Jūrininkai jo vardą taria su pagarba, nors šis žmogus nė karto nebuvo išplaukęs į jūrą.
Šimtmečių palikimas jūrininkams
Gerardas Merkatorius piešinyje vaizduojamas prie pasaulio gaublio. @ "En.wikipedia.org" nuotr.
Gaublys netiko
Jūreivystę supo paslaptingumo skraistė. Kaip galima, matant vandens plotus ir dangų, rasti kelią. Mūsų protėviai buvo patekę į užburtą ratą. Kelionėms jūromis reikėjo žemėlapių, duomenų apie tai, kas slepiasi už horizonto. Rizikuodami gyvybėmis jūrininkai plaukiojo vis toliau ir aprašinėjo matytus kraštus, darė kelionių brėžinius.
Pirmieji navigaciniai jūrlapiai atsirado Italijoje XII a. Tai buvo portulanai – detaliai pavaizduotos jūros pakrantės. Seniausias portulanas - genujiečio Pietrio Visconte 1311 m. sukurtas navigacinis žemėlapis. Jame atsispindi kelių kartų jūrininkų sukaupta patirtis plaukiojant Viduržemio ir Juodojoje jūrose.
Kartografams, sudarinėjant žemėlapius, iškildavo problema, kaip plokščiame popieriaus lape pavaizduoti apvalios planetos paviršių. Vaizduojant nedidelį jūros rajoną buvo galima nepaisyti Žemės sferiškumo. Žemės modelis – gaublys netiko jūrų keliautojams. Norint detaliau viską sužymėti, gaublys taptų keliasdešimt metrų skersmens. Kur tokį gremėzdą patalpinsi laive?
Laikmečio kartografas
Kartografinė projekcija, kuri duotų mažiausiai iškraipytą Žemės paviršiaus vaizdą, geriausiai pavyko flamandų matematikui, graveriui Gerardui Merkatoriui (1512-1594).
Leveno universitete G.Merkatorius mokėsi laisvųjų menų fakultete. Išėjo ir universitetinį matematikos kursą, susidomėjo kartografija ir astronomija. Baigęs mokslus, jis įkūrė optinių prietaisų dirbtuvę. Instrumentai pasižymėjo aukšta kokybe ir tikslumu. Pasaulinę šlovę G.Merkatorius pelnė dėl žemėlapių, kuriuos kūrė, braižė ir spausdino.
Merkatorius gyveno ir dirbo didžiųjų geografinių atradimų epochoje, kai jūrų keliautojai pateikė daug medžiagos apie tolimus kraštus.
Apibendrinęs surinktus duomenis, 1569 m. G.Merkatorius išleido 18 lapų pasaulio žemėlapį. Atlasas stebino turiniu, grakščia grafika, o svarbiausia – iki tol nematyta dienovidinių ir lygiagrečių tinklelio sandara.
Paslauga jūrininkams
Gaublyje aiškiai matyti, kaip dienovidiniai susieina ašigaliuose, o atstumai tarp lygiagrečių nesikeičia.
Merkatoriaus žemėlapių projekcijoje dienovidiniai atvaizduoti tiesiomis linijomis, platumos apskritimai – taip pat tiesiomis linijomis, statmenai į pirmąsias. Suformuluotas lygiakampės cilindrinės projekcijos principas išlaiko tikslius platumos ir ilgumos linijų kampus. Iškraipomas tik plotas, ypač ties ašigaliais, kur Grenlandija ir kiti žemės masyvai vaizduojami neproporcingai dideli. G.Merkatorius išsprendė ir šią problemą. Nuotoliui matuoti jis dešinėje ar kairėje jūrlapio pusėje žymėjo platumos laipsnius. Vienas laipsnis atitinka vieną jūrmylę. „Žingsniuojant“ per jūrlapį skriestuvu nesunku išmatuoti atstumą tarp dviejų taškų.
Sukūręs matematiškai pagrįstus žemėlapių sudarymo principus, G.Merkatorius suteikė neįkainojamą paslaugą būsimų kartų jūrininkams. Merkatoriniuose jūrlapiuose jie pieštuku, liniuote ir matlankiu galėjo nubrėžti laivo kursą ir pelengus, kontroliuoti laivo judėjimą, nustatyti jūrlapyje jo buvimo vietą.
Šiuolaikiniuose laivuose veikia palydovinė jūrų navigacijos sistema. Ji jūrininkams reikalingą informaciją pateikia specialių imtuvų monitoriuose. Popieriniai jūrlapiai, atrodo, jau atgyveno savo amžių. Tačiau nenumatytiems atvejams (dings elektra, nebeveiks palydovai) jie vis dar guli šturmaninio stalo stalčiuose.
Fotoreportažas
0
0
Susiję straipsniai
Eriksono laivyno flagmano istorija
Savo mėgstamiausio burlaivio „Herzogin Cecilie“ atminimą Gustavas Eriksonas įamžino Alandų jūrų muziejuje Mariehamne. Čia eksponuojamas autentiškas šio sudužusio laivo kapitono salonas.
Švediškos „Vasa“ variantas Anglijoje
Prieš 473 m. nuskendęs anglų karinis burlaivis „Mary Rose“, jūrų archeologų atrastas ir iškeltas, dabar glaudžiasi po didžiulio muziejaus stogu Portsmuto istorinėje laivų statykloje, kurioje ir buvo pastatytas.
