Stilius
Jūrininkų išradimas - mazgų rišimas
Jūrinių mazgų rišimo istorija sena, kaip ir pati jūreivystė. Teisingas jų rišimas ir tinkamas naudojimas būtinas visiems, kurie savarankiškai išplaukia į bet kokius vandens plotus valtimi, jachta ar kitokiu laivu.
Ar molas tinka žuvusiems įamžinti?
Nors Klaipėdoje žuvusiems jūroje įamžinti yra pastatytas originalus paminklas „Albatrosas“, atsiranda žmonių, kuriems vien jo nepakanka.
Klaipėdiečio garaže sukurtas ateities laivas
Steve’as Jobs’as savo tėvų garaže sukūrė pirmąjį „Apple“ kompiuterį, sukėlusį tikrą revoliuciją technologijų pasaulyje, o klaipėdietis Tomas Vėlius vienoje iš miesto garažų bendrijoje savo rankomis sukonstravo laivelį – ateities vandens
„Mintis“ įkvėpė žaliųjų laivų idėjoms
Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ pristato Lietuvą, kaip svarbių jūrinių technologijų šalį ir įkvepia naujas jūrinio vystymo idėjas.
Kam reikalingas uostas Šventojoje?
Dalis asmenų siekia įtikinti naująją Vyriausybę, kad Šventojoje būtina atstatyti jūrinį uostą, nors Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tą veiklą nuosekliai jau vykdo keletą metų.
Vidaus vandenyse pažeidėjų netrūksta
16 metais Lietuvos vidaus vandenyse padaugėjo įvairių pažeidimų. Per tą laiką įvyko net penkios laivų avarijos, tarp jų ir Klaipėdoje.
Elingui reikia pačių keisčiausių pasiūlymų
Klaipėdos laivų remontas, architektai ir jūrinė bendruomenė yra ieškojimų kelyje kaip tinkamai panaudoti dabar pilko elingo erdves. Jis daliai žmonių atrodo kaip Klaipėdos karūna.
Kapitonus sužavėjo cerkvės jūriniai motyvai
Iš visų religinių koncesijų puoselėjant jūrininkystę Klaipėdoje daugiausiai yra nuveikusi Švento Mykolo Apvaizdos cerkvė Smiltelės gatvėje.
Namai ant vandens stebina dizainu
Vokietijoje ypač populiarėja architekto Andreas Hofmano suprojektuoti namai ant vandens – šiuolaikinio dizaino lydinys puikiai įsikomponuojantis į aplinką gražiose vietose ežere ar upėje.
Kokio paminklo reikia„Istoriniam Lietuvos laivynui“?
Su Lietuvos jūrų laivininkystės išnykimu mūsų šalyje nubrauktas ištisas istorinis laivybos puslapis.
Klaipėdai siūlomos naujų renginių temos
Nuolat girdime teiginius, kad Lietuvoje išskirtinis Klaipėdos miestas labiau turėtų puoselėti jūrines tradicijas, kultūrą, kurti išskirtinio jūrinio miesto veidą.
Parade – Neptūnas ant žuvies ir jūriniai gigantai
Klaipėdos centrinėmis gatvėmis, drebindama miestą, pražygiavo Jūros šventės eisena. Ji sutraukia tūkstančius klaipėdiečių ir miesto svečių. Paradas labiausiai laukiamas Jūrų šventės akcentas.
Kapitonams ir vyriausiesiems machanikams teikiami ženklai
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla pradėjo išdavinėti jūrų kapitono ir vyriausiojo mechaniko kvalifikacijos skiriamuosius ženklus.
Pamarys pradeda turizmo sezoną
Birželio 4 dieną, Drevernos mažųjų laivų uoste, vyks pirmoji Pamario turizmo sezono atidarymo šventė. Planuojama, kad ši šventė taps gražia tradicija ir kiekvienais metais bus organizuojama vis kitame Kuršių marių
Naujas sezonas – po „Meridiano“ burėmis
Klaipėdos miesto simbolis burlaivis „Meridianas“ pradeda trečiąjį po rekonstrukcijos „navigacijos“ sezoną.
Jūrų muziejuje startuoja vasaros sezonas
Kartu su gegužės šiluma Lietuvos jūrų muziejuje startuoja vasaros sezonas. Jau nuo šios savaitės keičiasi delfinariumo darbo grafikas ir pradeda veikti Etnografinė pajūrio žvejo sodyba. Baigiamieji naujos ekspozicijos rengimo darbai
Istorinius laivus „skandina“ ministerijos
Lietuvos Kultūros vertybių registre įregistruota 10 laivų, kurie galėtų plaukioti su Lietuvos vėliava, tačiau jie stringa dviejų ministerijų biurokratijos pinklėse.
Jūrininkai nori dar vieno jūrinio paminklo
Asociacija „Jūros veteranai“ ėmėsi iniciatyvos pastatyti monumentą, skirtą „Istoriniam Lietuvos laivynui“. Paminklo Atgimimo aikštėje pagrindą galėtų sudaryti vėjo rožė ir virš jos inkaro formos obeliskas į kurį atremtas laivo šturvalas.
Lietuvos jūrų muziejuje – Pasaulinė Dauno sindromo diena
Vienuoliktą kartą pasaulyje ir trečią kartą Lietuvoje kovo 21-ąją minima Pasaulinė Dauno sindromo diena. Šiemet renginiai vyko Lietuvos jūrų muziejuje.
Sugrįžta projektas „Delfinai ir žvaigždės“
Kartu su pavasariu į Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumą sugrįžo unikalus projektas „Delfinai ir žvaigždės, kurio laidas galėjo stebėti LRT žiūrovai.
Vaistininkas iš žuvies taukų „spaudęs“ pinigą
Su vaistininku Peter Joachim Mioller (Møller) palikimu siejama Norvegijos menkių kepenų taukų verslo sėkmė.
Ar Jūrininkų centrus išstums internetas?
Pasaulyje yra apie 430 Jūrininkų centrų, daugiausiai krikščioniškos misijos, kuriems trumpėjant laivų stovėjimui uostuose iš jūrinės veiklos išsilaikyti tampa vis sunkiau. „Galėtume dalyvauti kasmet pasaulyje rengiamame geriausių Jūrinių centrų konkurse,
Silkė sujungė Lietuvą ir Norvegiją
Advento metą Lietuvos jūrų muziejus kviečia į kilnojamąją parodą „Jūros sidabras – iš Stavangerio į Klaipėdą 1820–1870 m.“, pasakojančią apie vieną pagrindinių šio ikikalėdinio laikotarpio akcentų – silkę ir jos
Ieškota geriausių Jūrų muziejaus fosos naudojimo idėjų
Lietuvos jūrų muziejus yra įkurtas vieninteliame išlikusiame XIX a. prūsiškos fortifikacijos objekte Lietuvoje – Nerijos forte.
