Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Šventosios uosto tarsi niekam nereikalingas

Kai ES institucijos konstatavo, kad Šventosios uostas nėra jūrinio krovininio transporto mazgas, ir parama iš susisiekimo lėšų jam negali būti skiriama, iškilo esminis klausimas, kas statys šį uostą?

Šventosios uostas kol kas traukia tik žvejus.
Šventosios uostas kol kas traukia tik žvejus. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Kiek kainuotų statyba?

 

Šiandien niekas tiksliai negali atsakyti, kiek kainuotų Šventosios uosto statyba. Prieš 8-9 metus Susisiekimo ministerija jau buvo numačiusi Šventosios uostui statyti skirti 147 mln. litų iš ES 2007-2013 metų paramos.

2009 metais Susisiekimo ministerijai ėmęsis vadovauti Eligijus Masiulis tuos pinigus nukreipė į kelių statybas. Ar jį už tai reikėtų „kalti prie kryžiaus“?. Ko gero – ne, nes dėl užsitęsusių detaliųjų planų ginčų teismuose laiku nebuvo parengti Šventosios uosto statybos dokumentai.

Dabar jau yra visi dokumentai, net ir statybos leidimai. Bet ES institucijos nebesutinka, kad Šventosios uostui atstatyti būtų naudojamos per susisiekimo sistemą administruojamos lėšos.

Viską sudėliojus detaliai gerokai išaugo ir Šventosios uosteliui atstatyti skirtų pinigų poreikis. Pagal „Sweco Lietuva“ pateiktus vertinimus Šventosios uostas būtų statomas šešiais etapais. Skaičiuojamoji visų etapų statybos kaina šiandien yra vertinama 94 mln. eurų su PVM. Iš jų 40 mln. eurų vertinamos molų statybos, 39 mln. eurų gilinimas ir švartavimo įranga, likusi dalis krantinės ir automobilių laikymo aikštelės.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai įsitikinę, kad reali kaina po konkursų būtų gerokai mažesnė. Kainas galima mažinti ir atsisakius gana brangaus iškasto grunto išplukdymo į jūros sąvartyną.

Kai Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius aiškiai pasakė, kad Šventosios uostas į 2014-2020 jų ministerijos finansavimo iš ES planus nebus įtrauktas, tik patys didžiausi optimistai turi vilčių, kad Šventosios uostas bus atstatytas. Juo labiau, kad ir Žemės ūkio ministerija pakėlė rankas dėl finansavimo. Šventosios uostelį dar vis valdanti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją su prašymu, kad skirstant ES pinigus būtų atsižvelgta į žvejų norą atkurti Šventosios uostą. Gavo atsakymą, kad ministerija Šventosios uosto statybų iš ES paramos nefinansuos.

 

Mokslininkų pasiūlymai

 

Šventosios uostelio atstatymo šalininkų prašymu šio uostelio atstatymo problemas ėmėsi analizuoti Lietuvos mokslų akademija. Tai yra pati autoritetingiausia institucija Lietuvoje atliekanti ekspertines funkcijas.

Lietuvos mokslų akademijos narys Algimantas Grigelis pristatyme Šventojoje teigė, kad buvo sudaryta mokslininkų grupė, kuri analizavo Šventosios uosto atstatymo problematiką. Ji padarė kelias pagrindines išvadas. Šventosios uostui turi būti suteiktas valstybinės reikšmės objekto statusas. Turi būti įkurta atskira Šventosios uosto direkcija pavaldi Susisiekimo ministerijai. Rekomenduojama konsoliduoti kelių ministerijų – Susisiekimo, žemės ūkio, Ūkio, Aplinkos administruojamos ES lėšos, kad jau 2017 metais galima būtų pradėti atstatyti Šventosios uostą.

Profesorius Brunonas Gailiušis primygtinai rekomendavo pradėti atstatinėti Šventosios uostą nuo molų. Ir čia netaupyti – pastatyti molus, kad Šventosios uostelį būtų galima gilinti iki 6-7 metrų, nes po 2-3 dešimtmečių, kai pasikeis veiklos pobūdis, perstatyti molus bus nerealu.

Akademikas Jurgis Kazimieras Staniškis pastebėjo, kad labai svarbu yra Šventosios uostą pateikti kaip socialinį, Lietuvos darnaus vystymo projektą. Jis dalyvauja tokių projektų atrankos cikle ir pastebi, kad kartais pateikiami tokie projektai nuo kurių „linksta ausys“. Šventosios uosto atstatymo projektas, kuris susietas su Vakarų Lietuvos vystymo perspektyvomis būtų „gaivus gurkšnis“ tarp kitų projektų. Anot J.K.Staniškio. Šventoji yra puiki vieta vystyti jūrų turizmui, priimti poilsiautojus. Šventajai, o tuo pačiu ir Palangai didžiulį impulsą duotų uostas, kuris galėtų priimti apie 300 mažųjų turistinių laivelių.

Tam, kad Šventosios uostas imtųsi rengti atstatymo finansavimo projektus reikalinga, pradžioje bent 2-3 žmonių atskira jo administracija.

 

 

Kas valdys uostą?

 

Šventosios uosto atstatymui impulsą galėtų suteikti Vyriausybės strateginiame komitete priimtas sprendimas ir galimos finansavimo naštos padalinimas tarp ministerijų. Jei būtų Vyriausybės strateginis sprendimas atstatyti Šventosios uostą kitaip į jį žvelgtų ir ministerijos.

Dabar Lietuvoje tarsi ir yra chaosas. Tikrai svarbiam objektui, kaip Šventosios uostas pinigų nesurandama. Tuo tarpu Lietuvoje yra daugybė pavyzdžių, kai dideli pinigai nukreipiami į privačius, netgi šešėlinę ekonomiką skatinančius projektus.

„Šventosios uosto atstatymo lėšos nėra kokios nors utopinės. Netgi Druskininkų akvaparkas valstybei kainavo apie 200 mln. litų, o tai daugiau nei reikėtų Šventosios uostui atstatyti“, - pastebėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus. Jis teigė nuolat kalbasi su Palangoje poilsiaujančiais įvairių partijų atstovais ir nė iš vieno neišgirdęs, kad nereikia atstatyti Šventosios uosto. Š.Vaitkus apie Šventosios uosto statybas ketina rimtai pasikalbėti ir su Palangoje per atostogas žadančiu poilsiauti premjeru Algirdu Butkevičiumi. Prašys, kad kaip galima greičiau įvyktų Vyriausybės strateginio komiteto posėdis dėl Šventosios uosto.

Esminiu klausimu išlieka ir tai, kada ir kas iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos perims Šventosios uosto administravimo funkcijas ir kas bus šio uostelio kuratorius. Visi pripažįsta, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija savo funkcijas dėl Šventosios uosto jau atliko – sutvarkė dokumentus ir išėmė statybos leidimus. Ką nors daugiau daryti ji nėra suinteresuota, nes Šventosios uostas perkrautų tonų nepridės.

Daugumo nuomone, įkurtą Šventosios uosto direkcija turėtų būti pavaldi Susisiekimo ministerijai. Matyt dalis vis dar turi vilčių, kad ta ministerija kaip nors „apeis“ ES draudimus atstatyti uostelį ir suras pinigų.

Vienintelis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus laikosi aiškios pozicijos – Šventosios uosto atstatymą turi kuruoti Žemės ūkio ministerija dėl žvejų uostelio statuso ir Palangos savivaldybė dėl šio uostelio turistinių poreikių.

Palangos meras Š.Vaitkus Žemės ūkio ministerijos kaip partnerio nemato, nes žemės ūkis Palangoje yra draudžiamas. Kas kita žvejai, bet pati ministerija turinti būti suinteresuota žvejams sudaryti palankias sąlygas. Žvejai matytų prasmę atstatyti Šventosios uostelį, nes sudarius palankias sąlygas juo galėtų naudotis ir dalis Latvijos žvejų.

Pati Palangos savivaldybė su 18 mln. eurų metiniu biudžetu pastatyti uosto ir per kelis dešimtmečius nepajėgtų. Galima ieškoti koncesininko, bet vėlgi tam reikia platesnio susitarimo tarp Palangos savivaldybės ir atskirų ministerijų.

Panašu, kad šiuo metu Šventosios uostas mėtomas tarsi karšta puodynė. Jos niekas nenori imti, kad nenudegtų. Tikimybė „apsidirbti“, kai statyboms reikia dešimčių milijonų eurų, o jų nėra, labai didelė.   

 

Fotoreportažas
  • Šventosios uosto tarsi niekam nereikalingas-Foto-nr-5412_5413.jpg
  • Šventosios uosto tarsi niekam nereikalingas-Foto-nr-5412_5414.jpg
  • Šventosios uosto tarsi niekam nereikalingas-Foto-nr-5412_5415.jpg
  • Šventosios uosto tarsi niekam nereikalingas-Foto-nr-5412_5416.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Šventosios uosto tarsi niekam nereikalingas"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.