Įvairenybės
Jūrininkų vakare - odisėja po salas
Imituojant legendinį Odisėją, kai šis sustodavo salose, Jūrininkų vakare Klaipėdoje vyko Baltijos odisėja.
„Raketos“ užmiršo Nemuną, skrodžia Dnieprą
Dalis lietuvių dar prisimena nuostabias keliones greitaeigiais kateriais iš Klaipėdos į Kauną per Nidą ir Jurbarką.
Bankrotų bangos skalauja ir uostą
Šių metų pradžioje į Lietuvą plūstelėjo bankrotų banga. Taip pat smarkiai išaugo įmonių ir bendrovių turto areštų kiekiai.
Nacionalinė ekspedicija Vyslos upe
Lietuvos jūrų muziejaus kurėnas kitąmet išplauks į tarptautinius vandenis. Planuojama dalyvauti nacionalinėje ekspedicijoje Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos upėmis. 2017 m. sausio 6 d., Klaipėdoje, Lietuvos jūrų muziejuje vyks seminaras „Nemunas
Švyturiai turės džiuginti žmones
Lietuvos pakrantėse, įskaitant ir Kuršių marias, yra tik septyni švyturiai, bet jų pritaikymas turizmo reikmėms tebėra akmens amžiuje. Kaip atverti švyturius visuomenei Lietuva galėtų pasimokyti net iš lenkų, nekalbant apie
Eršketų palydos į Kubanės upę
Birželį Rusijos Fedracijos Krasnodaro mieste Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos specialistai dalyvavo tarptautinėje „Krasnodar 2016“ konferencijoje įvairių eršketinių žuvų rūšių klausimais ir pristatė stendinį pranešimą apie atliktus
Vėl džiugins Kalifornijos jūrų liūtai
Po penkerių metų pertraukos į Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo sceną vėl sugrįžta žiūrovų pamėgti Kalifornijos jūrų liūtai.
Niufaundlendo žvejys - pirmasis jūrų robinzonas
Vienišų jūros vilkų kelionių per jūras ir vandenynus pradininkas buvo danų kilmės amerikietis Alfredas Johnsonas. Jis 1875 m. vienas sėdo į nedidelę žvejų dorę ir pakėlęs bures leidosi per Atlantą.
Delfinų terapijos centre – kokybiškas šuolis
Lietuvos jūrų muziejuje pradedamos taikyti ilgai lauktos terapijos metodikos.
Atominiai ledlaužiai – Rusijos galios simboliai
Rusija pirmauja pasaulyje pagal atominių ledlaužių kiekį, nes jokia kita šalis pasaulyje neturi atominių ledlaužių. Taip yra todėl, kad Rusija turi bene daugiausiai lediniuotų vandenų.
Kranto piratai
Vadinamieji „kranto piratai“ atsirado gilioje senovėje. Jų grobiu tapdavo pakrantėse nuskendusių laivų jūreiviai ir jų krovinys.
Jūrinės tatuiruotės - muziejaus eksponatai
Ne taip dažnai išvysi jūrines tatuiruotes. Nors tatuiruotės skirtos demonstruoti viešai, bet dalis jų yra labai intymios kūno detalės.
Lietuvos "Nepriklausomybė" kaimynų sutikta kukliai
Lietuvoje skambiai pristatytas "Independence" laivo atplaukimas kitose regiono šalyse turėjo mažai atgarsio.
Švyturių diena galėtų tapti visuomenės švente
Kasmet trečią rugpjūčio savaitgalį švenčiama Pasaulinė švyturių diena. Šios dienos renginiai iki šiol Klaipėdoje vykdavo vangokai.
Pamario gamtos ir kultūros žemėlapiai
Vokietijoje buvo išleistas unikalus Kuršių marių ir jos prieigų žemėlapis, kuri tiksliai nupiešė iš Nidos kilęs Ričardas Pyčas. Pirmuoju Klaipėdos krašto kraštotyriniu žemėlapiu reikėtų laikyti XX amžiaus pradžios Klaipėdos krašto
Jūriniai eksperimentai rankinėmis antenomis
Apie rankines antenas, kurios dar vadinamos virgulėmis, dauguma žmonių turėjome supratimą, kad jos skirtos tik naudingoms iškasenoms, įskaitant vandens gelmių vietas, kasant šulinius, ieškoti.
Pajūrio gamta Baltijos šalių pašto ženkluose
Pašto ženklai unikalūs tuo, kad juose palikti istorijos įspaudai. Ypač įdomūs pajūrio gamtos ir gyvenimo būdą atspindintys pašto ženklai.
