliau buvo taisomi. Labiausiai apgailestauta, kad nepavyko, kaip planuota, kanalo pratęsimu iki Klaipėdos atvilioti iš Rusnės „rusų medžio pardavėjų turgų“. Vėliau kanalu sieliais ar baidokuose praplaukdavo iki 1,5 mln. rąstų per metus, nekalbant apie kitokius krovinius.

Medžio uostas (šiandieninė Malkų įlanka) įrengtas kaupti kanalu atplaukusius rąstus. 1,5 km ilgio ir apie 300 m pločio vandens baseinas, nuo marių atskirtas ilgo kyšulio, buvo padalintas į daugelį sektorių, nuomojamų pirkliams. Sieliai tvirtinti prie sukaltų į dugną rąstų, sektoriai vienas nuo kito atskirti prie kuolų pritvirtintais plaukiojančiais rąstais. Pietiniame krante, matyt, buvusiame kanalo statybos administracijos pastate, įsikūrė kanalo ir uosto priežiūros tarnybos. Ten buvo laikomi tarnybiniai laiveliai, plaukiojantis kranas ir kiti mechanizmai.

XX a.pradžioje sielių ir baidokų su mediena judėjimas kanalu į Medžio uostą  labai sumažėjo                 dėl ekonominių nesutarimų tarp Rusijos ir Vokietijos, karo, o tarpukariu - dėl nesureguliuotų Lietuvos santykių su Lenkija, kuriai tuo metu priklausė tradicinis medžio tiekimo į Klaipėdą Nemuno upe regionas. Tuo metu baseinas ir gavo Malkų įlankos pavadinimą, gal dėl pro jį plukdomų popiermalkių Klaipėdos celiuliozės fabrikui ir kitoms įmonėms, taip pat eksportui.

Praėjusio amžiaus 7 – 8 dešimtmečius baseine įsikūrė didžiulė laivų remonto įmonė, dabar jo krantuose plečiasi uostas. Senas, kad ir modifikuotas pavadinimas atrodo beprasmis. Bet taip tik atrodo. Senieji toponimai – irgi labai svarbi Klaipėdos jūrinio paveldo dalis, skatinanti domėtis, ieškoti, sužinoti.

Fotoreportažas
  • Įlankos pavadinimas kilo dėl medienos krovinių-Foto-nr-743_744.jpg
  • Įlankos pavadinimas kilo dėl medienos krovinių-Foto-nr-743_745.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Įlankos pavadinimas kilo dėl medienos krovinių"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.