Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Žuvininkystėje laukiama esminių permainų

Tęsiasi žuvininkystėje pasėtas chaotiškas valdymas, kuriam, panašu, netrukus ateis galas.

Buvęs žemės ūkio ministras Virgilijus Jukna (kairėje) taip ir nesugebėjo rasti kompromisų tarp konfliktuojančių žvejų - iš vienos pusės žvejybos bendrovės “Banginis” vadovo Algirdo Aušros (centre) ir Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininko Alfonso Bargailos (dešinėje" ir jo atstovaujamos žvejų daugumos.
Buvęs žemės ūkio ministras Virgilijus Jukna (kairėje) taip ir nesugebėjo rasti kompromisų tarp konfliktuojančių žvejų - iš vienos pusės žvejybos bendrovės “Banginis” vadovo Algirdo Aušros (centre) ir Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininko Alfonso Bargailos (dešinėje" ir jo atstovaujamos žvejų daugumos. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Padėka šalies Prezidentei

Klaipėdos žvejams per teismus ir kreipiantis į valstybines institucijas pavyko įrodyti, kad valstybės valdomos žvejybos kvotos negali tapti atskirų žvejų nuosavybe. Vienai žvejybos bendrovei negalima skirti beveik 80 proc. atskirų žuvų dalių sugavimo kvotų. Kvotos yra nacionalinė šalies vertybė ir turi būti skirstomos taip, kad skatintų bendrą visos šalos vystymą, o ne vieno asmens asmeninį verslą.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila teigė, kad "jei ne šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė nebūtų vilčių, kad chaosas žuvininkystėje bus išgyvendintas".

Birželio pradžioje žvejai kreipėsi į šalies Prezidentą ir teigė, kad "nuo 2012 m. pabaigos LR žemės ūkio viceministrui R. Šatkauskui, atsakingam už žuvininkystę, pradėjus eiti pareigas, Lietuvos jūrų žuvininkystės sektorius yra sužlugdytas".

Jau prieš šį kreipimąsi R.Šatkauskas buvo minimas tarp asmenų, kurie įtraukti į "juodąjį sąrašą".

Teigta, kad per pusantrų metų dėl R. Šatkausko darbo jo kuruojamoje žuvininkystės srityje žvejai patyrė virš 2 mln. litų nuostolių. Tiesiogiai kaltu dėl chaoso žvejyboje žvejai Prezidentei D.Grybauskaitei nurodė ir žemės ūkio ministrą V. Jukną.

Netrukus po šio žvejų kreipimosi iš viceministro pareigų atsistatydino R.Šatkauskas, dar po kurio laiko ir ministras V.Jukna.

 

Nepaisė teismo sprendimų

Pernai kovo 15 dieną nepaisydamas Seimo Kaimo reikalų komiteto įspėjimo V. Jukna pasirašė įsakymą "Dėl žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių patvirtinimo".

Šiuo įsakymu žvejybos bendrovei “Banginis” buvo sudarytos išskirtinės sąlygos. Jai atiteko apie 80 proc. nuo visų Lietuvos turimų šprotų ir strimelių žvejybos kvotų. Kitos žvejybos bendrovės patyrė ekonominį nuosmūkį. Dalis žvejybos įmonės atsidūrė ant bankroto ribos, buvo parduoti 8 žvejybiniai laivai.

Jau vėliau po daugumos žvejų skundo Konkurencijos taryba konstatavo, kad V. Juknos pasirašytas įsakymas pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą. Žemės ūkio ministro įsakyme juridinių nusižengimų surado ir Vilniaus apygardos teismas.

2014 metų pirmojo pusmečio kvotos paskirstytos pagal tvarką, kurią vėliau ydinga pripažino tiek Vilniaus apygardos teismas, tiek Konkurencijos tarnyba.

Kai buvo skirstomos I pusmečio kvotos nei Vilniaus apygardos teismo, nei Konkurencijos tarnybos išvadų dar nebuvo. Bet Seimo kaimo reikalų komitetas ragino žemės ūkio ministrą neskubėti, ieškoti visiems žvejams priimtinų sprendimų. Nugalėjo kažkokie neaiškūs interesai.

Kai žvejų dauguma Vilniaus apygardos teisme kovo 27 dieną įrodė, jog kvotos skirstytos neskaidriai, Žemės ūkio ministerijai reikėjo sustoti, sudėlioti visus žvejus tenkinančią tvarką. Juo labiau, kad žvejai siūlė išeitis.

 

Viltis - naujosios ministrės kompetencija

Tačiau pralaimėjimas žvejams, užgautos ambicijos, susikurtas "neklystančiųjų" įvaizdis, o gal ir kiti interesai" įtampos nesumažino". V. Jukna bandė laviruoti. Gegužės 2 dieną jis pasirašė įsakymą, kad Kvotų skirstymo taisyklių 18-20 punktai pripažįstami netekę galios. Tačiau jo pavaldiniai, tarsi apsimesdami to nežinantys, gegužės 7-ąją paskirstė 25 proc. žvejybos kvotų senųjų taisyklių pagrindu – remdamiesi 20 punktu.

Bendrovės „Senoji Baltija“, „Starkis“, „Stekutis“, „Baltijos žuvis“ ir „Spika“ prieš mėnesį kreipėsi į Žuvininkystės tarnybą, kaip neteisėtą skųsdama gegužės 7-osios kvotų skirstymą. Atsakingų už šį veiksmą kaip ir nebeliko. Tuo metu Žuvininkystės departamentui vadovavęs Vytautas Grušauskas iš šių pareigų atsistatydino.

Kuo baigsis žuvininkystės sistemoje sukeltas chaosas šiandien atsakyti sunku. A.Bargaila vylėsi, kad naujoji žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė labiau įsigilins į žvejų problemas.

Konkurencijos taryba liepos 16 dieną pripažinusi, kad žvejybos Baltijos jūroje kvotų skirstymo tvarka pažeidžia Konkurencijos įstatymą, priėmė nutarimą, kuriuo įpareigojo Žemės ūkio ministeriją per tris mėnesius pakeisti ją.

Šiuo metu ministerijoje jau vyksta diskusija su teisininkais, kaip pakeisti tvarką, kad ji būtų priimtina visiems žvejams.

 

Konkurencijos tarybos 2014-07-16 pranešimas

Konkurencijos taryba liepos 16 d. pripažino, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 15 d. įsakymu patvirtintų žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 9, 18, 19 ir 22 punktai prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams.

Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą gavusi Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos (toliau - Asociacija) skundą dėl galimo konkurencijos ribojimo žvejybos Baltijos jūroje rinkoje. Anot Asociacijos, vadovaujantis Taisyklėmis, žvejybos kvotos ūkio subjektams paskirstomos atsižvelgiant vien tik į jų istorinius žuvų sugavimo rodiklius, be to, vienam ūkio subjektui sudaroma galimybė gauti iki 80 proc. visų žvejybos kvotų.

Įvertinusi atlikto tyrimo išvadas Konkurencijos taryba nustatė, kad Taisyklių atitinkami punktai pažeidžia Konkurencijos įstatymą nes:

(1) kvotos skyrimas atsižvelgiant tik į istorinius žuvų sugavimų rodiklius ir galimybė vienam ūkio subjektui gauti labai didelę (artimą 80 proc.) Lietuvai skirtą kvotų dalį sudaro skirtingas konkurencijos sąlygas žvejybos Baltijos jūroje rinkoje;

(2) žvejybos kvotų skyrimas naujiems ūkio subjektams nenumatant jokių objektyvių kriterijų, kuriuos įgyvendinę jie įgytų galimybę pretenduoti į žvejybos kvotas, sudaro jiems nevienodas konkurencijos sąlygas rinkoje jau veikiančių bei žvejybos kvotas gaunančių ūkio subjektų atžvilgiu.

Atsižvelgusi į tai, kad žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 2 d. įsakymu Taisyklių 18 ir 19 punktai buvo pripažinti netekusiais galios, Konkurencijos taryba įpareigojo Žemės ūkio ministeriją ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje panaikinti arba pakeisti ir likusius Konkurencijos įstatymo reikalavimams prieštaraujančius Taisyklių 9 ir 22 punktus bei informuoti apie tai Konkurencijos tarybą.

Konkurencijos tarybos nutarimas skelbiamas institucijos svetainės skiltyje „Naujausi nutarimai“.

 

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininko Alfonso Bargailos komentaras

2014-05-02 LR žemės ūkio ministras pasirašė įsakymą, kad taisyklių 18-20 punktai (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=444562&p_tr2=2) pripažįstami kaip netekę galios. Tačiau 2014-05-07 buvo paskirstyta 25 proc. žvejybos kvotų, nors tam pagrindo nebebuvo (senųjų taisyklių pagrindu, kurios jau nebegalioja).

Žvejai prieš mėnesį, t.y. 2014-06-13 kreipėsi į Žuvininkystės tarnybos prie LR ŽŪM direktorių V. Grušauską dėl įsakymo, kuriuo patvirtinta perleidžiamoji žvejybos teisė atsižvelgiant į žvejybos kvotų taisyklių 20 p. (raštą pridedame). Tačiau iki šiol nei atsakymo, ne įsakymo atšaukimo nesulaukėme.

Aiškiai matome, kad biurokratizmas iki šiol Žuvininkystės tarnyboje bujoja. Būsime eilinį kartą priversti kreiptis į teismą, nes panaikinus taisyklių 18-20 p., minėtas įsakymas turėjo būti atšauktas, bet, kaip matome, iki šiol jis tebegalioja. Tai dar kartą įrodo, kad žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisija 2014-05-07 kvotas paskirstė neteisėtai ir padarė žvejams papildomus nuostolius tikėdamiesi, kad žvejai galimai galutinai bankrutuos.

 

 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Žuvininkystėje laukiama esminių permainų"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.