Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Šventojiškio žvejo tinkluose – žvynuotoji užklydėlė iš Šiaurės jūros

Šiemet pavasarį ir vasarą jūra priekrantės žvejų lepino laimikiais: sugavimai menki ir neužtikrinantys reikiamų pajamų. Sugautos kelios retenybės. Viena jų yra europinė paprastoji jūrinė lydeka. Ši žvynuotoji viešnia praplėtė mūsų žinias apie pietryčių Baltijos žuvis.

Šventojiškio žvejo Antano Valiuko sugauta ir nufotografuota jūrinė lydeka
Šventojiškio žvejo Antano Valiuko sugauta ir nufotografuota jūrinė lydeka @ Egidijaus Bacevičiaus archyvo nuotr.

Žuvų tyrėjų talkininko pranešimas

Koks kas apie šia žuvį geriau žinojome iš gastronominės pusės. Prekybinis europinės paprastosios jūrinės lydekos prekybinis pavadinimas yra hekas. Būtent šiuo pavadinimu ji geriausiai pažįstama. Žuvis dideliais kiekiais gaudoma Atlanto vandenyno vakarinėje dalyje, ties Škotijos šiauriniais ir vakariniais krantais bei prie Airijos krantų, Biskajaus įlankoje prie Portugalijos pakrantės ir Šiaurės Afrikos vakarinio krantų. Dėl to kai Šventosios žvejas Antanas Valiukas atsiuntė „nežinomos“ žuvies nuotraukas kolegai Žilvinui Kregždžiui ir pasiūlė atvažiuoti paimti priekrantėje sugautą heką, žinia didžiai nustebino. Iš patirties žinome, kad mūsų ištikimas tyrėjų talkininkas, plačios širdies Antanas su tokiais dalykais nejuokauja. Žvejo dėka tai jau 16-ta jūrinių posūrių vandenų žuvų rūšis-retenybė, sugauta ir perduota smulkiai ištirti. Už visą šią pagalbą širdingas Ačiū.

Rugsėjo 10 d. į menkinius tinklus įkliuvo pusiau suaugusių, bet  liesų, po neršto neatsigavusių upinių plekšnių, vienas kitas pusiau suaugęs ešerys, karšis ir žiobris. Tai būdingos rudens pradžios laimikių žuvys. Viena žuvis tinkluose nustebino didelę patirtį turintį žveją. Iš tinklo ištraukta jūrinė lydeka dar buvusi pusgyvė, trūkčiojo raumenys, tačiau nesiryžta vežti į Lietuvos jūrų muziejų akvariumą, juolab, kad jame vyksta didysis patalpų remontas. Nedelsiant telefonu nusiuntė žinutę žuvų tyrėjams.

Žuvies ilgis 51 cm,  svoris – 901,75 gramų, t.y. gerai įmitusi. Pagal žvynus nustatytas amžius yra trys su pusę metų. Išsiskyrė plačios tamsia rykle žiotis. Tai buvo patinas, kurio lytinių darinių brandos būklės įvertis trys; jaunas, nei karto neneršęs. Žuvis atiduota saugoti į Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejų.

Kol kas neturime pranešimų šių metų suvestinių iš kaimyninių šalių žuvis tiriančių mokslinių įstaigų. Tačiau jau dabar galima teigti, kad tai kol kas vienintelis žinomas pranešimas apie šią rūšį pietryčių Gotlando. Artimiausia vieta kur ši žuvis yra sugaunama yra Kategato sąsiauris ir Šiaurės jūra. Žuvies aptikimas Lietuvos priekrantėje yra sietinas su bandos atsigavimu 2007–2008 metais.

 

Apie retų jūrinių sūrių vandenų žuvų gyvenimą Šiaurės ir Baltijos jūroje menkai žinoma, dėl to aprašomos pagal žinias apie gentaines iš Šiaurės Atlanto vandenų. Čia jų gyvenimo būdas ir biologija palyginti gerai ištirta. Kiekviena Lietuvos ar aplinkinių šalių vandenyse sugauta reta žuvis užklydėlė praplečia mūsų žinias apie Baltijos jūros žuvų santalkas ir sudėtingus sąsajas su tolimais vandenimis. Iš tyrimų duomenų apibendrinimų galima teigti, kad lydekos kilmė yra pietvakarių Baltija, kur ji praleido didesnę gyvenimo dalį.

 

Plaukioja silkių būriuose  

Dėl žuvų pomėgio laikytis Atlanto silkių būriuose, neretai į juos įsimaišydamos, nutikdavo, kad velkatinkliais iš vandens storymės buvo sugaunamos kartu ir dėl to anksčiau britų žvejai jas vadino silkinėmis lydekomis. Jaunos žuvys pirmus tris metus gyvena ant dugno, vėliau pakyla ir laikosi prie dugno ir vidutiniuose sluoksniuose. Suaugusios dieną laikosi prie dugno, pavakarę ir naktį pavakarę, naktį pakyla į vidutinius sluoksnius, ryte vėl nusileidžia prie dugno. Pagal gyvenimo būdą tai žuvys vienišės. Plaukioja paskui ančiuvių, skumbrių ir silkių (strimelių) būrius. Suaugusios žuvys kyla į vidutinius gylius. Šiaurės jūroje ir Kategate, jūrų lydekų jaunikliai ir pusiau suaugėliai minta judriais dugno ir priedugnės vėžiagyviais (eufauzidais) ir kirmėlėmis, jų dydis atitinkamai pagal žuvų žiočių dydį. Vėliau renka, rečiau–persekioja didesnius vėžiagyvius, minkštakūnius (galvakojus moliuskus sepijas) ir mažas žuvis. Didesnės lydekos linkusios į grobuoniškumą, ryja mažas ir vidutinio dydžio žuvis, nutinka, kad praryja mažesnius pusiau suaugusius gentainius.

 

Atklydo iš Kategato sąsiaurio

Išplitusios Šiaurės rytų Atlanto vandenynas, Viduržemio ir Juodoji jūros. Atlanto vandenyne sužvejojamos iš 100 iki 1000 m gylių. Pietvakarinėje Baltijoje sugaunamos pavienės žuvys, didelių santalkų nesudaro. Kategato sąsiauris yra veisimosi ir nuolatinio aptikimo plotų pakraštys. Kategato sąsiauriuose, iš Bornholmo sugaunamos išskirtinai retai ir pavieniai antroje vasaros pusėje ir rudenį, vertinama kaip verslinės žūklės priegauda.

Artimiausios mūsų pajūriui jūrų lydekų neršto vietos yra Kategato sąsiauris. Subręsta ir pirmą kartą neršia patinai būdami patinai anksčiau (keturių), o patelės virš 8 metų amžiaus. Nerštas ištęsta ir kinta priklausomai nuo platumos. Trunka nuo kovo iki rugpjūčio (lapkričio), plaukioja būreliais, ikrelius paleidžia vandens storymėje, 20 m gylyje, 18 (20)–25 promilių, 8o C temperatūros vandenyse. Ikrelių vystymosi trukmė savaitė, iki lervutė užauga trunka tris mėnesius iki nusileidžia ant dugno.

 

Jūrų klajūnės– žuvų santalkų žymuo

To paties šventojiškio žvejo šiais metais sugauta ledjūrio menkių, europinių gleivių ir  jūrų laputė. Apibendrinus visu turimus duomenis, galima teigti, kad šiuo metu Pietryčių Baltijos (Rytų Gotlando ekologiniame rajone) atskirose vietose sugauta ir aprašyta nuo 74 iki 88 jūrinių gėlų ir sūrių vandenų rūšių. Lietuvos priekrantėje ir atviruose iki pastarojo turima duomenų apie 72 rūšis. Iš jų 42 yra retos jūros sūrių ir posūrių vandenų užklydėlės. Per pastarus tris dešimtmečius iš esmės atnaujintas jūrinių sūrių-posūrių vandenų žuvų grupės rūšių sąrašas. Įtraukta istoriniai ir šių dienų abejonių nekeliantys dokumentuoti pranešimai apie retų sūrių ir posūrių vandenų jūroje žuvų sugavimus (apsilankymus). Surinktos žinios vainikuoja 20–ies tęstinių tyrimų metų laikotarpį. Sugauta per 80 šios mažai žinomos žuvų grupės atstovų. Nustatytos sąsajos su nutolusiais vandenimis, ištirtos kitais požiūriais. Tuo pat metu tiriami jūrinių sūrių vandenų kirmėlės ir vėžiagyviai bei kiti žuvų arealo pakraščio reiškiniai, rūšies gebėjimas prisitaikyti gyventi nepalankioje aplinkoje. Visa tai padeda pažinti vietinį ir atneštinį (atklydusį) bendrijos dėmenį. Vertinant retus žuvų sugavimus, kol kas būtų neatsakinga juos sieti su bendrais jūros pokyčiais ar klimato kaita. Iš turimų žinių atskleistas dar menkai pažintas, pakraštinis („menamas“) pietryčių Baltijos žuvų santalkos jūros gėlavandenių ir sūrių-posūrių vandenų žuvų reiškinys. Šie kokybiniai kiekybiniai pokyčiai ištęsti laike, priklauso nuo laimingų atsitiktinumų ir išskirtinai negausus. Dėl to tyrėjams sunkiai „pagaunamas“. Vienok, jau aprašytos pagrindinės šio reiškinio kokybinės ir kiekybinės ypatybės, galima apibudinti net jų tvermę.

Fotoreportažas
  • Šventojiškio žvejo tinkluose – žvynuotoji užklydėlė iš Šiaurės jūros-Foto-nr-4451_4452.jpg
  • Šventojiškio žvejo tinkluose – žvynuotoji užklydėlė iš Šiaurės jūros-Foto-nr-4451_4453.jpg
  • Šventojiškio žvejo tinkluose – žvynuotoji užklydėlė iš Šiaurės jūros-Foto-nr-4451_4454.jpg
  • Šventojiškio žvejo tinkluose – žvynuotoji užklydėlė iš Šiaurės jūros-Foto-nr-4451_4455.jpg
  • Šventojiškio žvejo tinkluose – žvynuotoji užklydėlė iš Šiaurės jūros-Foto-nr-4451_4456.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Šventojiškio žvejo tinkluose – žvynuotoji užklydėlė iš Šiaurės jūros"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.