Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Žmogus, kurio niekada nebuvo

Antrojo pasaulinio karo metais britų karinio jūrų laivyno žvalgybos skyriaus organizuota dezinformacijos operacija „Faršas“ (angl. „Mincemeat“) laikoma sėkmingiausia XX amžiaus karine apgaule.

Iš šio povandeninio laivo „Seraph“ buvo „išmestas“ vokiečius suklaidinęs „skenduolis“.
Iš šio povandeninio laivo „Seraph“ buvo „išmestas“ vokiečius suklaidinęs „skenduolis“. @ nuotr.

Keistas skenduolis

 

Ankstų 1943 metų balandžio 30-osios rytą ispanų žvejys José Antonio Rey Maria, išplaukęs į Kadiso įlanką, netoli kranto aptiko jūros paviršiuje plūduriuojantį skenduolį. Pargabenus jį į krantą, buvo nustatyta, kad skenduolis vilki britų jūrų karininko uniformą. Iš kišenėse rastų dokumentų paaiškėjo, kad tai jūrų pėstininkų korpuso majoras Viljamas Martinas.

Vietinis gydytojas, apžiūrėjęs skenduolį savo išvadoje pažymėjo, kad žmogus atsidūrė vandenyje tikriausiai po lėktuvą ištikusios avarijos ir mirė nuo peršalimo, kūnas nesužalotas.

Ispanija tuo metu oficialiai laikėsi neutralumo, tačiau neslėpė savo palankumo fašistinei Vokietijai. Šalyje aktyviai veikė Abvero, vokiečių armijos žvalgybos, agentai. Jie iš karto susidomėjo keistu skenduoliu.

Kol vokiečiai, netrukdomi ispanų valdžios, slapta tikrino visus skenduolio portfelyje buvusius dokumentus, Britanijos karo atašė bandė kuo skubiau atgauti visus popierius, kuriuos turėjo mirusysis. Ispanijos valdžios organai pranešė, kad majoro V.Martino kūnas palaidotas Huelvos miestelio kapinėse, o visi prie jo rasti daiktai nusiųsti  į Karo ministeriją Madride.

Netrukus Britanijos karo atašė atgavo visus žuvusio majoro daiktus ir išsiuntė juos į anglų valdomą Gibraltarą. Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad nei portfelis, buvęs prisegtas prie skenduolio rankos, nei ten esantys smalka užantspauduoti laiškai nebuvo atidaryti. Tuo, šypsodamiesi į ūsus, labai apsidžiaugė keletas britų žvalgybos karininkų. Kodėl?

 

Kaip apmulkinti vokiečius?

 

Kai sąjungininkai 1942 metų vasarą prispaudė uodegą vokiečių „dykumų lapino“ Ervino Romelio korpusui Šiaurės Afrikoje, tapo aišku, kad sekantis anglų-amerikiečių žingsnis bus Viduržemio jūros regione. Patogiausias punktas šiai atakai būtų Sicilija. Taip galvojo ir vokiečių karinė vadovybė, todėl negailėjo pastangų stiprinant šią strateginiu atžvilgiu svarbų vietą.

Sąjungininkams padėtis darėsi kebli. Reikėjo žūt būt nukreipti vokiečių dėmesį kita kryptimi, įtikinti juos, kad sąjungininkai rengiasi pirmiausia išsilaipinti Graikijoje ir Sardinijoje. Pasirūpinti tuo buvo pavesta britų karinio jūrų laivyno kontržvalgybininkų komandai, vadovaujamai Ivano Montegiu (Ewen Montagu, 1901-1985).

Savo planui, kurio tikslas buvo apmulkinti vokiečių karinę vadovybę, jie suteikė kodinį pavadinimą Operation Mincemeat“ („Operacija faršas“).. Britų slaptosios tarnybos ieškojo būdų kaip patikimai pakišti priešui tokius dokumentus, kurie nesukeltų vokiečiams nei mažiausių abejonių dėl jų tikrumo, bet kartu tai būtų ir klaidinga informacija.

Sumanymas įdomus, bet kaip įgyvendinti tokią sudėtingą idėją? Būtent ją aptariant ir „atsirado“ niekada tikrovėje neegzistavęs majoras Viljamas Martinas

 

Majoro Martino „legenda“

 

Anglų žvalgybininkai žinojo, kad Ispanijos pietinėje pakrantėje Huelvos mieste veikia Ispanijos valdžios organų remiamas Abvero agentas. Todėl buvo nutarta imtis priemonių, kad netoli šio miesto jūra išmestų į krantą britų karininko lavoną su slaptais dokumentais. Operacijos sumanytojai buvo įsitikinę, kad vokiečių agentas ras progos žvilgterėti į šiuos dokumentus.

Rengiant šią operaciją daugiausia sunkumų kėlė „šviežio“ numirėlio paieškos. Jis turėjo būti miręs nuo tokios ligos, kuri ispanų, galimas dalykas ir vokiečių, ekspertams nekeltų abejonių, jog tas su gelbėjimosi liemene plūduriuojantis britų karininkas galą gavo jūroje nuo išsekimo. Pagaliau buvo rastas nuo plaučių uždegimo miręs 34 metų Londono benamis Michaelis Glyndwr. Jo niekas negalėjo pasigesti, nes tėvai buvo mirę, neturėjo jis ir jokių žinomų giminaičių.

Kitas žingsnis buvo sukurti mirusiam benamiui tokią „legendą“, kad jis taptų jūrų pėstininkų korpuso štabo karininku Viljamu Martinu, gimusiu 1907 metais Kardife. I.Montegiu teko pasirūpinti ir jo asmeniniais dokumentais, kurie turėjo patekti į vokiečių rankas. Nebuvo pamirštos net tokios detalės, kaip bilietai į teatrą, sąskaita už žiedą sužadėtinei, jos nuotrauka skirta mylimajam Viljamsui, banko sąskaita, sužadėtinės ir tėvo laiškai, piniginė, kurioje be pinigų buvo ir tramvajaus bilietas. Žodžiu, viskas turėjo atrodyti taip, kad įtikintų vokiečius, jog iš tikrųjų gyveno toks karininkas.

 

Slapta povandeninio laivo misija

 

Svarbiausias „įdaras“ buvo slapti dokumentai majoro portfelyje. Svarbius dokumentus paruošė iš anksto supažindinti su operacijos „Faršas“ detalėmis britų Admiraliteto lordas admirolas L.Mountbetenas ir generalinio štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Arčibaldas Najomas. Majoro portfelyje atsirado jų parašyti ir pasirašyti laiškai bei įsakymai su grifu  „Top Secret“ – „Visiškai slaptai“.

Pagal operacijos planą majoras V.Martinas turėjo „žūti“, kaip ir dera ypatingųjų pavedimų karininkui, aviacijos katastrofoje. Jis turėjo „mirti“ jau po katastrofos plūduriuodamas jūroje su pripučiama gelbėjimosi liemene.

Britų povandeninio laivo „Seraph“ vadas Normanas Jewell (913-2004) gavo slaptą įsakymą ir neįprastą krovinį – gremėzdišką daugiau kaip dviejų metrų ilgio ir platesnį nei pusmetris metalinį cilindrą, ant kurio buvo užrašyta „Meteorologinė įranga“. Hermetiškai uždaryto indo viduje, pripildytame sauso ledo, gulėjo „majoras Martinas“.

Gilią naktį „Seraph“ iškilo į paviršių už pusantros mylios nuo Huelvos. Keli karininkai, vieninteliai iš visos įgulos, iškėlė ant denio atsivežtą krovinį, atidarė cilindrą ir tai, kas buvo jo viduje, nuleido į jūrą. Taip „majoras Martinas“, vilkėdamas gelbėjimosi liemenę, kuri išlaikys paviršiuje jo kūną ir portfelį su dokumentais neperšlampame dėkle, prisegtame prie „kurjerio“ diržo, pradėjo savo paskutinę kelionę.

 

Paskutinis operacijos etapas

 

Kaip ir tikėtasi, srovė nunešė „majoro Martino“  kūną Huelvos kranto link. Čia jį ir pastebėjo žūklėn išsiruošęs ispanų žvejys.

Po įprastų tokiais atvejais formalumų, kurie užtruko keletą dienų, britų karininkas buvo palaidotas miestelio kapinėse. Iš Anglijos atėjo vainikai nuo „skausmo prislėgtos šeimos“. Nepamiršo savo žuvusį karininką pagerbti ir karinė vadovybė. Jos deleguota atstovybė dalyvavo laidotuvėse, pastatė antkapinį akmenį. Ant jo buvo užrašyta Viljamo Martino pavardė ir labai prasminga lotyniška sentencija – „Dulce et decorum est pro patria mori“ (Malonu ir garbinga mirti dėl tėvynės).

Jungtinės Karalystės laikraščiuose skelbiamuose žuvusiųjų kariškių sąrašuose buvo paminėta ir V.Martino pavardė. Taigi, pirmoji I.Montegiu komandos parengtos operacijos dalis buvo įvykdyta nepriekaištingai. Visa kita priklausė nuo to, ar vokiečių žvalgyba užkibs ant „jauko“.

 

Didysis blefas pavyko

 

Gavę ispanų sugrąžintus V.Martino popierius, anglai be didelio vargo nustatė, kad dokumentai buvo patikrinti, nors vokai ir atrodė nepaliesti. Be abejo, tai buvo Abvero agentų darbas. Toliau įvykiai vystėsi taip, kaip to ir tikėjosi anglai.

1943 metų vasarą vokiečių gynybinės pastangos buvo nukreiptos į Graikiją, Sardiniją ir Korsiką. Net E.Romelis buvo išsiųstas į Graikiją perimti bendrą vadovavimą prieš būsimą sąjungininkų invaziją.. Į Graikiją buvo perkeltos trys tankų divizijos iš Prancūzijos ir Rytų fronto.

Tuo tarpu iš Sicilijos buvo atšaukti salos gynybai skirti įvairios paskirties karo laivai ir nukreipti kitus. Net vokiečių sąjungininkės Italijos karo laivynas išsidėstė Graikijos regione.

Sąjungininkų išsilaipinimas Sicilijoje prasidėjo 1943 metų liepos 9 dieną, nesutinkant didesnio vokiečių pasipriešinimo. Operacija „Faršas“ išgelbėjo daugelio anglų ir amerikiečių kareivių gyvybes.

Visiškai galimas dalykas, kad vyriškis, miręs vienoje Londono ligoninėje ir palaidotas Ispanijoje Viljamo Martino vardu, po savo mirties pasitarnavo Didžiajai Britanijai daugiau, negu būtų galėjęs padaryti per visą gyvenimą. Tėvynė jo neužmiršo. 1998 metais, kai viešai buvo paskelbta, kas iš tikrųjų buvo tas vokiečiams pakištas skenduolis, Huelvos miestelio kapinėse atsirado antkapis su užrašu „Glyndwr Michaelas, kuris ttarnavo kaip majoras Viljamas Martinas“.

Fotoreportažas
  • Žmogus, kurio niekada nebuvo-Foto-nr-5788_5789.jpg
  • Žmogus, kurio niekada nebuvo-Foto-nr-5788_5790.jpg
  • Žmogus, kurio niekada nebuvo-Foto-nr-5788_5792.jpg
  • Žmogus, kurio niekada nebuvo-Foto-nr-5788_5793.jpg
  • Žmogus, kurio niekada nebuvo-Foto-nr-5788_5794.jpg
  • Žmogus, kurio niekada nebuvo-Foto-nr-5788_5795.jpg
  • Žmogus, kurio niekada nebuvo-Foto-nr-5788_5796.jpg
  • Žmogus, kurio niekada nebuvo-Foto-nr-5788_5797.jpg
  • Žmogus, kurio niekada nebuvo-Foto-nr-5788_5798.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Žmogus, kurio niekada nebuvo"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.