Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Įspūdžiai iš Danijos archipelago

Danijos archipelagas – tai Pietų Fiuno salynas, kurį sudaro daugiau kaip 55 salos ir salelės Baltijos jūroje.

Venantas Butkus: „Smagu vėl laikyti rankose jachtos rumpelį!“.
Venantas Butkus: „Smagu vėl laikyti rankose jachtos rumpelį!“. @ Venanto Butkaus nuotr.

Buvo ranka pasiekiama, bet...

 

Daugelį kartų yra tekę su jachta keliauti iki Danijos Karalystės krantų. Iškėlusi stiebe „Marinus“ klubo vimpelą, mūsų „Audra“ pirmiausia atsiremdavo į Bornholmo ir Zelandijos salas. Jose tiek visokių įdomybių, kad nebelikdavo laiko lysti gilyn į vadinamąją Pietų Danijos jūrą. Taip ne tik patys danai, bet ir buriuojantys jų kaimynai vadina unikalią vandens akvatoriją, kurioje kaip karolių pribarstyta salų salelių.

Pirmą kartą tą Danijos archipelagą pamačiau pro lėktuvo, kuris skrido iš Bilundo į Vilnių, iliuminatorių. „Marinus“ odisėjos jau seniai buvo pasibaigusios, tad dabar žvelgiant į apačioje plytinčią salų virtinę, teko tik apgailestauti, kad nebuvau į jas kojos įkėlęs. Išnaršėme daugybę Švedijos šcherų ir Alandų salyno užkampių, o, štai, iki Danijos archipelago, kuris buvo beveik ranka pasiekiamas, taip ir nenuplaukėme.

Gyvenimas yra tuo nuostabus, kad jis kartais iškrečia ne tik blogas, bet ir malonias staigmenas. Tokia staigmena šią vasarą aplankė mus, keturis žemaičius, neabejingus burių pasauliui. Visai netikėtai senas mano pažįstamas ir artimas bičiulis Kasperas Steffensenas, prisiekęs buriuotojas, pakvietė išbandyti jo naująją jachtą būtent Danijos archipelage. Pasak jo, tai viena vaizdingiausių vietų Danijoje. Čia ištisus metus vyrauja švelnus klimatas, leidžiantis bet kada mėgautis buriavimo malonumais.

Kelionę pradėjome Faborge, kur laikoma Kaspero jachta „Beluga“. Šis pavadinimas neturi nieko bendro su didžiuoju eršketu, kurį rusai vadina beluga. Pasirodo, anglai tokį pavadinimą davė mažiesiems baltiesiems banginiams.

– Mano jachta maža, balta su smaila nosimi, bet tvirta. Kuo gi ji ne mažasis baltasis banginis?“ – juokavo mūsų bičiulis.

 

„Vartai į rojų“

 

Taip danų buriuotojas, žurnalistas ir rašytojas Bentas Lymanas (1946-2012) vienoje iš savo knygų pavadino Faborgą, kuris glaudžiasi pietinėje Fiuno salos pakrantėje. Ką jis turėjo galvoje tokiu epitetu apdovanodamas seną ir jaukų uostamiestį, menantį dar vikingų laikus, paaiškino Faborgo burlaivių ir kitų pramoginių laivų uosto kapitonas Lasse Olsenas.

Pasak havnemesterio (taip daniškai skamba L.Olseno oficialios pareigos), per metus Faborge apsilanko daugiau kaip 13 tūkstančių burlaivių iš daugelio šalių. Jiems šis uostamiestis tikri vartai į rojų – nuostabaus grožio Pietų Fiuno salyną. Jame buriuotojų laukia 38 svetingi uosteliai, daugybė salų su savo ypatinga istorija ir nepakartojamu aplinkos koloritu. Tiesa, ieškoti prieglobsčio negyvenamose salelėse nepatartina. Jų pakrantėse pilna seklumų ir ne visos pažymėtos atitinkamais navigaciniais ženklais. Reikia saugotis ir keltų, kurie bet kokiu oru ištisą dieną zuja visame salyne..

Prieš pakeliant bures būtų buvusi nuodėmė nepasinerti į tą ypatingą Faborgo atmosferą, kurią sukuria buriuotojų, vietinių gyventojų ir turistų derinys. Svečių uosto ir vietinių jachtklubų krantinėse beveik visada sutiksi grįžusius ar dar tik besiruošiančius išplaukti škiperius ir jų entuziastingas komandas.

Už dviejų minučių kelio pėsčiomis atsiduri senamiestyje su varpine, siauromis gatvelėmis, senais, bet patraukliais fachverko stiliaus namais. Vasaros metu kiekvieną vakarą 21 valandą, kaip ir senais laikais, gatvelėmis pražygiuoja nakties sargybiniai, apsiginklavę keistomis kuokomis ir liktarnomis. Tai puiki atrakcija pritraukianti turistus į senamiestį, kur pilna įvairiausių užeigėlių

Jaukūs restoranėliai nejučia suvilioja paskanauti įvairių danų patiekalų, pakelti vieną kitą vyno taurę už sėkmę buriuojant Danijos archipelago labirintais. Ilgai užsisėdėti nepatartina. Mums įteiktame lankstinuke buvo rašoma, kad jūreiviams uoste suteikta pilna laisvė daryti, ką jie nori, tačiau tikimasi, kad 23.00 valandą uosto teritorijoje įsivyraus ramybė.

Kaip nekeista, bet tikrai, prasidėjus „komendanto valandai“, nei iš vienos jachtos nesklido nei muzikos, nei dainų. Dėl danų nėra ko stebėtis, jie tvarkingi ir šiek tiek nuobodoki. Bet ir vokiečiai, šiaip jau nevengiantys patriukšmauti, tą vakarą tylėjo.

Rytoj mūsų laukė kelionė į „rojų“, dar nematytą Fiuno salyną, todėl mes į uostą grįžome laiku ir be dainų

 

Mediniai burlaiviai – Fiuno salyno puošmena

 

Birželis Danijoje, kaip ir Lietuvoje buvo gana lietingas, bet mums pasisekė. Kol ruošėmės išplaukti, nusigiedrijo, sušvito saulė ir patraukė gana simpatiškas vėjas. Geresnio oro net norėdami nebūtume galėję užsakyti.

Kasperas pasiūlė plaukti į Siobiu uostelį Erės saloje. Iki jo šiek tiek daugiau kaip 20 kilometrų. Tą atstumą nedidelis keltas, vežiojantis ne tik žmones, bet ir automobilius, įveikia per pusantros valandos. Mes kelionėje užtrukome daugiau kaip pusdienį.

Buriavime dažniausiai taip atsitinka, kad išplaukus vėjas lyg tyčia pasisuka pačia nepalankiausia kryptimi. Pūtė jis mums tiesiai į nosį, todėl teko laviruoti ir kelias pailgėjo beveik dvigubai.

Panašiai vargo ir kiek anksčiau už mus išplaukusi dvistiebė medinė škuna su gafelinėmis burėmis ir dar keletas senų medinių burlaivių. Vėliau sužinojome, kad jie tik entuziastų dėka atgijo naujam gyvenimui. Tuo pasirūpino Faborgo medinių laivų sąjunga –Træskibsforeningen. Jos duomenimis Danijoje yra keli šimtai medinių burlaivių, pastatytų pereitame ar net užpraeitame amžiuje. Jiems jau seniai atėjo pensijinis amžius, bet tai jūrinės kultūros paveldas. Būtų nedovanotina, jei tie reliktiniai laivai atsidurtų kapinyne ar patektų į svetimas užsienio kolekcininkų rankas.

Neblėstančia aistra seniems mediniams burlaiviams degęs jūreivis ir verslininkas Lauge Damstrupas buvo vienas pirmųjų, kuris savo pavydžiu ėmėsi gelbėti likimo valiai paliktus burlaivius. Daugiau kaip prieš 20 metų jis nusipirko 1889 metais Faborge statytą dvistiebę škuną.“Haabet“ („Viltis“). Labai simboliška, kad žvejams daugelį metų tarnavusi ir kapinyne atsidūrusi škuna atgavo viltį sugrįžti į jūrą. Penkiolika metų su šiuo laivu L.Damstrupas plaukiojo Baltijos jūroje, aplankė Škotiją ir Airiją, pabuvojo Kanarų salose.

Šių metų gegužės mėnesį L.Damstrupas mirė pačiame jėgų žydėjime, net nesulaukęs savo šešiasdešimtmečio. Bet, kaip pasakojo mūsų jachtos kapitonas Kasperas, jo idėjos gyvos. Entuziastai, susibūrę į senų medinių burlaivių sąjungą, įsitikinę, kad uostas be tokių laivų atrodytų kaip miręs ir tai užtrauktų jam gėdą. Norėdami įrodyti, kad verta išsaugoti medinius burlaivius, jų rėmėjai liepos mėnesį organizavo tokių laivų regatą aplink Fiuno salą.

Nereikia atmesti ir to, kad senieji mediniai burlaiviai – be viso kito dar ir geras verslas, galintis papildyti miesto iždą. Turistai juk mėgsta pasiplaukioti, aišku ne už dyką, romantika dvelkiančiais burlaiviais.

Užbėgdamas už akių pasakysiu, kad mes dar ne kartą savo kelyje buvome sutikę tai vieną, tai kitą medinį burlaivį.

 

Erės salos simbolis primena Lietuvą

 

Pasisukinėję tarp Bjorno, Avernakiu ir kitų salelių, į Siobiu uostą įplaukėme jau temstant. Visur tylu, ramu, bet, kai priartėjom prie krantinės, iš vienos jachtos iššokusi energinga senjorė vikriai pagavo mestą švartuočių lyną ir taikliai užmetė jį ant knechto.

Maloniai nustebino jachtų uostelio servisas. Nedideliame mediniame namelyje radome pačią tikriausią virtuvę, kurioje veikė elektrinė virykla ir plovykla su šiltu vandeniu. Kampe riogsojo maišas su medžio anglimis kepsninėms, kurių bent kelios stovėjo šalia namelio. Tokiu vėlyvu metu namelis nebuvo užrakintas, viskas veikė ir jokio prižiūrėtojo. Iš savo turimų atsargų pasigaminome puikią vakarienę ir patenkinti nuėjome miegoti.

Kitą rytą vos iškišę galvas iš jachtos buvome maloniai nustebinti. Prie administracijos pastato, kuriame yra įsikūręs ir restoranėlis, šalia Danijos vėliavos plevėsavo ir mūsų trispalvė. Tokia staigmena, aišku, mums buvo maloni. Bet iš kur jachtklubo administratorius sužinojo, kad atplaukė lietuviai? Mes juk dar nebuvome dorai ir kojos ant kranto iškėlę, o jachtoje plevėsavo danų raudona vėliava su baltu kryžiumi.

– Tai viena iš Danijos regioninių vėliavų ir yra neoficialus Erės salos simbolis – paaiškino Kasperas.

Erės sala yra viena iš didesnių Fiuno salyne. Jos ilgis apie 30 kilometrų, o plotis iki 8 kilometrų. Nuo viduramžių saloje Danijos karaliai ir jų giminaičiai saloje turėjo plačius valdas. Spėjama, kad Erės vėliava buvo sukurta vieno iš hercogų, valdžiusių salą XVII amžiaus viduryje. Spalvos buvo aiškinamos taip: geltona juostelė simbolizuoja kunigaikštį Kristijoną, žalia – pačią salą, raudona – Danijos karalių. Erės vėliava panaši į Lietuvos, tačiau geriau įsižiūrėjus matyti, kad ji skiriasi kitu atspalviu.

Erė vienintelė didesnė Danijos sala, kurios su žemynu nejungia joks tiltas. Matyt, todėl daugelis jos gyventojų turi burinius ir kitokius laivus. Pastebėjome, kad be privalomos valstybinės danų vėliavos, juos puošia ir trispalvės vėliavikės stiebuose. Dėl to kartais mums atrodė, kad esame kokiame nors Lietuvos jachtklube.

 

Aplink salas su rifuotomis burėmis

 

Kol mes viešėjome Siobiu uostelyje, orai visai subjuro. Danijos sinoptikai pranašavo jūroje 5-6 balų vėją ir darganą. Supratę, kad dabar vis tiek daug salų neaplankysime, išsirinkome tokį maršrutą, kuriuo nesustodami apsukome ratą aplink visą Fiuno salyną. Kartais vėjas taip įsismarkaudavo, kad net surifavus grotą ir sumažinus stakselį, mūsų mažytė jachtą skriesdavo 7 mazgų greičiu. Seniai bebuvau turėjęs tokį malonumą.

Kelionę sėkmingai baigėme Svedborge – kituose vartuose į Danijos archipelago rojų.

Fotoreportažas
  • Įspūdžiai iš Danijos archipelago-Foto-nr-6605_6606.jpg
  • Įspūdžiai iš Danijos archipelago-Foto-nr-6605_6607.jpg
  • Įspūdžiai iš Danijos archipelago-Foto-nr-6605_6608.jpg
  • Įspūdžiai iš Danijos archipelago-Foto-nr-6605_6609.jpg
  • Įspūdžiai iš Danijos archipelago-Foto-nr-6605_6610.jpg
  • Įspūdžiai iš Danijos archipelago-Foto-nr-6605_6611.jpg
  • Įspūdžiai iš Danijos archipelago-Foto-nr-6605_6612.jpg
  • Įspūdžiai iš Danijos archipelago-Foto-nr-6605_6613.jpg
  • Įspūdžiai iš Danijos archipelago-Foto-nr-6605_6614.jpg
  • Įspūdžiai iš Danijos archipelago-Foto-nr-6605_6615.jpg
  • Įspūdžiai iš Danijos archipelago-Foto-nr-6605_6616.jpg
  • Įspūdžiai iš Danijos archipelago-Foto-nr-6605_6617.jpg
  • Įspūdžiai iš Danijos archipelago-Foto-nr-6605_6618.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Įspūdžiai iš Danijos archipelago"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.