Laivyba
Jauniausias kapitonas moko išgyventi jūroje
Jau prieš šešis metus jūrų kapitonu tapęs Romas Karmazinas ir dabar yra jauniausias Lietuvos jūrų kapitonų asociacijoje.
Rusija rengiasi išplėtoti keltų laivybą
Jūrų keltų vystymas Rusijoje, kaip ir daugelis dalykų, paūmėja tik iškilus politiniams prieštaravimams.
Covid-19 diktuoja pokyčius keltų linijose
Ankstesniais metais tiek daug pokyčių nebuvo keltų linijose, kaip šiais metais ir iš esmės dėl „Covid-19“.
Klaipėdos keltų statybą paveikė virusas
Klaipėdos uostas yra pasirengęs priimti naujos kartos DFDS keltus, tačiau jų statyba Kinijoje susivėlino.
Žymus pandemijos poveikis jūrų verslui
Atskiri uostai, regionai ir pasaulinio vardo ekspertai pripažįsta žymią „Covid-19“ pandemijos įtaką jūrų verslui.
Panašios „Linkuvos“ su skirtingais likimais
Prieš 20 metų Ramiajame vandenyne nuskendęs transporto refrižeratorius „Linkuva“ su 18 žmonių Lietuvos piliečių įgula yra pati didžiausia Lietuvos laivyno tragedija.
Baltijos jūra atsiveria kelionėms jūrų keltais
Kai kur jau nuo birželio pradžios, o daugelyje vietų nuo birželio vidurio Baltijos jūroje keltai plukdys keleivius.
Kinijoje jau statomi abu Klaipėdos jūrų keltai
Danijos DFDS kompanija pranešė, kad Pietų Kinijos laivų statykloje oficialiai pradėta paskutiniojo jūrų kelto, kuris plaukios iš Klaipėdos uosto, statyba.
Ribojimas keltuose į Švediją - valdžios klaida
Lietuvos valdžia ribodama žmonių judėjimą jūrų keltais persistengė, priėmė sprendimus, kurių nedarė nei vokiečiai, nei lenkai.
Laivai jūrose - lyg karantino zonos
Plintant koronavirusui, laivai pasaulyje tapo viena iš saugesnių vietų, gal tik išskyrus, kruizinius lainerius.
Stringa pagrindinio vandens kelio projektas
Per artimiausius tris su puse metų Nemune iš esmės turėtų būti pagerintos laivybos sąlygos.
Ar kamščiais prie kelto „prišauks“ tiltą?
Vasarą nuolat su dideliais transporto kamščiais susidūrusi „Smiltynės perkėla“ paskelbė konkursą iš esmės pertvarkyti įvažiavimo į keltus aikštelę Klaipėdoje.
Jūrininkai, kurių nepageidauja laivuose
Kiekvienas kapitonas pasakytų, kad laivuose sutinka jūrininkų, kuriuos norisi greičiau išsiųsti į krantą.
Uostų vargas su dideliais laivais
Maždaug 400 ES šalių uostų terminalų šiuo metu derina poziciją prieš tolesnį laivų didinimą.
Klaipėdos „svajonių“ keltus stato ir Ryga
Europos šalyse vis labiau plečiasi hibridinių keltų, kurie naudoja elektrą ir įprastus variklius, statyba.
Lietuvos skurdas pasaulio galiūnų šešėlyje
Mažiau nei 100 jūrų laivų savo registre turinti Lietuva atrodo kaip skruzdėlytė prieš galingas pasaulio laivybos šalis milžines, kurių pusė yra iš Europos.
Iš senamiesčio plaukiotų elektriniai keltai
Jei viskas vyktų, kaip planuojama, maždaug po dvejų metų Klaipėdoje pradėtų kursuoti elektra varomas keleivinis keltas.
Jūrininkai valdžiai turi priekaištų
Jūrininkai mano, kad Lietuvoje nėra vykdoma jūrinės valstybės tęstinumo politika, nesilaikoma dalies tarptautinių konvencijų.
Priešgaisrinių laivų reikės ir Klaipėdai
Norvegijoje kuriamas naujos kartos bepilotis gaisrų gesinimo laivas.
Klaipėdos kanalas su barbarų krašto požymiais
Aplink Klaipėdą turime unikalių turizmo objektų, kurie susieti su vandeniu, galima laivyba, bet nesugebame jų panaudoti.
„Limarko“ – ant laivų atnaujinimo bangos
Limarko grupės bendrovė „Limarko laivininkystės kompanija“ įsigijo motorlaivį „Kantata“. Jis užbaigė ilgai trukusį laikotarpį, kai ši bendrovė negalėjo atsinaujinti laivyno ir gali atverti naują jos vystymosi etapą.
Lietuvos keltų misija Ukrainoje
Beveik prieš 30 metų statyti keltai „Vilnius Seaways“ ir „Kaunas Seaways“ su Lietuvos vėliava plaukioja Juodosios jūros linijose ir laukia, ar danų kompanija „DFDS Seaways“ privatizuos juos nuomojančią „Ukrferry“.
Kada atsirado ro ro tipo laivai?
Šiuolaikiniai „ro-ro“ tipo laivai, skirti gabenti ratinę techniką jūros keliais, „gimė“ kartu su Kryžiaus žygių pradžia.
Senovės locmanų veikla
Bet kokiu oru sutartoje vietoje. Toks kadaise buvo trumpas ir aiškus nurodymas Baltijos jūros uostų locmanams.
