Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Švedijos karališkasis šliupas

Vasaorden – ypatingas Švedijos karinio jūrų pajėgų laivas, kuriuo naudojasi karališkoji šeima arba garbingi jų svečiai oficialių iškilmių metu.

Pricvesė Victoria ir Daniel Westling vestuvių dieną. 2010 liepos 19
Pricvesė Victoria ir Daniel Westling vestuvių dieną. 2010 liepos 19 @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Ypatingai progai, ypatingas laivas

 

Jo istorija prasidėjo beveik prieš 300 metų, kai Švedijos karalius Gustavas III (1746-1792) užsigeidė naujo pramoginio laivo.

Stokholmas pastatytas ant daugybės salų bei pusiasalių, tad anais laikais iš vienos miesto dalies į kitą dažnai tekdavo vykti vandens keliu. Turtingos ir kilmingos šeimos tam tikslui turėjo nedidelius burinius ir irklinius laivus. Ši transporto priemonė taip pat tarnavo ir pramoginiams pasiplaukiojimams, kuriuos buvo pamėgę archipelage gyvenantys stokholmiečiai.

Gustavas III turėjo bent kelis panašios paskirties laivus, bet karaliui atrodė, kad jie nėra pakankamai reprezentatyvūs laukiamam įvykiui. Netrukus į Švediją turėjo atvykti jo sūnaus Karlo sužadėtinė penkiolikmetė vokiečių princesė Hedvig Elžbieta Šarlotė. Pagal tradiciją ir etiketą iš laivo, kuriuo ji atplauks, į karaliaus rūmus, stovinčius priešais karališkąją krantinę, garbingąją viešnią turėjo pristatyti „kungaslup“, t.y. karališkasis šliupas.

Tokia ypatinga proga, kaip būsimosios marčios atvykimas, Gustavas III įsakė skubiai pastatyti naują pramoginį laivą, panašų į jo matytas puošnias gondolas. Atlikti šią užduoti buvo pavesta anglų kilmės laivų statytojui Frederikui Henrikui Čapmanui (1721-1808).

 

Elegantiškas ir puošnus

 

Toks karaliaus pasirinkimas nebuvo atsitiktinis. F.Čapmanas tuo metu jau buvo pagarsėjęs savo novatoriškais darbais laivų architektūroje. Jo suprojektuoti kariniai burlaiviai, pasižymėjo ne tik puikiomis jūrinėmis savybėmis, bet ir patraukliu dizainu.

Iš švediško ąžuolo pagamintas karališkasis šliupas buvo 18 metrų ilgio ir 3 metrų pločio. Jo priekinę dalį užėmė suoleliai devynioms poroms irklininkų. Laivas turėjo ir du atlenkiamus stiebus, lotynų burėms (stataus trikampio pavidalo) iškelti pučiant palankiam vėjui.

Įvairios korpuso dalys buvo gausiai ornamentuotos aukso, baltos ir mėlynos spalvos alegorinėmis figūromis, kurias sukūrė geriausi to meto meistrai. Laivo priekį puošė trys auksinės karūnos mėlyname fone. Laivagalyje buvo įrengtas erdvus ir puošnus salonas, kuriame galėjo tilpti maždaug 10 žmonių. Šioje patalpoje stovėjo nedidelis stalas vedybų kontraktui pasirašyti, o jo abejose pusėse po sudedamą kėdutę. Palei ilgąsias holo sienas glaudėsi dvi Gustavo stiliaus sofos.

Karališkojo šliupo statyba ir meninis jo apipavidalinimas, kaip rodo archyviniai dokumentai, kainavo 27 tūkstančius kronų. Tais laikais tai buvo dideli pinigai, bet laivas išties atkreipdavo dėmesį savo puošnumu.

 

Sudegė, atlikęs savo misiją

 

Į savo pirmąjį reisą naujas karališkasis šliupas išplaukė 1774 metų birželio 7 dieną. Juo nuo Nyckelviken pakrantės iki Karališkųjų rūmų prieplaukos vyko Karlo sužadėtinė. Garbingą viešnią visą kelią lydėjo visa flotilė karinių ir pramoginių laivų. Šį įvykį savo drobėje pavaizdavo to meto žinomas švedų tapytojas Pher Hillström.

Sekančiais metais įvyko karališkojo šliupo krikštynos. Jose dalyvavo Gustavas III, jo sesuo Sofija Albertina, kiti kilmingi ir žinomi asmenys. Savo karališkosios dinastijos pradininko Gustavo Vazos garbei Gustavas III neseniai buvo įsteigęs Vazos ordiną už nuopelnus civilinėje veikloje. Dabar karališkajam šliupui buvo suteiktas žodinis pavadinimas Vasaorden. Jo bortuose toks pavadinimas niekada nebuvo užrašytas, tačiau visuose dokumentuose karališkasis šliupas minimas tokiu vardu.. Kaip rašoma Švedijos karališkųjų rūmų kronikose, naujojo laivo krikštynos tęsėsi visą naktį.

Gustavo III nurodymu pastatytas karališkasis šliupas laikui bėgant buvo naudojamas vis rečiau. Pagaliau jis visam laikui buvo pastatytas vienoje karinių laivų statykloje. Čia 1921 metų rugpjūčio 5 dieną įvyko gaisras ir Vasaorden buvo beveik visiškai suniokotas. Liko tik irklai, vairalazdė ir kai kurios salono dekoratyvinės detalės.

 

Atgijusi relikvija

 

Po gaisro susigriebta, kad prarasta svarbi Švedijos karališkojo laivyno relikvija. Pasigirdo raginimų atstatyti karališkąjį šliupą. Palaikę šią iniciatyvą laivybos magnatas, politikas Danas Brostriomas, karinio laivyno vyresnieji pareigūnai, Vazos ordino riteriai ir kiti rėmėjai surinko 40 tūkstančių kronų sumanymui įgyvendinti.

D.Brostriomas ir keli admirolai 1922 metų pradžioje kreipėsi į Karinio jūrų laivyno laivų statyklą su prašymu pastatyti tikslią karališkojo šliupo Vasaorden kopiją pagal originalius F.Čapmano brėžinius. Medieną, daugiausia ąžuolo, laivo statybai paaukojo vienas turtingas didmenininkas. Tekstilininkai pasirūpini kilimais ir sofų apmušalais. Sunkūs irklai buvo pakeisti lengvesniais. Laivagalio dekoratyviniame skyde atsirado tuometinio Švedijos karaliaus Gustavo V monograma.

Gustavo III laikų karališkojo šliupo replika buvo statoma labai sparčiai. 1923 metų birželio 23 dieną Gustavas V kartu su šeima iš savo rūmų į Stokholmo rotušės atidarymo iškilmes jau atvyko naujuoju Vasaorden šliupu.

 

Pasirodo tik oficialiuose renginiuose

 

Pasigrožėti plaukiančiu ant vandens Švedijos karališkuoju šliupu Stokholmo gyventojams ir svečiams pasitaiko nedažnai. Po Antrojo pasaulinio karo pirmą kartą jis buvo panaudotas 1976 metais per Karlo XVI Gustavo ir Silvijos Zommerlat vestuves.

1983 metais atvykus į Švediją Didžiosios Britanijos karalienei Elžbietai II, ji ir jos vyras iš britų laivo „Britania“ į Švedijos karališkuosius rūmus plaukė švedų karališkuoju šliupu. 2000 metais tokios garbės  nusipelnė Japonijos imperatorius Akihita. Paskutinį kartą grakštus laivelis su auksine spalva spindinčiu salonu plaukiojo 2010 metų vasarą, kai minios žmonių, aplipusių miesto krantines, sveikino princesę Viktoriją ir Danielių Westlingą sutuoktuvių proga.

Kai nevyksta oficialūs renginiai ir irkluotojų komanda (18 karo jūreivių ir trys karininkai) nesitreniruoja, laivą galima laisvai apžiūrėti Galärvarvet jūrų muziejuje. Tai visai šalia garsiojo Vazos muziejaus.

 

Fotoreportažas
  • Švedijos karališkasis šliupas-Foto-nr-6126_6128.jpg
  • Švedijos karališkasis šliupas-Foto-nr-6126_6129.jpg
  • Švedijos karališkasis šliupas-Foto-nr-6126_6130.jpg
  • Švedijos karališkasis šliupas-Foto-nr-6126_6131.jpg
  • Švedijos karališkasis šliupas-Foto-nr-6126_6132.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Švedijos karališkasis šliupas"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.