Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Žuvininkystės įstatyme STT įžvelgė korupcijos riziką

Seime priimto Žuvininkystės įstatymo pakeitimų tvirtinimo priėmimo procedūra buvo užstrigusi, nes jame įžvelgta galimų korupcijos rizikos veiksnių. Vienok Prezidentė paskutiniu monentu pasirašė korupcijos rizikos veiksnių turintį įstatymą.  

Valdžia jau daug metų nesugeba teisingai padalinti žuvų kvotų ir dėl to kenčia dauguma Klaipėdos žvejų.
Valdžia jau daug metų nesugeba teisingai padalinti žuvų kvotų ir dėl to kenčia dauguma Klaipėdos žvejų. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Prielaidos - dominuoti rinkoje

 

Žuvininkystės įstatymo antikorupcinį vertinimą atliko specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Jos išvadas liepos 7 dieną pasirašė specialiųjų tyrimų tarnybos laikinai einantis direktoriaus pareigas Žydrūnas Bartkus.

Apie tai, kad birželio 29 dieną Seime priimto Žuvininkystės įstatymo pataisos kelia abejonių jau rašyta „Jūroje“ liepos 11 dienos numeryje straipsnyje „Seime - žvejų sunaikinimo nuosprendis“. Kaip tik tą dieną, kai pasirodė šis straipsnis, Seimo internetiniame puslapyje viešai paskelbta šalies Prezidentei Daliai Grybauskaitei skirta minėto įstatymo Antikorupcinio vertinimo išvada.

STT padarė išvadą, kad „priimto Žuvininkystės įstatymo nuostatos, susijusios su teisės į žvejybos galimybes suteikimo principais, sukuria išskirtines sąlygas vienam ūkio subjektui gauti teises į žvejybos galimybes ir sustiprina istoriškumo principo dominavimą, kuris iš visų nustatytų teisės į žvejybos galimybes suteikimo principų leistų užimti dominuojančią vietą žvejybos Baltijos jūroje sektoriuje vienam ar keliems ūkio subjektams, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu“.

STT pasiūlė, kad Žuvininkystės įstatymas „turėtų būti tobulinamas mažinant korupcijos pasireiškimo riziką“.

 

Prasilenkia su ES reglamentu

 

STT pastebėjo, kad kai kurie priimto įstatymo straipsniai iš esmės skiriasi nuo pirminio projekto ir neturi aiškinamojo rašto. Įstatymo priėmimo procese, anot STT išvados, tai yra „laikytina korupcijos rizikos veiksniu“. Neaišku kokios povandeninės srovės lėmė vienokią ar kitokią įstatymo formuluotę?

STT kaip netinkamas įstatymo nuostatas nurodo ir „labai sudėtingą ir painų teisinį reguliavimą, kurį tinkamai galės perskaityti ir suprasti tik labai aukštos kvalifikacijos teisininkai“. Aiškėja, kad Žuvininkystės įstatyme numatytas pernelyg gremėzdiškas administravimo mechanizmas.

„Žuvininkystės įstatymas nedera su Administracinės naštos mažinimo įstatymo tikslu -  užtikrinti darnų administracinės naštos mažinimo procesą, orientuotą į piliečių, verslo subjektų ir valstybės interesus, kuo mažesnėmis sąnaudomis pasiekti teisės aktuose numatytų tikslų“, - teigiama STT išvadose.

STT pastebėjo, jog ES reglamento „Dėl bendros žuvininkystės politikos“ 17 straipsnyje numatyta, kad „skirdamos žvejybos galimybes valstybės narės taiko skaidrius ir objektyvius kriterijus, įskaitant aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijus“. Tuo tarpu Seimo priimtame Žuvininkystės įstatyme, kaip teigia STT „sudaromos galimybės žvejybos galimybes paskirti tik tiems subjektams, kurie turi tam tikrą patirtį,  o aplinkosauginio, socialinio ir ekonominio pobūdžio kriterijams nėra skiriamas didesnis dėmesys“. STT taip pat pastebi, kad „Priimto Žuvininkystės įstatymo nuostatomis nėra užtikrinama sąžininga konkurencija ir tinkami ūkininkavimo principai“.

 

Lėmė ministrės nuostata

 

STT išvadose yra keli pastebėjimai, kurie leidžia susidaryti nuomonei, kad Žuvininkystės įstatymas Seime buvo priimtas atsižvelgus į vienos verslo grupės interesus, tuo pačiu ignoruojant daugumos Baltijos jūros žvejų nuomonę.

STT pastebėjo, kad neaiškumas yra dėl žvejybos kvotų skirstymo istoriškumo formavimo laikotarpio pasirinkimo. Kaimo reikalų komitetas 2016-05-04 nepritarė siūlymui pasirinkti geriausius 3 metus, pagal kuriuos bus apskaičiuojami atskaitos duomenys, padidinimo iki 10 metų. Visą laiką laikytasi nuostatos dėl 7 metų pasirinkimo laikotarpio. Tačiau paskutiniu momentu į įstatymą įkeltas Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės siūlymas pasirinkimo laikotarpį padidinti iki 10 metų.

„Laikotarpis per kurį galima pasirinkti geriausius 3 metus, pagal kuriuos bus apskaičiuojami atskaitos duomenys, yra lemiantis veiksnys. Pirminio projekto aiškinamajame rašte teigta, kad vienas iš tikslų yra sudaryti galimybę naujiems ūkio subjektams pradėti žvejybos verslą, išvengti verslo monopolizavimo. Todėl siūlyta nustatyti tokį metų laikotarpį, kuris neapimtų 2007 metų, ir nesuteiktų galimybės dominuoti žvejybos Baltijos jūroje sektoriuje vienam ūkio subjektui“, - aiškinama STT pažymoje.

 

Sudaromos išskirtinės sąlygos

 

STT pastebėjo ir esminį Žuvininkystės įstatyme įtvirtintą prieštaravimą. Priimtame įstatyme įteisinta nuostatas, kad „vienas ūkio subjektas, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, gali turėti teisę į ne daugiau kaip 40 procentų Lietuvos Respublikai skirtų kiekvienos rūšies žuvų žvejybos galimybių Baltijos jūroje“.

Tačiau tame pačiame įstatyme įdėta nuostata, kuri „leidžia reorganizuojant ūkio subjektą duomenis įskaityti į reorganizuoto ūkio subjekto teises ir pareigas perėmusio ūkio subjekto atitinkamų metų duomenis“. Anot STT, „aiškinamajame rašte nepaaiškinami nustatyto teisinio reguliavimo tikslai ir priežastys. Toks reorganizavimas gali būti naudingas ūkio subjektui, siekiant gauti kuo daugiau teisių į Lietuvos Respublikai skirtas kiekvienos rūšies žuvų žvejybos galimybes Baltijos jūroje“.

„Manome, kad leidžiant perimti iš ūkio subjekto atitinkamų metų duomenis reorganizavimo metu naujai įsteigtam ūkio subjektui sudaromos išskirtinės sąlygos nei naujai įsteigtam ūkio subjektui, kuris tokių duomenų neturi“, - teigiama STT pažymoje.

STT pasiūlė, kad „ūkio subjekto reorganizavimo atveju žvejybos galimybės atiduodamos subjektui, kuris jas suteikė“. Taip pat nurodyta, kad „Subjektas įgaliotas suteikti žvejybos galimybes, jas paskirstytų bendra tvarka  ūkio subjektams turintiems teises jas gauti“. Anot STT, toks aiškumas „užkirstų kelią piktnaudžiavimo atvejams tarnautojams, kurie vertina susijusių asmenų sąsają su ūkio subjektais skirstant teisę į žvejybos galimybes“.

 

Pastaba: apie autorių ir jo sąsajas su visuomeninėmis organizacijomis ir asociacijomis skaitykite: http://www.albatrosas.lt/Vidmantas-Matutis-p388.html#.WLZyS2996Uk

 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Žuvininkystės įstatyme STT įžvelgė korupcijos riziką"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.