Istorija
Spąstai povandeniniam laivui
Abiejų pasaulinių karų metais jūroje buvo naudojamas laivas-masalas, kurio paskirtis – įvilioti priešo povandeninį laivą į spąstus ir jį sunaikinti.
Ispanų kelionė inkų pėdsakais
Prieš 450 metų iš Kaljao uosto išplaukė du ispanų laivai ieškoti mistinės Pietų Žemės, kur esą pilna aukso ir sidabro.
Prisiminimai apie „Tobruką“
Tikiuosi, kad atsiras vienas kitas žvejybos laivyno veteranas, dar atsimenantis lenkų krovininį garlaivį „Tobruk“, kurį Klaipėdos žvejai naudojo pirmųjų Atlanto ekspedicijų metais silkei gabenti.
„Vegos“ pergalė šiaurėje
Stokholme priešais Gamtos istorijos muziejų dėmesį traukia obeliskas su auksine laivo „Vega“ replika viršūnėje.
Naujametinis mūšis Barenco jūroje
1942 metų gruodžio 31 dieną Barenco jūroje į šiaurės rytus nuo Nordkapo kyšulio susikovė britų ir vokiečių kariniai laivai. Šios kautynės karinio jūrų laivyno istorijoje pelnė Naujametinio jūrų mūšio vardą.
Arabas parodęs kelią į Indiją
Daugiau kaip 400 metų įvairių šalių mokslininkai bandė išsiaiškinti kas buvo senuose analuose minimas Malema Canaqua, parodęs portugalams jūrų kelią į Indiją.
Klaipėda sudarys jūrinių asmenybių sąrašą
Klaipėdai nereikia atsitiktinių simbolių, bet čia žalia šviesa turėtų būti uždegta tam, kas susieta su jūra, jūrine kultūra tuo išskiriant uostamiestį iš kitų Lietuvos miestų. Klaipėdoje turėtų atsirasti Lietuvos jūreivystei
Prancūzas – net kelių Rusijos carų laivyno ministras
Prancūzų jūrininko markizo Jean Baptiste de Traversay (1754-1831) gyvenimas sukosi svarbiausių to meto tarptautinių įvykių fone ir prilygsta įdomiausio istorinio romano siužetui.
Šimtmečio minėjime pristatomas ir jūrinis projektas
2018-ieji paskelbti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais. Ta proga jau dabar vykdomi prasmingi projektai, kuriuos valstybės skiriamam finansavimui atrenka prie Vyriausybės suburta darbo grupė.
Legendinis lenkų karo laivas "Blyskawica"
Sunku šiandien būtų įsivaizduoti Kosciuškos aikštę ir Pajūrio bulvarą Gdynėje be čia prigludusio lenkų minininko „Błyskawica“ („Žaibas“) silueto.
Karo aidai Lietuvos pajūryje
Nors karas baigėsi prieš 70 metų, jo liudininkų išlikę ir Lietuvos pajūryje.
Baimę kėlė vikingų laivai, burės
Vikingų iškilimas, jų jūriniai sugebėjimai, karingumas apipinti legendomis. Apie vikingus parašyta daugybė knygų, sukurta filmų.
Japonų ir nacių „Pragaro laivai“
Japonų laivai Antrojo pasaulinio karo metais pasibaisėtinomis sąlygomis gabeno karo belaisvius ir kalinius priverstiniams darbams.
Gustavas Eriksonas ir jo burlaiviai
Beveik prieš 90 metų, kai dar tik buvo bandoma kurti jaunos Lietuvos Respublikos jūrinį prekybos laivyną, pirmą kartą lietuviai išgirdo „burlaivių karaliaus“ Gustavo Eriksono pavardę. Tuometinė Susisiekimo ministerija, tarpininkaujant diplomatams,
Atnaujintas pastatas mena Ventės smuklės šurmulį
Ventės pusiasalyje galima pastebėti daug permainų. Akį traukia atnaujinta Ventės hidrobiologinė stotis ir pusiasalio aplinka. Šalia esantis namelis daug metų atrodė negyvenamas. Jis atgydavo tik atvažiavus ichtiologijos mokslininkams atliekant žuvų
Lietuviško Klaipėdos uosto atsiradimas
2013 metais buvo pažymimas Klaipėdos uosto prijungimo prie Lietuvos 90-metis.
Pirmoji jūrinės žvejybos tyrimų stotis Naujakuršiuose
Naujakuršiai buvo daug vilčių teikęs ir žuvininkystės tyrimų istorijoje žymę palikęs Vokietijos uostas Baltijos priekrantėje. Jame buvo įkurta pirmoji rytinės Baltijos dalyje jūrinė žuvininkystės tyrimų stotis. Po karo suniokotas
Įlankos pavadinimas kilo dėl medienos krovinių
Daugeliui kyla klausimas, iš kur uoste atsirado pavadinimas Malkų įlanka.
Trispalvė jūrose 1921 – 1940 metais
Nuo kurios datos turėtume skaičiuoti Lietuvos jūrų laivyno biografijos metus?
Kaizerio ir fiurerio korsarai
Karo metais jūrose lyg vieniši vilkai ieškantys grobio, šmirinėjo reideriai – kariniai arba ginkluoti transportiniai laivai.
