Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Žanas Baptistas Šarko - poliarinis džentelmenas

Taip savo amžininkų buvo vadinamas prancūzų keliautojas, poliarinių sričių tyrinėtojas Žanas Baptistas Šarko (Jean Baptiste Charcot, 1867-1936). Šiemet šalyse, dalyvaujančiose poliarinių sričių tyrinėjimuose, planuojami įvairūs renginiai, skirti paminėti jo 145-ąsias gimimo metines.

„Pourquoi-Pas“ modelis, saugomas Monako okeanografijos muziejuje.
„Pourquoi-Pas“ modelis, saugomas Monako okeanografijos muziejuje. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Kodėl gi ne?

Jis neišgarsėjo taip, kaip jo amžininkai F. Nansenas, R. Skotas ar R. Amundsenas, lenktyniavę kuris pirmasis pasieks Žemės šiaurės ar pietų ašigalius, tačiau jo mokslinis įnašas tyrinėjant poliarines sritis nemažiau įspūdingas. Be to, jis buvo puikus jūrininkas.

Dar būdamas moksleiviu Žanas pareiškė tėvui, kad norėtų tapti jūrininku. Tačiau jo tėvas, žymus Paryžiaus neuropatologas, nusprendė, kad sūnus turi pasirinkti mediko profesiją. Baigęs studijas, Ž. Šarko dirbo savo tėvo klinikoje, tačiau nesiliovė svajojęs apie jūrų keliones. Mirus tėvui, jis nusipirko nedidelį 8 metrų ilgio burlaivį, kuriame patyrė pirmuosius išbandymus jūroje.

Nors Ž. Šarko buvo neblogas gydytojas, tačiau jis nekantriai laukdavo vasaros, kad vėl galėtų pakelti bures. Pagaliau jis nusiperka rimtesnį laivą – 20 metrų ilgio tenderį (vienstiebis burlaivis įstrižomis burėmis). Jo stiebe iškelia juodai-baltą vėliavą, kurioje nupieštas klausimo ženklas. O patį laivą pavadina „Pourquoi–Pas? („Kodėl gi ne?“). Tokius žodžius jis dar vaikystėje užrašė ant savo pirmojo „laivo“ – daržinėje rastos dėžės, su kuria vos nenuskendo kūdroje. Vėliau šis užrašas, tarsi klausiantis kodėl gi nepabandžius mesti iššūkį, puikuosis ant visų į tolimas keliones išsiruošusių Ž. Šarko laivų bortų.

Tėvo turtas –jūriniams tyrimams

Tapęs laivo savininku, Ž. Šarko aktyviai dalyvauja regatose, tačiau ne dėl sportinių pergalių, o norėdamas geriau išmokti valdyti burlaivį. Po kelerių metų jis nusiperka dar didesnį burlaivį, tinkantį tikroms jūrų kelionėms. Bet skirtas jis ne pramogai, o ekspedicijai į atšiaurias Farerų salas. Septynių žmonių įgula, neskaitant Ž. Šarko mylimo pudelio, per šešias savaites įveikė daugiau kaip 2000 jūrmylių. Pirmiausia buvo aplankytos tarp Norvegijos ir Šiaurės jūrų esančios Šetlandų salos, o vėliau Farerai. Ž. Šarko kruopščiai išžvalgė šiuos archipelagus, sudarė tų rajonų lociją – savo pirmąjį mokslinį darbą jūreivystės srityje. Jis buvo atspausdintas Prancūzijos jachtklubo biuletenyje ir sulaukė palankių atsiliepimų.

Po šios kelionės Ž. Šarko galutinai apsisprendė: tėvo sukauptą turtą skirs jūriniams tyrimams ir naujų žemių atradimui. 1900-ieji metai tapo svarbiu posūkio tašku jo gyvenime. Gavęs valdžios pavedimą patikrinti žvejų ligonines Islandijoje ir ištirti banginių medžioklės verslą, jo jau antrasis „Kodėl gi ne?“, 26 metrų ilgio škuna, vėl pakėlė bures. Su ja Ž. Šarko pirmą kartą perkirto poliarinį ratą, aplankė Islandiją ir už 600 kilometrų į šiaurę nuo jos esančią Jan Majeno salą. Šios ekspedicijos ataskaita išgarsino Ž. Šarko kaip geografą.

Prie Antarktidos krantų

Baigiantis 19-ajam amžiui ir prasidedant naujajam, vidutinės platumos jau buvo atrastos ir aprašytos. Baltomis dėmėmis liko tik mažiau ištyrinti poliariniai rajonai. 1903 metais Ž. Šarko gavo Prancūzijos valdžios pasiūlymą vadovauti Antarkties ekspedicijai, kuriai buvo specialiai pastatyta burinė-motorinė barkentina „Français“. Ekspedicija truko du metus, per kuriuos Ž. Šarko ištyrė ir aprašė apie 1000 kilometrų kranto linijos ir parsivežė 75 dėžes tyrimo duomenų ir surinktų eksponatų. Surinkta medžiaga buvo perduota Nacionaliniam gamtos istorijos muziejui Paryžiuje, kur saugoma iki šiol.

1908-1910 metais Ž. Šarko, rėmėjų ir savo lėšomis pastatęs naują laivą, kurį vėl pavadino „Pourquoi–Pas?“, išvyko į antrąją mokslinę ekspediciją Antarktyje. Šį kartą jis tyrė ir kartografavo Antarktidos pusiasalį ir kitas artimas sritis. Atrado iki šiol nežinomą salą, kurią savo tėvo garbei pavadino Šarko, o taip pat aptiko ilgiausiai (iki 10 tūkst. metų).) pasaulyje gyvenantį bestuburių klasės gyvūną stiklapintį..

Šių ekspedicijų kasdienybė – audros, rūkai, povandeninės uolos, kelią pastojantys ledkalniai ir ledo laukai. Ne kartą ekspedicijos dalyviai buvo atsidūrę mirtiname pavojuje, bet tai nesutrukdė įgyvendinti numatytus tikslus. Abiejų Antarkties mokslinių ekspedicijų rezultatai buvo labai aukštai įvertinti, o jų vadovas Ž. Šarko po kelerių metų buvo išrinktas Prancūzijos mokslų akademijos nariu.

Poliarininko atminimui – naujas laivas

Išgarsėjęs kaip drąsus keliautojas, pasiekęs savo mokslinės karjeros zenitą, Ž. Šarko nė negalvojo atsisveikinti su jūros kelionėmis. Vykstant Pirmajam pasauliniam karui, Ž. Šarko tapo karinio laivo, kuris medžiojo povandeninius priešo laivus, vadu. Po karo vėl atnaujino savo keliones. Jis tyrinėjo rytines Grenlandijos pakrantes, įsipareigojo šioje didžiausioje pasaulio saloje įrengti naują poliarinę stotį. Dėl to jam dabar dažnai teko plaukioti audringose šiaurės Atlanto platumose. 1936 metų 16 rugsėjo jo „Pourqui-Pas?“, užkluptas žiaurios audros, nuskendo prie Islandijos krantų kartu su visa įgula. Taip 69 metų Ž. Šarko žuvo savo gimtojoje stichijoje, kuri jį viliojo visą gyvenimą.

„Aš pasėjau savo turtą vandenyne ir jis davė gerą derlių“ – prieš savo lemtingąją kelionę rašė Žanas Šarko, turėdamas galvoje, kad sunkiu darbu tėvo sukauptą turtą jis skyrė ne pramoginių, o mokslinių tyrimų laivų statybai. Pagerbiant jo atminimą ir nuopelnus mokslui, 2004 metais Prancūzijoje pastatytas naujas modernus mokslinių tyrimų laivas buvo pavadintas tuo pat vardu, kaip ir buvę keturi Ž. Šarko laivai –„Pourquoi-Pas?“.

Fotoreportažas
  • Žanas Baptistas Šarko - poliarinis džentelmenas-Foto-nr-171_174.jpg
  • Žanas Baptistas Šarko - poliarinis džentelmenas-Foto-nr-171_175.jpg
  • Žanas Baptistas Šarko - poliarinis džentelmenas-Foto-nr-171_172.jpg
  • Žanas Baptistas Šarko - poliarinis džentelmenas-Foto-nr-171_173.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Žanas Baptistas Šarko - poliarinis džentelmenas"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.