Krantotvarka
Dangėje daug norų, mažiau darbų
Kol kas Dangės upėje yra daug netvarkos, chaoso ir mažai veiklos, nors jau prieš 10-metį buvo numatyta, ką reikėtų daryti.
Upėms valyti pirks siurbimo ir kasimo įrenginius
Vidaus vandens kelių direkcija žada įsigyti itin reikalingo upių dugno valymo įrenginių komplektą.
Aktyvesnė laivyba Dangėje kol kas lyg miražas
Dangės upės vandens kelių naudojimas kol kas nėra toli nužengęs, joje netgi neįmanoma surasti vietos naujiems laivams.
Karaliaus Vilhelmo kanalui žadamas dėmesys
Jei nesutrukdys koronavirusas jau šiemet Karaliaus Vilhelmo kanale galima tikėtis laivybos pokyčių.
Kanalui tvarkyti stokojama pinigų
Unikalaus paveldo objekto Karaliaus Vilhelmo kanalo statiniai dar ir šiemet, greičiausiai, nebus pradėti iš esmės tvarkyti.
Prieplauka - didžiulis Klaipėdos skausmas
Pasigirsta raginimų naujos Klaipėdos miesto tarybos nariams padaryti viską, kad beviltiškai įstrigęs uosto garbės projektas dėl Pramoginių laivų prieplaukos pagaliau pajudėtų.
Nuolat analizuos uosto aplinkos pokyčius
Klaipėdos uostas sudėtingas mechanizmas, kuris vienaip ar kitaip veikia aplinką.
Klaipėda siekia tvarkytis laisvai
Bene pirmą kartą Klaipėdos uosto ir miesto siekiai sutapo - jie nori daugiau laisvės nuo valstybės institucijų globos.
Laivyba galima visame Vilhelmo kanale
Balandžio pabaigoje atidarius laivybą Karaliaus Vilhelmo (Klaipėdos kanalu) nuo Lankupių šliuzo daugybė klausimų kilo kanalu ketinantiems plaukti pramoginių laivų savininkams.
Pakibo Šventosios uosto likimas
s ar nebus Šventojoje atstatytas uostas? Deja, svarstyklės krypsta ne šio uosto naudai.
Klaipėdos pajūris taps ypatingesnis
Pastaraisiais metais Klaipėdos miesto savivaldybė nuolat sulaukdavo priekaištų, kad per mažai dėmesio skiria jos dalyje esančioms Baltijos jūros pakrantėms tvarkyti. Ties Klaipėdos miesto riba iš viso yra 11,2 kilometrų kranto
Raudonasis kietmedis Danės krantinėse
Klaipėdos miesto istorikai ir architektai ne kartą aptarė Danės upės krantinės atnaujinimo ypatumus ir taikomas statybos naujovės dengiant jas rausvos spalvos medžio tašeliais. Biologus domina, iš kokio medžio mediena panaudota
Nuolatinėje kovoje tarp smėlio ir vandens
Tūkstančius kilometrų Baltijos pakrantėmis nusidriekę atviri judraus smėlio plotai. Vienur į juos įsiterpia moreniniai kyšuliai stačiais šlaitais, kitur – akmenų sangrūdos, žvirgždo samplovos. Smėlėtų pakrančių gyvieji organizmai išgyvena nuolatinę įtampą,
Nendrių pjauti nebeapsimokėjo
Labiausiai paveikusi statybų verslą krizė nepamiršo ir nendrinių stogų klojėjų, o tuo pačiu ir Kuršių marių pakrančių nendrių pjovėjų.
Baltijos jūra pasiglemžia Melnragę
Nuo vėjo ir bangų kenčia ne tik Palangos paplūdimys, bet ir pajūris ties Melnrage.
Pustomos smėlio kopos nyksta
Geologijos ir geografijos institutas tyrė Kuršių nerijos kopų pokyčius, defliacines daubas tarp Juodkrantės ir Pervalkos. Atlikę tyrimą, sulaukėme dėmesio iš užsieniečių. Lenkijos kopų specialistė habilituota daktarė B. Izmailova teigė, kad
