Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Švyturys - marinistinės kultūros paminklas

Rozewie švyturys prie Baltijos jūros Lenkijos pakrantėje laikomas technikos, architektūros ir marinistinės kultūros paminklu.

Šio straipsnio autorius Venantas Butkus prie Rozowie švyturio ir S.Žeromskio paminklo šalia jo.
Šio straipsnio autorius Venantas Butkus prie Rozowie švyturio ir S.Žeromskio paminklo šalia jo. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Švyturiai – pajūrio paminklai

Vargu ar kas tiksliai žino, kada ir kur buvo pastatytas pirmasis švyturys. Tačiau iki mūsų laikų tebėra gyvas pasakojimas apie septynis pasaulio stebuklus. Du iš jų – tai Egipto sostinės Aleksandrijos švyturys, pastatytas, nedidelėje Faro salelėje ir milžiniška Saulės dievo Helijo skulptūra, stovėjusi Egėjo jūros Rodo salos uosto vartuose.

Šie objektai, antikos švyturių archetipai, įspėdavę senovės jūrininkus apie pavojus jūroje, neišliko iki mūsų laikų. Jų aukso amžius jau seniai praėjo, tačiau tie, kurie dar tebestovi, tapo dominuojančiais pajūryje technikos, architektūros ir jūrų kultūros paminklais, Šiauriausiame Lenkijos pajūrio taške stovintis Rozewie švyturys nėra nei seniausias, nei aukščiausias Baltijos regione. Tačiau lenkams jis ypatingai brangus ir rūpestingai prižiūrimas. Jį globoja Jūrų laivybos administracija (Urząd), Centrinis jūreivystės muziejus Gdanske, verslininkų bendruomenė ir švyturių mėgėjų draugija.

Lankytojų, kurių čia netrūksta visais metų laikais, dėmesį labiausiai traukia beveik 33 metrų aukščio švyturio bokštas. Jame, lydint gidui, galima apžiūrėti šviesos žibintus ir kitą techninę švyturio įrangą. Čia taip pat veikia muziejinė ekspozicija, skirta švyturių istorijai nuo seniausių laikų iki dabar.

 

Kas uždegė pirmąją ugnį?

Jau XVI amžiuje kai kuriuose žemėlapiuose žymimas aukštas iškyšulys, kuris Vokiečių ordinui užgrobus Lenkijos Pamarį, tada vadinosi Rixhöft. Jokiuose dokumentuose neužfiksuota kas čia uždegė pirmąją ugnį, perspėjančią laivus neplaukti į pavojingą vietą. Šią spragą Rozewie švyturio istorijoje bando užpildyti daugelis pamaryje sklandančių legendų..

Viena jų tokia. Kartą gyveno puikus jūrininkas Frankas, kuris turėjo šviesiaplaukę dukterį Kristę. Ji savo šypsena ir gerumu užkariaudavo žmonių širdys. Tėvas ir dukra mėgo jūrą ir drąsiai po ją plaukiojo. Kai Frankas susiruošė iš Danzigo su burlaiviu plaukti į Štetiną, žmonės jį perspėjo, kad artėja rudens audros ir kelionė gali būti pavojinga. „Su manim bus mano dukra, o jos lydimas aš nebijau jokios audros“, atsakė jūrininkas. Kelionėje Kristė dainavo vieną iš savo nuostabių dainų. Kapitono padėjėjas, visiškai užliūliuotas dainos, nepastebėjo, kad žvaigždes uždengė tamsūs debesys, suputojo Baltijos bangos ir laivas užlėkė tiesiai ant kyšulio rifų. Iš visos laivo įgulos bangos į krantą išmetė tik kapitono dukrą.

Mergina beviltiškai žvelgė į putojančią jūrą, tikėdamasi, kad ji sugražins tėvą ir kitus su juo plaukusius jūrininkus. Šlapia, sušalusi ji rinko šakas ir šakeles, norėdama jas uždegti, kad parodytų savo tėvui ir jūreiviams kelią. Tačiau jai nepavyko užkurti laužo.

Čia ją surado kašubų žvejys Fabišas, kurią jis vėliau vedė. Kristė, prisimindama kaip jos tėvo laivas naktį užplaukė ant pakrantės uolų, kiekvieną tamsią rudens naktį ateidavo į pakrantę ir čia užkurdavo laužą. Kai ji mirė, laužą užkurdavo jos sūnūs ir anūkai.

 

Lenkų jūrinių vizijų simbolis

Atrodo, kad pirmasis, kuriam rūpestį kėlė grėsmingas Rixhöfto kyšulys buvo Zigmantas III Vaza (1566-1632) – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, kurį laiką – taip pat Švedijos karalius. Čia jo įsakymu buvo pastatytas akmeninis paminklas. Jau XVII amžiaus žemėlapiuose vaizduojama, kad šiose vietose stovėjo bokštas su ugnimi viršuje.

Sprendimas statyti modernų švyturį buvo priimtas 1807 metais, kai Prancūzijos laivai pradėjo plaukti į Dancigą su kroviniais prancūzų kariuomenei, kuri kovėsi Prūsijoje. Laivai, naktį sukdami į Dancigo įlanką, čia neretai užplaukdavo ant seklumų.

1822 metų lapkričio 15 dieną iš plytų pastatytame bokšte pirmą kartą užsidegė 15 lempos, siųsdamos šviesos srautą į jūrą. Pradžioje švyturio lempos naudojo rapsų aliejų, vėliau žibalą. Švyturys pradėdavo šviesti 15 minučių iki saulėlydžio ir užgesdavo auštant.

Intensyvėjant laivininkystei, švyturys lenkų Pamaryje buvo ne kartą rekonstruojamas ir modernizuojamas. Kai šviesos šaltiniu tapo elektros lempos, prireikė naujos technikos: generatorių, juos sukančių garo mašinų, mechaninių dirbtuvių. Šiai technikai sutalpinti buvo pastatyti atskiri pastatai. Padidėjo švyturį aptarnaujantis personalas. Jų šeimoms buvo pastatytas gyvenamasis namas, kepykla, rūkykla.

Po 1919 metais pasirašytos Versalio taikos sutarties Lenkija atgavo priėjimą prie jūros. 1920 metų vasario 10 d. generolui Juzefui Haleriui (1873-1960) atlikus simbolinę „Lenkijos sutuoktuvių su jūra“ ceremoniją pamaryje ir iškėlus baltai-raudoną vėliavą,. Rozewie švyturys tapo lenkų jūrinių vizijų simboliu.

 

Vyrai išgarsinę Rozewie švyturį

Su Rozewie švyturiu yra susijusios dvi visoje Lenkijoje gerai žinomos asmenybės. Tai – Stefanas Žeromskis (1864-1925) ir Leonas Wzorekas (1896-1939). Jie abu verti paminėti, kai kalbama apie šį švyturį.

Stefanas Žeromskis – prozininkas, dramaturgas, publicistas. Jis keletą kartų lankėsi Rozowie, kai ieškojo įkvėpimo kurdamas trilogiją jūros tema. Jo poema „Vėjas iš jūros“ („Wiatr od morza“) ir kiti kūriniai jūros tematika buvo aukštai vertinami visuomenės. Jos pasiūlymu Lenkijos Respublikos vyriausybė 1933 m. liepos 29 d., švenčiant Jūros dieną, Rozewie švyturiui suteikė Stefano Žeromskio vardą. Ant švyturio bokšto sienos buvo atidengta garbės lenta „Vėjo iš jūros“ autoriui. Tai buvo graži šventė, kurioje dalyvavo valdžios atstovai ir gausybė rašytojo kūrybos gerbėjų. Antrojo pasaulinio karo metais ši garbės lenta buvo sunaikinta. Dabar švyturio skverelyje stovi S. Žeromskio biustas, kurį sukūrė skulptorius S. Horno-Popawski.

Kitas įsimintinas asmuo – Leonas Wzorekas, ilgametis Rozewie švyturio viršininkas. Nepriklausomybės atgavimo laikais jis savanoriu kovojo jūrų bataliono sudėtyje, vėliau tarnavo pirmajame Lenkijos kariniame laive „Pomorzanin“. Nuo šio laivo denio jis ne kartą stebėjo Rozewie švyturio šviesas. Tapęs šio švyturio viršininku, jis ne tik rinko, bet ir platino legendas apie lenkų Pamario kraštą. L.Wzoreko pastangomis 1938 metais buvo pradėtas kurti švyturio muziejus. Jis savo posto nepaliko vokiečiams okupuojant Lenkiją. 1939 metų rugsėjyje ilgametis švyturio sargas buvo suimtas darbo vietoje ir netrukus fašistų sušaudytas.

Dabar apie abu šiuos vyrus čia primena atminimo lentelės ant bokšto sienų ir eksponatai švyturio muziejuje.

 

Kas nori aplankyti Klaipėdos švyturį?

Šiaurinė Lenkijos pakrantė turi daug įdomių lankytinų vietų, tačiau retas turistas pravažiuoja pro šalį neaplankęs Rozewie švyturio. Mes čia lankėmės eilinės darbo dienos popietę, kai vis dar nebuvo atlėgusi vidurdienio kaitra. Nustebino lankytojų gausa. Mums čia bebūnant atvyko bent keli autobusai pilni vasaros atostogomis besidžiaugiančių mokinukų, stovėjimo aikštelėse rikiavosi eilė lengvųjų mašinų su lenkiškais ir kitų šalių numeriais.

Nedidelėje suvenyrų parduotuvėje vaikai ir suaugę šlavė jūros švyturių ir senovės burlaivių modelius, švyturių atvaizdais pažymėtus puodelius, raktų pakabukus ir kitokias malonias smulkmenas. Buvome maloniai nustebinti, kai šalia esančioje salėje išvydome mūsų žemiečio Aido Jurkšto istorinių švyturių piešinių parodą Įrašai atsiliepimų knygoje bylojo, kad ji nestokojo geranoriškai nusiteikusių lankytojų.

Iš mašinų pabirę turistai pirmiausia pašniukštinėja autentiškai atkurtoje žuvies rūkykloje ir kepykloje, kuriomis kadaise naudojosi švyturio prižiūrėtojai. Dviejuose mūriniuose pastatuose, kurie vadinami mašinų namais, eksponuojami varikliai, generatoriai, kompresoriai ir kitokie mechanizmai, užtikrindavę nenutrūkstamą švyturio darbą. Juos apžiūrėję, lankytojai kviečiami į bokštą. Beje, vaikai iki 4 metų čia neįleidžiami. Kiekvieną lankytojų grupę lydi gidas. Kopdami iš vieno aukšto į kitą, jie susipažįsta su švyturių istorija, jų paskirtimi, apžiūri patalpas su anksčiau ir dabar veikiančiais įrengimais.

Užkopus į pačią švyturio viršūnę, atsiveria nuostabus vaizdas: į rytus jūros platybės, į vakarus Helo pusiasalis, skiriantis Pucko įlanką nuo Baltijos jūros. Nusileidę į apačią, švyturio papėdėje turistai, ypatingai jaunimas, neskuba paleisti gidų. Jie domisi ar dar ilgai išliks švyturiai, koks likimas jų laukia, kai bus užgesintos jų šviesos, juk laivai dabar plaukia pagal GPS parodymus?

Prieš keletą metų Klaipėdoje viešėjęs hidrografas, švyturių istorijos žinovas ir knygų apie juos autorius Apoloniusz Lysejka mums pasakojo, kad ir užgesę švyturiai niekada neišnyks, visada atsiras jūrą mylinčių žmonių, kurie mielai juos lankys, fotografuosis prie jų ir tas nuotraukas siuntinės po visą pasaulį.

Atsisveikinant su Rozewie švyturiu man galvoje šmėkštelėjo maištinga mintis. Ar kada nors į Lietuvos pajūrį atvykstantys turistai galės aplankyti Klaipėdos švyturį, kurio pirmtakas čia pirmą kartą įžiebė šviesą 1796 metų rugsėjo 1 dieną, gerokai anksčiau, negu Rozewie? Sovietmečiu buvo griežtai draudžiama net koją įkelti į Klaipėdos švyturio teritoriją. Dabar kiti laikai. Štai, Jūros dienos proga miesto meras paviešėti į Klaipėdos švyturį sukvietė visą miesto grietinėlę: politikus, solidžius verslininkus ir kitus garbingus visuomenės veikėjus. O kada iš Klaipėdos švyturio bokšto į jūrą ir uoste stovinčius laivus galės pažvelgti savi ir iš kitur atvykę turistai? Ir tokia proga atsirado. Rugpjūčio 16-ąją švenčian Pasaulinė švyturių dieną Klaipėdos švyturys pirmą kartą buvo atvertas laisvam lankymui.

Fotoreportažas
  • Švyturys - marinistinės kultūros paminklas-Foto-nr-2774_2775.jpg
  • Švyturys - marinistinės kultūros paminklas-Foto-nr-2774_2777.jpg
  • Švyturys - marinistinės kultūros paminklas-Foto-nr-2774_2778.jpg
  • Švyturys - marinistinės kultūros paminklas-Foto-nr-2774_2779.jpg
  • Švyturys - marinistinės kultūros paminklas-Foto-nr-2774_2780.jpg
  • Švyturys - marinistinės kultūros paminklas-Foto-nr-2774_2781.jpg
  • Švyturys - marinistinės kultūros paminklas-Foto-nr-2774_2782.jpg
  • Švyturys - marinistinės kultūros paminklas-Foto-nr-2774_2783.jpg
  • Švyturys - marinistinės kultūros paminklas-Foto-nr-2774_2784.jpg
  • Švyturys - marinistinės kultūros paminklas-Foto-nr-2774_2785.jpg
  • Švyturys - marinistinės kultūros paminklas-Foto-nr-2774_2786.jpg
  • Švyturys - marinistinės kultūros paminklas-Foto-nr-2774_2787.jpg
  • Švyturys - marinistinės kultūros paminklas-Foto-nr-2774_2788.jpg
  • Švyturys - marinistinės kultūros paminklas-Foto-nr-2774_2789.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Švyturys - marinistinės kultūros paminklas"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.