Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Škotų pirato karjera baigėsi kartuvėse

Piratų Aukso amžiaus laikais dauguma „sėkmės džentelmenų“ plėšikaudavo prie Pietų Amerikos krantų, o Europą supančiose jūrose nepriklausomų piratų, kurie „medžiotų“ neturėdami savo valdovo leidimo (Letter of marque), praktiškai beveik nebuvo.

Džono Gou portretas ant cigarečių pokelio.
Džono Gou portretas ant cigarečių pokelio. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Vaikinas iš Orknio salų

 

Škotas Džonas Gou (John Gow, 1698-1725) buvo vienas iš tų, kuris surizikavo plėšikauti arčiau namų. Sunku pasakyti kas nulėmė tokį pasirinkimą. Jo tėvas buvo prekybininkas, turėjęs savo verslą Škotijos šiaurėje ir šalia esančiose Orknio salose.

Žinoma, kad Džonas augo Mainlando salos Stromneso uostelyje, kurio reikšmė tuo metu vis didėjo. Čia užsukdavo daugelio šalių žvejai, banginių medžiotojai pasipildyti maisto ir vandens atsargų. Tad nieko nuostabaus, kad vietinis jaunimas susiviliodavo jūreivišku gyvenimu. Džonas nebuvo išimtis. Jis anksti pradėjo plaukioti su laivais, kurie užsukdavo į Orknio salas.

Nežinia kokius navigacijos mokslus jis baigė, tačiau išlikusiuose dokumentuose D.Gou minimas kaip kapitono padėjėjas. Tapęs profesionaliu jūrininku, vaikinas iš Orknio salų, matyt, puoselėjo ambicingus planus, nes patraukė į Londoną, judriausią jūreivystės uostą Didžiojoje Britanijoje.

 

Laivo užgrobimas

 

Atvykęs į Londoną, 1724 metų vasarą D.Gou stojo tarnauti laive, kuris plaukiojo į Lisaboną ir atgal. Kaip vėliau paaiškėjo, čia jis tikėjosi susirasti sėbrų, kurie padėtų užgrobti laivą. Planas neišdegė, nes nepavyko sugundyti reikiamo skaičiaus žmonių, pasiryžusių perimti laivo kontrolę. Grįžus į Londoną, nedori D.Gou kėslai iškilo aikštėn. Jam teko skubiai dingti iš Anglijos.

Taip 26-erių metų D.Gou atsidūrė Amsterdame. Ten jis susirado antrojo kapitono padėjėjo vietą prancūzų prekybos burlaivyje „Caroline“. Su juo D.Gou atplaukė į Santa Kruso uostą. Ten laivas priėmė odos, vilnų ir bičių vaško krovinį, kurį turėjo nugabenti į Genują.

Paliekant Kanarų salas, D.Gou neatsisakė savo senų kėslų užvaldyti kokį nors laivą ir imtis piratavimo. Sąlygos tokiam sumanymui įgyvendinti dabar buvo gana palankios. Senyvo amžiaus kapitonas Oliveris Fernau pasižymėjo nesugyvenamu charakteriu ir dideliu šykštumu. Jo įgula jau seniai skundėsi dėl blogo maitinimo ir netinkamo kapitono elgesio su jūreiviais.

Pagal savo užimamas pareigas D.Gou privalėjo siekti geresnių kapitono ir įgulos santykių, tačiau elgėsi priešingai. Jis nuolatos kurstė jūreivius maištauti, nepaklusti laivo vadovybei. Vieną tamsią 1724 metų lapkričio naktį, kai prie vairo budėjo pats kapitonas, aršiausių maištininkų grupė, vadovaujama D.Gou, perrėžė gerkles visiems laivo pareigūnams. Kapitoną, kuris dar bandė priešintis, iš savo pistoleto nušovė pats D.Gou ir išmetė jį už borto. Likusiems gyviems įgulos nariams buvo suteikta galimybė rinktis: sekti paskui kapitoną ar prisidėti prie būsimų piratų.

 Kapitonu tapęs D.Gou ir jo vyrai, pavadinę užgrobtą laivą „Revenge“ („Kerštas“), patraukė plėšikauti prie Ispanijos, Portugalijos ir Prancūzijos krantų.

 

Kankino vyno troškulys

 

Jau po savaitės naujai iškepti piratai jūroje sutiko į Liverpulį plaukiantį britų laivą su žuvies kroviniu. Netrukus jų kelyje pasitaikė dar vienas laivas gabenantis silkes ir lašišas.. Toks krovinys piratų nedomino, todėl jie pasisavino tik inkarus, virves, bures ir proviziją. Sulaikytiems jūreiviams buvo primygtinai pasiūlyta prisidėti prie D.Gou komandos, o jų laivai nuskandinti.

Didžiausiam piratų nusivylimui nei viename sulaikytame laive jie nerado didesnių vyno atsargų. Kankinami troškulio, jie nusprendė plaukti prie Ispanijos ir Portugalijos krantų. Čia jiems pasisekė geriau. Buvo užpulti bent keli britų ir prancūzų prekybos laivai su vertingais kroviniais. Tarp jų pasitaikė ir taip pageidaujamo vyno statinių.

D.Gou piratų antpuoliai neliko nepastebėti ir juos pradėjo persekioti prancūzų bei ispanų kariniai laivai. Surengę pasitarimą, piratai svarstė ką toliau daryti. Vieni siūlė plaukti prie Gvinėjos krantų, kiti – į Vest Indiją. Tačiau D.Gou turėjo kitokių ketinimų, kurie neturėjo nieko bendro su dabar susiklosčiusia padėtimi.

Dar gyvendamas Orknio salose, D.Gou buvo įsimylėjęs turtingo pirklio dukrą Heleną. Tačiau tada jis buvo tik paprastas jūreivis. Merginos tėvas iškėlė sąlygą: mano dukrą galėsi vesti, kai tapsi laivo kapitonu. Dabar buvo pats laikas grįžti namo.

 

Sugrįžimas namo

 

D.Gou įtikino savo sėbrus, kad ilgai kelionei per Atlantą jie neturi maisto ir vandens atsargų, laivui būtinas remontas, todėl pasiūlė plaukti į šiaurę nuo Škotijos esančias Orknio salas. Tai jam gerai pažįstamos vietos, nes iš ten buvo kilęs. Vengiant sukelti įtarimų, esą reikės apsimesti, kad jų prekybinis laivas plaukė į Baltijos jūrą, tačiau audros buvo nublokštas į šiaurę. Orknio salose esą bus galima ne tik apsirūpinti maistu, nuvalyti laivo dugną nuo kriauklių, bet, pasitaikius progai, ir užpulti iš Grenlandijos į Europą plaukiančius laivus.

1725 metų sausio mėnesį piratų laivas, kurio bortuose buvo įrašytas naujas pavadinimas „George“, prisišvartavo vienoje iš Orknio salų. D.Gou dabar pasivadino Džonu Smitu, prisistatančiu atvykusio laivo kapitonu ir savininku. Piratų ir kontrabandininkų siautėjimo amžiuje Orknio gyventojai buvo atsargūs, kad pernelyg nekreiptų dėmesio į netikėtai praturtėjusį savo tėvynainį.

Tiesa netrukus išaiškėjo. Dešimt D.Gou laivo įgulos narių, slapta sėdę į valtį, pabėgo į žemyninę Škotiją ir pranešė valdžios institucijoms, kad jie buvo piratų sulaikyti ir per prievartą turėjo jiems tarnauti. Gaudyti piratų laivo buvo pasiųsta karinė fregata. Pajutę pavojų, piratai bandė pabėgti, bet įstrigo tarp uolų. D.Gou teko iškelti baltą vėliavą. Taip netikėtai baigėsi jo sugrįžimas namo.

 

Atpildas

 

Škotijoje suimti piratai kariniu laivu buvo pristatyti į Angliją ir įkalinti. Džonas Gou, vis dar prisistatantis prekybos laivo kapitonu Džonu Smitu, atsisakė duoti parodymus teisme. Nepaisant žiaurių kankinimų, jis vis tvirtino, jog yra nekaltas. Sužinojęs, kad teismas pagal to meto įstatymus nutarė jį pakišti po presu ir spausti iki mirties, pirato užsispyrimas buvo palaužtas.

Pateikus kaltinimus piratavimu ir žmonių nužudymu, D.Gou buvo nuteistas mirties bausme pakariant. 1725 metų birželio mėnesio 11 dieną jis ir septyni jo sėbrai buvo pakarti Londone esančiame „Egzekucijų doke“.

D.Gou, pabūgęs kankinimų, prašė greitos mirties, bet ji neskubėjo ateiti. Pakabintas ant skersinio su virve ant kaklo, jis vis dar buvo gyvas. Norėdami greičiau baigti jo kančias, egzekutoriai timptelėjo nuteistąjį už kojų, bet tuo metu nutrūko virvė. Teko viską pradėti iš naujo.

Pakartų piratų kūnai buvo iškabinti Temzės upės pakrantėje, kaip įspėjimas kitiems piratams.

Fotoreportažas
  • Škotų pirato karjera baigėsi kartuvėse-Foto-nr-7039_7040.jpg
  • Škotų pirato karjera baigėsi kartuvėse-Foto-nr-7039_7041.jpg
  • Škotų pirato karjera baigėsi kartuvėse-Foto-nr-7039_7042.jpg
  • Škotų pirato karjera baigėsi kartuvėse-Foto-nr-7039_7043.jpg
  • Škotų pirato karjera baigėsi kartuvėse-Foto-nr-7039_7044.jpg
  • Škotų pirato karjera baigėsi kartuvėse-Foto-nr-7039_7045.jpg
  • Škotų pirato karjera baigėsi kartuvėse-Foto-nr-7039_7046.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Škotų pirato karjera baigėsi kartuvėse"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.