Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Šišioniškio žvejo dovana pamario žuvų tyrėjui

Netekome garsios pamario krašto asmenybės, gamtos mokslų daktaro Kazimiero Gaigalo. Man su jo asmenybe likę nemažai prisiminimų. Vienas iš jų Bertholdo Beneke knyga "Rytprūsių ir Vakarų Prūsijos žuvys, žvejyba ir žuvivaisa" (Fische, Fischerei und Fischzucht in Ost- und Westpreussen, Königsberg, 1880).

Pamario žvejų gretose „klajojo“ vertingos knygos apie Kuršių marių žuvis, kurios viršelyje buvo pavaizduotas builis.
Pamario žvejų gretose „klajojo“ vertingos knygos apie Kuršių marių žuvis, kurios viršelyje buvo pavaizduotas builis. @ Egidijaus Bacevičiaus fotoreprodukcija nuotr.

2011 m. rugsėjo 4 d. knyga perduota leidėjui, senos spaudos rinkėjui ir pamario kraštotyrininkui, medinės architektūros puoselėtojui rusniškiui Kęstučiui Demereckui. Joje būdinga rašysena Kazys Gaigalas įrašė: Dovana K. Demereckui. 2011. IX. 4 Dr. K.Gaigalas.


Knygos atsiradimo istorija

Baltijos jūros žuvis tiriantiems mokslininkams pravartu būtų gerai susipažinti su XIX–XX a. pamario žuvų tyrimais ir žuvininkystę. Nepamainoma žinių šaltinis yra Bertholdo Beneke knyga "Ryprūsių ir Vakarų Prūsijos žuvys, žvejyba ir žuvivaisa" (Fische, Fischerei und Fischzucht in Ost- und Westpreussen). Knyga tapo Vokietijos, o kartu ir Vakarų Lietuvos žuvų tyrimų ir knygos kultūros istorijos dalimi.

Knyga buvo ruošta 1880 m. tarptautinei jūrinės ir gėlavandenės žvejybos, akvakultūros ir žuvies apdorojimo įrenginių bei produkcijos parodai Berlyne. Čia buvo pristatomi naujausi žuvininkystės ir žuvų tyrimo mokslo pasiekimai ir knygų leidybos naujienos.

Knygą ruošė Karaliaučiaus miesto gydytojas, profesoriaus, žuvininkystės žinovas ir Rytprūsių žuvininkų sąjungos pirmininkas Bertholdas Beneke. Leidybą rėmė Rytprūsių žuvininkų sąjunga. Piniginėmis lėšomis prisidėjo pats Prūsijos karalius Vilhelmas IV.

Knygoje I skyriuje aprašomos Baltijos jūros, Pietryčių Baltijos lagūnų, įskaitant Kuršių marias, žuvys, išskiriamos nėgės, II dalyje - žvejybos įrenginiai, laiveliai, žvejybos būdai. III dalyje pristatomos žuvų veisimo ir apsaugos nuo užkrečiamų ligų ir kenkėjų priemonės. Išsamiai aprašyta Rytų ir Vakarų Prūsijos žvejybos teisės raida nuo ankstyviausių laikų asmeninės teisės, žvejybos taisyklių iki Valstybės žvejybos įstatymų.

Knygoje minimi iki mūsų dienų neišlikę istorinių šaltinių išrašai. Kalbininkams vertingi vieni iš pirmųjų mokslinėje literatūroje paminėti žuvų pavadinimai lietuvių, prūsų ir kašubų kalbomis. Pateikta nemažai Lietuvos pamario istorijai pažinti svarbių žinių. Skaitytojo akį patraukia piešiniai. Žuvų piešinius paruošė Karaliaučiaus gimnazijos piešimo mokytojas Hansas Heinrichas Braune, Kuršių marių plokščiadugnius laivelius ir žvejybos įrankius - Gleichas.

 

Knyga mokslo tyrimų šaltinis

Kaip mokslinį šaltinį savo darbuose knygą minėjo XX a. pradžios Vokietijos, Lenkijos ir Rusijos žuvų tyrėjai. Savo straipsniuose knygos ištraukų pateikė Lietuvos atstovai - Lietuvos žemės ūkio ministerijos inspektorius Andrius Randomanskis, ja naudojosi zoologas prof. akademikas Tadas Ivanauskas, ichtiologas Juozas Maniukas ir kiti.

Knyga buvo tapusi aukštos mokslo kultūros ženklu. Po 2000 metų be „Bertholdo Beneke“ paminėjimo neapsieidavo nei vienas garbaus amžiaus Kuršių marių žuvų tyrėjo mokslinis ir pažintinis darbas.

Į panaudotų šaltinių sąrašus ją įtraukdavo ko ne visi, kas rašė apie Kuršių marių ir Baltijos žuvis, minėjo net ir tie, kurie vokiškai neskaito, ir Bertholdo Benekės knygos net nematė.

Šiandien knyga "Ryprūsių ir Vakarų Prūsijos žuvys, žvejyba ir žuvivaisa" (Fische, Fischerei und Fischzucht in Ost- und Westpreussen) yra itin reta. Mano žiniomis, Lietuvos mokslų akademijos (Vrublevskių) bibliotekoje, retų spaudinių skyriuje yra du šios knygos diafilmai. Viena knyga prieš kelis dešimtmečius neaiškiomis aplinkybėmis yra dingusi iš Kauno Medicinos fakulteto bibliotekos.

Aš šią žuvų ir žuvininkystės istorijos tyrimams svarbią knygą skaičiau 2006 m. gegužę, lankydamasis Berlyno valstybinėje bibliotekoje, Prūsijos kultūros paveldo puoselėjimo centre. Įsiminiau, kad gerai išlikusi knyga buvo paženklinta iki tol man dar nematytu Tilžės miesto gimnazijos spaudu.

 

"Benekės" knyga pas K.Gaigalą

Klaipėdos miesto istorikai ir muziejininkai ir kraštotyrininkai žinojo, kad šiandiena jau a.a. Rusnės biologijos mokslų daktaras, žuvų tyrėjas, kraštotyrininkas Kazys Gaigalas „Benekę“ skaitė namuose. Jis turėjo vienintelį žinomą šios knygos egzempliorių asmeninėje bibliotekoje.

Mane domino knygos įsigijimo aplinkybės. Lankydamasis Rusnėje pas K.Gaigalą įgijau jų pasitikėjimą, man dar 2003 metais atnešdavo knygą pavartyti. Per kelis apsilankymus pasidariau reikiamų puslapių išrašus ir viršelio nuotrauką.

Kazys Gaigalas knygą įsigijo apie 1985 m. iš Skirvytėlės kaimo žvejo Adomo Goberio ir sūnaus Heinco. Šeimos vertybę mokslininkui perdavė žvejo sūnaus žmona. Ji pasakojo, kad uošvis knygą gavęs iš karininko mainais už žuvį, berods lydeką. Minėjęs, kad knyga priklausiusi Kuršių marių žvejybos inspektoriui Adomui Šileriui (Schieller). Ant knygos priešlapių išliko ankstesnių jos savininkų Minioth ir Schieller priklausomybės įrašai. A.Šileris buvo valstybės tarnautojas prieškariu kairiojo Skirvytės kranto Skirvytės kaime (šiandien Borovoje Kaliningrado srityje) turėjo sodybą.

K. Gaigalas, prisiminė, kad sovietmetį lankęsis Borovoje kaime ir Adomo Šilerio sodyboje. Šalia raudonų plytų namo vešėjo sodas, įsiminė didelius vaisius nokinusi kriaušė. Greta buvo prieplauka. Namas ir sodyba iki mūsų dienų neišliko.

Mokslininko dukra Birutė Gaigalaitė prisiminė, kad gauta Bertholdo Benekės knyga buvusi labai prastos būklės, lapai palaidi, jų kraštai apskurę, įplyšę.

"Tėvelis knyga dažnai naudojo, atšvietė atskirus puslapius savo rengiamai knygai. Susirūpinome Bertholdo Benekės knygos likimu. 1999 m. ją nuvežėme į Kauną. Knygų "gydymą" išmanantys žmonės papirusiniu (pergamentiniu) popieriumi suklijavo knygos lapus, iš naujo ją įrišo. Knyga tapo mūsų šeimos vertybe", - prisiminė Birutė.

 

Su knyga susieti nuotykiai

Prisiminėme ir keli nutikimus, kurie susiję su K.Gaigalo turėta Bertholdo Benekės knyga. Juos pasakojo pats K. Gaigalas, dalies įvykių liudininku teko būti ir man, Egidijui Bacevičiui.

Kartą Vilniaus universiteto dėstytojas zoologas Augustinas Mačionis, svečiuodamasis Rusnėje, K. Gaigalui kaip didžiausią atradimą pristatė savo europinio ungurio (Anguilla anguilla L.) lytinių darinių brandos eigos tyrimus. Po ilgo pokalbio, šeimininkas atsinešė Bertholdo Benekės knygą ir svečiui atvertė reikiamus puslapius, kur buvo pateiktos XIX a. pabaigos žinios apie ungurius ir jų veisimosi būdą. Pamatęs panašius tyrimus ir kone vienodus piešinius, svečias Rusnę paliko susikrimtęs. Jis prie šių tyrimų daugiau nebesugrįžo.

Aš šia knyga dažnai naudojausi rašydamas straipsnius apie mažai žinomus Lietuvos pamario ir Rytprūsių žuvininkystės mokslo raidos klausimus, sėmiausi žinių iš žvejybos pamaryje praeities. Kaip dažnai nutinka tarp manęs ir garbaus amžiaus tyrėjo kilo įtampos. Jis manė, kad neturėdamas knygos, istorines žinias nurašiau iš gausių straipsnių spaudoje, užmiršdamas duoti nuorodą į autorių. Išgirdau priekaištų - „kodėl necituoja manęs“, „mane nurašo“ ir panašiai. Aš vadovavausi istorikų įdiegta taisykle: jei yra galimybė, naudotis tik pirminiais šaltiniais. K.Gaigalas tokią mano tvirtą nuostatą bandė smerkti, pratrūkdavo pykčiu.

 

Vietoje epilogo

Prisimenu, mane stebino, kodėl Bertholdo Benekės knygos "Ryprūsių ir Vakarų Prūsijos žuvys, žvejyba ir žuvivaisa" (Fische, Fischerei und Fischzucht in Ost- und Westpreussen) viršelyje buvo pavaizduotas builis. Jog ši dygliuota, atgrasios išvaizdos žuvis nebūdinga jo aprašytiems vandens telkiniams. Tai daugiau žiemos laiko, jūrinė, užklystanti rūšis.

2001 metais išleistoje K.Gaigalo knygoje „Kuršių marių baseino žuvys ir žvejyba“ panaudotos Bertholdo Benekės knygos iliustracijos - žuvų atvaizdai. Pasigedau pačios Bertholdo Benekės knygos analizės. Man netgi buvo kilusi mintis, kad knygos tekstai išsamiau neanalizuoti. Ne kiekvienas tai galėjo padaryti, nes knyga išspausdinta vokiškai gotišku šriftu.

Aš parašiau straipsnį apie knygos "Ryprūsių ir Vakarų Prūsijos žuvys, žvejyba ir žuvivaisa" (Fische, Fischerei und Fischzucht in Ost- und Westpreussen) parašymo aplinkybes ir jos autorių Bertoldą Benekę. Prisimenu, kad K.Gaigalas tai sutiko ne itin palankiai.

Įsiminė ir kita aplinkybė. 2011 metais K.Gaigalas išleido knygą „Lietuvos žuvininkystė Nemuno žemupio regione“. Skyrelyje "Paskutinieji žvejai lietuvininkai" pirmiausia pristatomas Adomas ir Heincas Goberiai, nors pamaryje būta ir kitų senųjų žvejų - Ervinas Prūsas, Vilius ir Ernstas Žemaitaičiai, Erčius Jurgenaitis.

Bertholdo Benekės knyga "Ryprūsių ir Vakarų Prūsijos žuvys, žvejyba ir žuvivaisa" (Fische, Fischerei und Fischzucht in Ost- und Westpreussen) K.Gaigalui matyt buvo brangi ir jis jautė už šią knygą dėkingumą Goberiams ir pasididžiavimą, kad jis vienintelis turi itin retą knygą.

 

Kazys Gaigalas

1928 m. Gimė Linkuvoje, Pakruojo raj.

1948 m. Baigė Linkuvos gimnaziją

1949 m. Ištremtas į Sibirą.

1954 m. Irkutsko valstybiniame universitete įgijo biologo-zoologo specialybę. Studijuodamas dalyvavo Baikalo ežero tyrimo ekspedicijose ir paskelbė pirmąjį savo darbą „Baikalo ežero verpetės“.

1955–1956 m. Novosibirsko sanitarinėje epidemiologinėje stotyje dirbo skyriaus vedėju.

1957 m. Grįžo iš tremties ir apsigyveno Rusnėje. Paskirtas Rusnės tarprajoninės žuvų apsaugos ir žvejybos reguliavimo inspekcijos viršininku.

1964 m. Neakivaizdžiai studijuodamas Leningrado Zoologijos ir parazitologijos institute parašė disertaciją apie Kuršių marių žuvininkystę ir gavo biologijos mokslų kandidato laipsnį.

1965 - 1991 m. Dirbo Lietuvos mokslo akademijos Zoologijos ir parazitologijos instituto vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, Rusnės ichtiologijos laboratorijos vadovu. 

2001 m. Išleido knygą „Kuršių marių baseino žuvys ir žvejyba“

2011 m. Išleido knygą „Lietuvos žuvininkystė Nemuno žemupio regione“

2014 m. vasario 27 d. Mirė Rusnėje, palaidotas tėviškėje Linkuvoje

 

Knygą "Ryprūsių ir Vakarų Prūsijos žuvys, žvejyba ir žuvivaisa" (Fische, Fischerei und Fischzucht in Ost- und Westpreussen, Königsberg, 1880) originalo kalba galite paskaityti čia.

Fotoreportažas
  • Šišioniškio žvejo dovana pamario žuvų tyrėjui-Foto-nr-2157_2158.jpg
  • Šišioniškio žvejo dovana pamario žuvų tyrėjui-Foto-nr-2157_2159.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Šišioniškio žvejo dovana pamario žuvų tyrėjui"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.