Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Šventosios uostelio ateitis – su nežinomaisiais

Iš ES lėšų, kurias administruoja Susisiekimo ministerija Šventosios uostelio atstatymas negalimas, todėl jo ateitis tarsi pakibo ore.

Šventosios uostas su sekliu įplaukimu
Šventosios uostas su sekliu įplaukimu @ Vidmanto Matučio archyvo nuotr.

Kas valdys Šventosios uostą?

 

Šiemet balandį sukaks 8 metai, kad paskelbtas Šventosios uosto atstatymo planas. Per tą laiką už 2 mln. 450 tūkst. eurų parengti šio uostelio atstatymo projektai, netgi išimtas statybos leidimas. Bet nežinomųjų daugiau nei aiškių atsakymų. Kada pagaliau bus pradėtas atstatyti uostas? Kas skirs pinigus jam atstatyti?

Susisiekimo ministerija aiškiai pasakė, kad atstatyti Šventosios uostelio jai skirtomis ES lėšomis ji negalės. Tam nepritaria Europos Komisija, nes Šventosios uostelis laikomas ne transporto, o turizmo ir žvejybos vieta.

Uosteliui atstatyti galės būti naudojamos ES lėšos per turizmo ar žuvininkystės vystymo programas. Galbūt ir per aplinkos apsaugos programas. Atstatyti Šventosios molai būtų ir  priemonė sauganti Lietuvos krantus nuo išplovimų.

Ne atsitiktinai Šventosios uosto atstatymą atsisakęs finansuoti susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pasiūlė Šventosios uosto atstatymo reikalus perkelti į Vyriausybės strateginį komitetą. Jis turėtų nurodyti, kas bus Šventosios uosto šeimininkas, kas ir kaip dalinsis jo statybos finansavimo naštą. Kol vyks diskusija Šventosios uosto valdytoju dar kurį laiką būtų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Kitaip tariant, Šventosios uostas tapo tarsi karšta bulvė, kurią kiekvienas nori nusimesti nuo savęs.

 

Kokio uosto norime?

 

Šiandien yra dalis žmonių tikinčių, kad per Vyriausybės institucijas pavyks rasti koalicinę sprendimą iš kur gauti pinigų. Yra ir manačių, kad Šventosios uostelis taip ir liks tik graži svajonė.

Pagal šiandieninius dokumentus preliminari Šventosios uosto atstatymo kaina būtų apie 70,5 mln. eurų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamento direktoriaus Vidmanto Paukštės teigimu, Šventosios uostas būtų atstatomas šešiais etapais – pradedant nuo molų, automobilių aikštelės, inžinerinių tinklų, rytinės ir vakarinės krantinių ir baigiant akvatorijos gilinimu ir švartavimo įranga. Vien molų atstatymas kainuotų apie 30 mln. eurų. Brangus – apie 29 mln. eurų būtų ir gilinimas, nes tektų iškasti apie 700 tūkst. kubinių metrų grunto.

Dėl molų statybos ir gilinimo kaip tik ir būtų realiausia mažinti atstatomo Šventosios uosto kainą. Pagal dabartinius dokumentus jis būtų atstatomas su 6 metrų gyliu. Uostas nebūtų naudojamas Būtingės naftos terminalo aptarnavimo laivams, o tik žvejybai ir turizmui, jame galėtų būti ir 3-4 metrų gylis. Tai gmažintų bendrą jo atstatymo kainą.

„Labai svarbus elementas yra Šventosios uosto pietinio molo atstatymas. Jis sustabdytų smėlio išplovimą iš Lietuvos į Latviją“, - pastebėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Jo teigimu, dabar Šventosios uosto molai yra numatyti su promenada. Atsisakius jos molų statybos kaina taip pat žymiai mažėtų.

A.Vaitkaus mintims pritarė Šventosios žvejys Viktoras Butavičius. Jo nuomone, tiek Palanga, Šventąja ir Būtinge jau išplauta apie 15  hektarų Lietuvos pajūrio. Neatstačius Šventosios uosto molų tie išplovimai per kelis metus padidės 5-10 kartų.

 

Ar atsipirks statybos?

 

Kitas klausimas, ar toks palyginti mažo funkcionalumo uostelis jį atstačius pats finansiškai išsilaikytų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos prašymu yra atlikta Šventosios kaip pramoginio ir žvejų uostelio gyvybingumo studija.

Kaip pastebėjo, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis, Šventosios uostelio atsipirkimas tiek statant jį nuosavomis lėšomis, tiek gavus ES paramą vertinant 20 metų laikotarpį būtų neigiamas. Ekonominė nauda būtų gauta dėl sukurtų darbo vietų.

Ar atkurtas uostelis sugebėtų pats išsilaikyti? Studija įvertino, kad pajamos iš turistinių ir žvejų laivelių, žemės nuomos, kurios yra labai mažai, vos 2,9 ha, pirmaisiais metais būtų apie 275 tūkst. eurų, vėliau per metus apie 430 tūkst. eurų.

Atkurto Šventosios uostelio valymo sąnaudos kasmet siektų apie 130 tūkst. eurų. Dar apie 150 tūkst. eurų sudarytų kitos metinės jo eksploatavimo išlaidos.

 

Kam perduoti uostelį?

 

Kas valdytų Šventosios uostelį klausimas atviras. M.Armonaitis dėl pagrindinės funkcijos, kad tai yra žvejų uostelis, siūlė jį perduoti Žemės ūkio ministerijai. Su tuo nesutiko Lietuvos buriuotojų sąjungos generalinis sekretorius Linas Tamkvaitis. Jo nuomone, turistinį uostą turėtų valdyti tie, kas supranta, kaip jis funkcionuoja. Žemės ūkio ministerija jau kažkada buvo gavusi didžiulį žvejybos laivyną, bet jo neišsaugojo. Ar toli nuo jūros reikalų esanti Žemės ūkio ministerija sugebėtų išlaikyti uostelį?

Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės tarnybos vadovė Indrė Šidlauskienė teigė, kad Žemės ūkio ministerijos administruojami ES lėšų fondai yra riboti, jie turi tikslinę paskirtį ir surasti tokių didelių lėšų, kokios reikalingos Šventosios uostui atstatyti, bus neįmanoma.

Uostelio šeimininku dėl jo turistinės paskirties galėtų būti ir Palangos miesto savivaldybė. Šio miesto meras Šarūnas Vaitkus nemato galimybių, kad Palanga su 19 mln. eurų metiniu biudžetu pajėgtų atstatyti Šventosios uostelį. Jis uostelio statytoju norėtų matyti koncesininką, kuriam Vyriausybė per 25 metus išmokėtų investuotą sumą su procentais.

 

Ar nepavėluosim su statybomis?

 

Šventosios gyventojams ir žvejams kyla klausimas, ar uosteliui atstatyti pinigų neturėtų skirti Lietuvos valstybinė kelių direkcija. Mat maždaug prieš 6 metus jam atstatyti jau numatyti pinigai 2011 metais buvo pervesti Lietuvos keliams tvarkyti.

„Molams atstatyti pinigų iš kelių fondo tikrai negalime skirti. Dalis pinigų galbūt galėtų būti numatyta Šventosios gatvėms tvarkyti“, - pastebėjo susisiekimo ministras R.Sinkevičius.

Žinomas Lietuvos inžinierius hidrotechnikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras Brunonas Gailiušis ragina kuo greičiau pradėti atstatinėti Šventosios uostą.

Jo nuomone, šiandien atsakymas vienareikšmiškas – atstatinėti Šventosios uostą reikia nuo molų.

„Jei ilgai delsime pradėti statybas, ateis laikas, kai reikės iš naujo rengti projektavimo dokumentus, o tai ilgai užtrunka. Šiandien turime Šventosios uosto paskirties viziją, reikia apsispręsti, kokio dydžio laivus norime priimti ir pradėti statybas“ – ragino B.Gailiušis.

Aplinkosaugininkų išvados dėl Šventosios uosto poveikio aplinkai gautos 2012 metais. Jos galioja penkis metus su dviejų metų pratęsimu. Jei Šventosios uostelio statybos neparsidės iki 2019 metų iš naujos reikės ruošti jo statybos dokumentus.

Klaipėdos universiteto Infrastruktūros ir plėtros prorektorius, mokslų daktaras Saulius Gulbinskas mano, kad Šventosios uostelio funkcijos galėtų būti gerokai praplėstos. Jis turėtų būti naudojamas ne vien žvejybai, turizmui, bet ir krašto gynybos, pakrančių apsaugos tikslams.

 

Ar plaukios žvejai?

 

Kai Šventosios uosto atstatymo terminas dar sklando padebesiais, Šventosios žvejai kelia klausimą, kaip jiems išplaukti žvejoti. Kažkada pragilintas Šventosios uostelio kanalas vėl užneštas. Žvejai įsibridę tempia plokščiadugnes valtis, kad išplauktų į jūrą.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila pastebėjo, jog žvejai norėtų, kad uostelio laivybos kanalas kol prasidės jo statybos kasmet būtų gilinamas.

B.Gailiušio atsakymas vienareikšmis – bet koks gilinimas bus efektyvus tik pastačius molus. S.Gulbinskas mano, kad iki vieno metro kasmet laivybos kanalą galima gilinti ir tai palengvins žvejų plaukimą su 30-60 centimetrų gramzdos plokščiadugniais laivais.

Panašus gilinimas, kaip pastebėjo Klaipėdos uosto direkcijos vadovas A.Vaitkus, jau buvo atliktas 2011 metais, bet laivybos kanalas greitai užneštas.

„Kam mėtyti valstybės pinigus, jei be molų nieko nebus? Niekaip kitaip Šventosios uostas neveikė praeityje, niekaip kitaip jis neveiks ir dabar“, - pastebėjo A.Vaitkus.

S.Gulbinskas įvardino, kad 2011 metais buvo padaryta didžiulė klaida, kai iškastas smėlis supiltas įplaukos kanalo pietinėje dalyje. Dabar išgilinus laivybos kanalą jis siūlo gruntą pilti šiaurinėje dalyje. Tai reiškia, kad jis bus plaunamas ne į kanalą, o link Latvijos sienos. A.Vaitkus tikino, kad ir toks gilinimas būtų tik laikinas, nes smėlis į kanalą plaunamas iš jūros ir įvairiomis kryptimis. Susisiekimo ministras R.Sinkevičius sutiko vertinti S.Gulbinsko siūlymą. Bus atliekami tikslūs skaičiavimai, kiek kainuotų nedidelis kanalo išgilinimas. Ar tai nebus lipimas ant to paties grėblio, ant kurio 2011 metais užlipo Egidijaus Masiulio vadovaujama ministerija leidusi pastatyti laikiną Šventosios uostelį?

 

PRIEKRANTĖS VERSLINĖS IR REKREACINĖS ŽUVININKYSTĖS ASOCIACIJOS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PARTIJŲ, VALSTYBINIŲ INSTITUCIJŲ, NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ

ŠVENTOSIOS UOSTO ATSTATYMO GEROS VALIOS IR BENDRADARBIAVIMO MEMORANDUMAS 2016 m.         

 

                 I. MEMORANDUMO TIKSLAS IR BENDRADARBIAVIMO NUOSTATOS

Memorandumo tikslas – sukurti  ir puoselėti  bendru supratimu ir pasitikėjimu grindžiamą bendradarbiavimą, vykdant Šventosios uosto atstatymo darbus.

Šventosios uostas, menantis „Gintaro kelio“  laikus, turi būti atstatytas, nes tai –  Lietuvos valstybės prestižo,   kartu ir patriotinė  socialinė iniciatyva, kurios tikslai:

1. Didinti gyventojų pasitikėjimą Lietuvos valdžios institucijų  įsipareigojimais;

2. Stiprinti savo valstybės gebėjimus įgyvendinant valstybės prestižinius projektus;

3. Skatinti supratimą, kad tautos ir valdžios siekiai yra bendri ir kad kiekvienas Lietuvos gyventojas yra svarbus savo patarimais, darbais.

 Šventosios uosto atstatymas  atlieka  gamtos ir krašto saugos, vietos žvejų ir  gyventojų bendruomenių socialinės gerovės, turizmo, sveikatingumo skatinimo funkcijas  bei paskatintų pasitikėjimą Lietuvos valdžios institucijų pažadais, duotais  Lietuvos piliečiams dar 20 -ame amžiuje. Šio projekto įgyvendinimas įpareigoja atsakingai kurti savo krašto įvaizdį tarptautiniu mastu ir savo tautiečių akyse.

EKONOMIKA:  šio projekto ekonomika numatoma ateityje, kuriant naujas darbo vietas, gerinant gamtos ir krašto saugos sąlygas, vystant pramogų verslą.

APLINKOSAUGA: atstačius krantines-molus bus stabdomas krantų plovimas, nes juos srovės  iš dalies papildys smėliu. Atliekant kanalo-uosto,  vidaus akvatorijos gilinimo darbus gruntu bus papildomi paplūdimiai.

TVARI JŪRA: tinkamai funkcionuojantis Šventosios uostas tausos jūrinę aplinką, saugos uosto prieigų krantus, turtins jūrinės faunos ir floros bioįvairovę.

KRAŠTO, NATO, EUROPOS SĄJUNGOS BENDRA SAUGA: Šventosios uosto pilnavertis funkcionavimas suteikia galimybę apiplaukti Baltijos jūrą nenutolus  nuo uostų daugiau kaip 50 mylių atstumu, įgalina sustiprinti NATO ir Europos Sąjungos sienų išorinę apsaugą.

ĮVAIZDIS: Lietuvos valstybinės institucijos geba įgyvendinti savo užsibrėžtus tikslus, atsižvelgdamos į valstybės piliečių poreikius. Įgyvendindamos Šventosios uosto atstatymo  projektą Lietuvos Vyriausybės institucijos gerina tarptautinį mobilumą Baltijos jūroje.

BENDRUOMENIŠKUMAS: šio projekto įgyvendinimas parodo, kad Lietuvos piliečiai geba būti vieningi ir geranoriški, įgyvendindami valstybės prestižinius  socialinius projektus.

TRADICIJOS – KULTŪRA: Šventosios uosto atstatymas įrodytų Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, statusą, padėtų puoselėti  jūrinio paveldo tradicijas.

                         Prisijungimas prie šio memorandumo yra savanoriškas. Prisijungusieji  prie šio memorandumo nuo prisijungimo momento įsipareigoja laikytis šio memorandumo nuostatų.

                                  II. PRISIJUNGUSIŲJŲ PRIE ŠIO MEMORANDUMO ĮSIPAREIGOJIMAI

Visuomeninės organizacijos įsipareigoja:

1. Dėti aktyvias pastangas, skatindamos:

        1.1. Lietuvos  jūrinio paveldo tradicijų puoselėjimą;

        1.2. Savo organizacijų svečiams, partneriams ir klientams Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, įvaizdžio formavimą;

         1.3.Partnerių, kolegų jungimąsi prie Šventosios uosto atstatymo projekto;

2. Savo renginiuose viešinti Lietuvos valdžios institucijų Šventosios uosto atstatymo projekto įgyvendinimo etapus.

3. Prisidėti ugdant sveiką, kritiškai ir ojektyviai mąstančią, pilietišką visuomenę.

Lietuvos Respublikoje veikiančios partijos, prisijungusios prie šio memorandumo, įsipareigoja:

              1. Visokeriopai ir skubiai remti  Šventosios uosto atstatymo projektą.

              2. Šventosios uosto atstatymo projektą paskelbti Lietuvos valstybės prestižo projektu Nr. 1.

              3. Šventosios uosto atstatymo projekte  veikti vieningai su visuomeninėmis organizacijomis ir Vyriausybe.

              4. Puoselėti  bei skleisti Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, paveldo tradicijas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jai pavaldžios institucijos įsipareigoja:

              1. Nedelsiant pagal  Šventosios uosto atstatymo projektą ir  gautą uosto statybos leidimą  pradėti statybos darbus.

              2. Visokeriopai teikti reikiamą (finansinę, teisinę ir pan.) pagalbą Šventosios uosto atstatymo projektą kontroliuojančiai ir vykdančiai institucijoms.

              3. Viešai skelbti apie darbų vykdymo eigą du kartus per mėnesį Lietuvos žiniasklaidoje.

Prezidentūra:

              1. Visokeriopai remti  Šventosios uosto atstatymo projektą.

              2. Pasikeitus Vyriausybei užtiktinti  šio projekto įgyvendinimo tęstinumą.

 

Fotoreportažas
  • Šventosios uostelio ateitis – su nežinomaisiais-Foto-nr-4992_4993.jpg
  • Šventosios uostelio ateitis – su nežinomaisiais-Foto-nr-4992_4994.jpg
  • Šventosios uostelio ateitis – su nežinomaisiais-Foto-nr-4992_4996.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Šventosios uostelio ateitis – su nežinomaisiais"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.