Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Švediškos „Vasa“ variantas Anglijoje

Prieš 473 m. nuskendęs anglų karinis burlaivis „Mary Rose“, jūrų archeologų atrastas ir iškeltas, dabar glaudžiasi po didžiulio muziejaus stogu Portsmuto istorinėje laivų statykloje, kurioje ir buvo pastatytas.

Burlaivis „Mary Rose“ paveikslas eksponuojamas šio laivo muziejuje Portsmute.
Burlaivis „Mary Rose“ paveikslas eksponuojamas šio laivo muziejuje Portsmute. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Henrikas VIII ir „Mary Rose“

 

Henrikas VIII, tapęs karaliumi 1509 m., iš savo tėvo paveldėjo tik keletą tikrų karo laivų. Tais laikais į jūrų mūšius būdavo siunčiami paprasčiausi prekybos laivai, tik papildomai apginkluoti ir jų įgulas papildžius šauliais.

Anglijos karūna XVI a. pradžioje nesijautė saugi. Iš šiaurės jai grasino nepriklausoma Škotijos karalystė. Ji priešinosi Anglijos įtakai ir kišimąsi į škotų reikalus. Iš pietų ramybės nedavė prancūzai, trukdantys anglams siekti svarbesnio vaidmens Europoje. Henrikas VIII suprato, kad jam reikia nuolatinio karinio laivyno. Kurti savo „Army by the Sea“ (Jūros armija) jis pradėjo nuo dviejų didelių burlaivių – „Peter Pomegranate“ ir dar didesnio „Mary Rose“. Abu laivai buvo statomi Portsmuto karališkosiose laivų statyklose..

1511 m. baigta statyti „Mary Rose“ beveik keturis dešimtmečius, per visą Henriko VIII karaliavimo laikotarpį, buvo laikoma vienu didžiausiu anglų karo laivu. Jo statybai buvo panaudota daugiau kaip 600 stambių ąžuolinių rastų. Joks tuometinis ginklas negalėjo sunaikinti taip tvirtai suręsto laivo. Keturių stiebų burlaivio ilgis siekė beveik 45 metrus. Jis turėjo keturis denius ir du aukštus antstatus laivo priekyje ir gale.

„Mary Rose“ buvo pirmas anglų laivas, kurio bortuose atsirado ambrazūros – atidaromos šaudymo angos. Tai leido gerokai sustiprinti laivo artileriją. Stambesnės ir sunkios patrankos, išrikiuotos apatiniuose deniuose užtikrino didesnį burlaivių stabilumą pučiant stipriems vėjams. Išlikę dokumentai liudija, kad „Mary Rose“ sunkiąją ginkluotę sudarė apie 90 įvairaus kalibro patrankų, išdėstytų trijuose deniuose..

Dažnai tvirtinama, kad karalius didžiausią savo laivą pavadino „Mary Rose“ jausdamas ypatingą prielankumą jaunesnei seseriai Marijai ir Tiudorų dinastijos herbe esančiai rožei.

 

Netikėtai pasibaigusi karjera

 

Per savo karinę karjerą, kuri truko 34 metus, „Mary Rose“ daugybę kartų dalyvavo jūrų mūšiuose su Prancūzijos, Bretanės ir Škotijos jūrų pajėgomis. Šioms kautynėms vadovavę admirolai broliai Tomas ir Edvardas Hovardai flagmaniniu laivu dažniausiai pasirinkdavo „Mary Rose“. Greitas, manevringas ir galingą ginkluotę turintis Anglijos karinio laivyno flagmanas kėlė baimę priešams ir laimėdavo beveik visus mūšius. Išskyrus paskutinį.

1545 m. gegužę Prancūzijos karalius Pranciškus I surinko didelį laivyną Senos įlankoje. Baigęs pasiruošimą būsimoms kautynėms, liepos pradžioje didžiulis prancūzų laivynas nuplaukė prie Anglijos krantų. Didžiąją jo dalį sudarė galeros – irkliniai laivai, kurie buvo manevringesni ir greitesni už anglų burlaivius. Galeros mažiau priklausė nuo vėjo ir be to turėjo dar vieną pranašumą: patrankas laivo priekyje.

Anglų eskadrą sudarė tik 80 burlaivių, įskaitant ir „Mary Rose“. Su prancūzų laivynu ji susitiko Solento sąsiauryje, kuris skiria Vaito salą nuo Anglijos žemyno. Liepos 19-ji buvo graži saulėta vasaros diena. Jūroje – visiškas štilius. Anglų burlaiviai atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Pirmoje dienos pusėje prancūzų galeros pasinaudojo proga ir atakavo anglų laivus, dreifuojančius su nukarusiomis burėmis.

Po pietų pakilo vėjas, pasikeitė srovės kryptis. Anglų burlaiviai, pagaliau, pajudėjo. „Mary Rose“ iš vieno borto patrankų paleido salvę į prancūzų galeras. Nutarus priešą apšaudyti ir kito borto patrankomis, „Mary Rose“ darė posūkį. Tuo metu smarkus vėjo gūsis paguldė burlaivį ant dešinio šono ir vanduo per šaudymo angas plūstelėjo į vidų. Laivas, netekęs stabilumo, per akimirksnį paniro po vandeniu. Iš 500, o gal ir daugiau tuo metu laive buvusių žmonių, išsigelbėjo tik 35.

 

Garsiam laivui – išskirtinis muziejus

 

Per pirmuosius 20 metų po katastrofos buvo bandoma iškelti nuskendusį laivą, nes atoslūgio metu jo stiebai vis dar kyšodavo virš vandens paviršiaus. Deja, to meto technikos lygis buvo per žemas, kad galėtų susidoroti su tokia užduotimi. Tada buvo iškelta tik dalis laivo patrankų. Laikui bėgant vis labiau irstantį laivą užnešė dumblas. Ilgainiui buvo pamiršta ir tiksli katastrofos vieta.

Šiuolaikišką nuskendusio XVI a. burlaivio „Mary Rose“ paiešką inicijavo vienas britų nardymo klubas. Paieškų projektui vadovavo istorikas, žurnalistas ir mėgėjas nardytoja Aleksandras McKee (1918-1992). Atrastos laivo  nuolaužos buvo iškeltos 1982 metais.

„Mary Rose“ paieška, iškėlimas ir įkurdinimas specialiai jam skirtame muziejuje savo sudėtingumu ir sąnaudomis prilygsta garsiojo Švedijos 17-ojo amžiaus karo laivo „Vasa“ gelbėjimo operacijai.

Jūrų archeologai ir pagalbininkai iš jūros dugno pakėlė laivo korpuso liekanas ir daugiau kaip 19 tūkstančių artefaktų, kurie suteikia vertingos informacijos apie įprastų žmonių gyvenimą Tiudorų Anglijoje. Tai – odiniai drabužiai, skrybėlės, vilnonės kojinės, žaidimų lentos, indai,  valgymo įrankiai, muzikos instrumentai, dailidės darbo įrankiai, laivo kirpėjo-chirurgo prietaisai ir bonkutės su tepalais ir daugelis kitų daiktų.

Naujajame originalios architektūros „Mary Rose“ muziejuje, kuris atvėrė duris tik prieš du metus, dabar eksponuojama plati visų tų artefaktų kolekcija, pristatoma kartu su laivo likučiais, kurie glaudžiasi specialioje salėje.

Fotoreportažas
  • Švediškos „Vasa“ variantas Anglijoje-Foto-nr-7510_7511.jpg
  • Švediškos „Vasa“ variantas Anglijoje-Foto-nr-7510_7512.jpg
  • Švediškos „Vasa“ variantas Anglijoje-Foto-nr-7510_7513.jpg
  • Švediškos „Vasa“ variantas Anglijoje-Foto-nr-7510_7514.jpg
  • Švediškos „Vasa“ variantas Anglijoje-Foto-nr-7510_7515.jpg
  • Švediškos „Vasa“ variantas Anglijoje-Foto-nr-7510_7516.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Švediškos „Vasa“ variantas Anglijoje"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.