Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Žuvininkystėje norėtųsi ryškių pokyčių

Trisdešimt metų buvau Lietuvos žuvies pramonės darbuotojas. Ši pramonė žlugo, liko chaosas, nežinomybė ir daugybė problemų, kurios nesprendžiamos.

Klaipėdoje norėtųsi matyti daugiau šviežių žuvų
Klaipėdoje norėtųsi matyti daugiau šviežių žuvų @ Vidmanto Matučio nuotr.

Diskusija kelia viltis

 

Sveikinimai Seimo nariui Dainiui Kepeniui, kuris kviečia diskutuoti apie žuvininkystės problemas Lietuvoje. Pritariu tikslams, kad būtina aprūpinti Lietuvos gyventojus įvairiomis šviežiomis žuvimis. Norėčiau pasidalinti mintimis kaip tai padaryti.

Lengviausia žuvis nusipirkti. Bet prekybininkai pamiršo garbės kodeksus, atsakomybę už parduodamos prekės kokybę ir pagrindiniu tikslu laiko pelną. Neatsitiktinai norvegiška prasčiausios rūšies lašiša atvežta į Lietuvą tampa brangesnė už geriausios kokybės norvegišką lašišą nuvežtą į Ispaniją.

Titaniškas darbas buvo atliktas organizuojant žuvų prekybą Klaipėdoje Dangės krantinėje. Bet pagrindinė verslo taisyklė yra tokia: klientą galima apgauti tik vieną kartą, po to jis tave pamirš. Aš asmeniškai nebesilankau šios krantinės žuvų kioskuose nes jų parduodamos žuvies kokybe švelniai tariant nusivyliau. Perku žuvis tiesiai iš žvejų – žinau kad neapgaus ir tai yra daug pigiau.

Labai gerai, kad nauja valdančioji dauguma prisiminė, jog mūsų protėviai žvejyba vertėsi nuo neatmenamų laikų. Gerą žvejo vardą reikėtų sugrąžinti į Lietuvos pajūrį, kuris visais laikais garsėjo žvejų kaimais, žvejais ir jų  tradicijomis.

Lietuva žvejybos aukso amžių jau pergyveno. Perspektyviausi žuvininkystės ūkiai koncentravosi pajūryje. Į Klaipėdą 1953 metais buvo perkeltos Lietuvos žuvies pramonės ministerija ir žvejų ūkių sąjunga.

Gaila, kad po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo nė viena iš valdančiųjų jėgų nesugebėjo, o gal ir nenorėjo, išsaugoti žuvininkystės komplekso skirto bent jau Baltijos jūros regionui. Šiuo metu Baltijos jūros žvejyboje turime ypač nepalankią situaciją. Dominuoja viena žvejybos grupė. Dauguma žvejų yra silpni, laivai ir žvejybos įrankiai pasenę, jie vos sugeba išsilaikyti.

 

Nepavykę pertvarkos bandymai

 

Iš 9 Baltijos jūros regiono valstybių Lietuva žvejyboje atrodo bene prasčiausiai. Ji yra ir pati mažiausiai pagal žvejybos laivų, žvejų sakičių, sugaunamų žuvų kiekius.

Lietuvoje jau seniai laikas turėti jūrų ūkio, tame tarpe ir žuvininkystės strategiją, sutvarkyti žuvininkystės ūkio administravimo sistemą.

Dar 1994 metais, dirbdamas žuvininkystės bendrovės „Baltija” vadovu straipsnyje „Ar reikalinga Lietuvos Respublikai žuvies pramonė?” („Klaipėda“ 1994 m. vasario 26 d.) iškėliau 5 klausimus, nuo kurių sprendimo priklausė žuvies pramonės galimybė tapti lygiateise ūkio šaka, duodančia naudą Lietuvos valstybei. Vieno, pagrindinio klausimo šiandien jau nebeliko. Lietuvos žuvies pramonės jau nebėra. Liko žuvininkystė.

Dar 1999 m. gegužės 28 d. Lietuvos Vyriausybė, reaguodama į Europos komisijos pareikštas pastabas dėl neefektyvaus žuvininkystės šakos valdymo, priėmė nutarimą „Dėl žuvininkystės administravimo pertvarkymo”. Saulėlydžio komisija bandė siūlyti pertvarką, bet Vyriausybės keitėsi – žuvininkystės administravimas ne.

Gaila, kad nesuvokiant kompleksinio jūrinio ūkio sampratos Lietuvoje buvo pamiršta žuvininkystė, žuvų išteklių atkūrimo Baltijos jūroje problemos, pamiršta net tai, kad žvejybos laivynui reikia turėti aptarnavimo vietas Klaipėdoje ir kitose Lietuvos pajūrio vietose. Be Klaipėdos uosto Lietuvoje daugiau nieko neįrengta. Be to vystant tikrai modernų ir puikiai veikiantį valstybinį Klaipėdos uostą žvejams vietos jame neatsirado. Todėl dalis Lietuvos žvejų mieliau renkasi Latvijos uostus.

Kiek jau metų diskutuojama, kad žvejų reikmėms būtina pritaikyti Šventosios uostą. Bet niekas taip ir nesikeičia.

Kaip ir neatsirado Lietuvos pajūryje kitų nedidelių uostelių. Žvejai priversti valtis tampyti iš jūros su traktoriais. Jei būtų uosteliai gal ir priekrantės žvejų laiveliai būtų modernesni. Neatsitiktų taip, kad nedidelės bangos juos jūroje perverčia.

 

Valdymo perkėlimas į Klaipėdą

 

Manau, kad žuvininkystės pertvarkymas turi prasidėti nuo jos administravimo pokyčių. Reikia sukurti tokias valdymo struktūras, kurios užtikrintų efektyvią žuvininkystės ūkio veiklą ir plėtrą.

Svarbų vaidmenį žuvininkystės valdyme galėtų vaidinti Žuvininkystės taryba. Ji turėtų tapti patariamuoju žuvininkystės politikos ir strategijos formavimo vienetu, sudarytu iš Seimo, Vyriausybės deleguotų narių, žuvininkystės verslo atstovų ir mokslininkų. Dabar nieko panašaus nėra. Visažiniais save laiko žuvininkystės valdininkai. Pačių žvejų ir žvejybos mokslo nuomonės nenorima girdėti.

Esu už žuvininkystės savivaldos stiprinimą. Tačiau matant dabartinę žuvininkystės padėtį Lietuvoje, žvejų susiskaldymą ir nenorą ar nemokėjimą susitarti dėl bendrų veiksmų, jau nekalbant apie ateities strategiją, kiek abejoju pilnos savivaldos galimybėmis Lietuvoje. Pereinamuoju laikotarpiu žuvininkystėje galbūt būtinas Valstybės strateginis valdymas. Bet jis turi būti atliekamas profesionaliai.

Norint išsaugoti žuvininkystę kaip atskirą verslo šaką, jos atstovavimą Žemės ūkio ministerijoje reikėtų pakelti į viceministro lygmenį. Tai turėtų būti vadovas turintis įgaliojimus ir kompetenciją profesionaliai spręsti visus su žuvininkystės ūkiu susijusius klausimus.

Manau, Žemės ūkio ministerijoje užtektų žuvininkystės departamento padalinio, kurio pagrindinės funkcijos būtų - žuvininkystės ūkio veiklos reglamentavimas, strateginių ūkio vystymo planų analizė, tvirtinimas ir kontrolė.

Žuvininkystės administravimo funkcijos turėtų būti perkeltos į Klaipėdą, jas koreguojant ir konkretinant pagal žuvininkystės ūkio specifiką.

Taip pat iš principo turėtų būti peržiūrimos žuvininkystės valdymo kompetencijos. Greičiausiai šioje srityje yra neiniciatyvių, užsisėdėjusių darbuotojų, geras vietas užsėmusių darbuotojų, kurie nieko nenori keisti, todėl ir pačioje žuvininkystės sistemoje metų metais niekas nesikeičia, veikla negerėja.   

Fotoreportažas
  • Žuvininkystėje norėtųsi ryškių pokyčių-Foto-nr-6248_6249.jpg
  • Žuvininkystėje norėtųsi ryškių pokyčių-Foto-nr-6248_6250.jpg
  • Žuvininkystėje norėtųsi ryškių pokyčių-Foto-nr-6248_6251.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Žuvininkystėje norėtųsi ryškių pokyčių"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.