Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Žuvys, kaip ir paukščiai, žieduojami

Ženklinimas nuo seno naudojamas būdas žuvų elgsenai tirti. Žymekliai padėjo nustatyti Baltijos jūros žuvų keliones, atsivėrė margas žuvų migracijų žemėlapis.

Žuvų žiedelis gerokai mažesnis už vieną eurą
Žuvų žiedelis gerokai mažesnis už vieną eurą @ Egidijaus Bacevičiaus archyvo nuotr.

Žuvis žymi ir parazitai

Mūsų regione pirmieji dar XIX amžiuje ženklinti upines plekšnes ir ungurius pradėjo Vokietijos ir Švedijos žuvininkai. Naudoti metaliniai žymekliai, o apskaitos žurnaluse įrašomi jų skaičiai,  pažymėtos žuvies ilgis ir svoris. Sugretinus žymeklių duomenys, būdavo atkuriami žuvų migracijos maršrutai, jų augimo pokyčiai. Dabar naudojami naujos kartos žuvų žymekliai - elektroniniai su radijo bangų siųstuvais. Tokie žymekliai leidžia tirti ne tik žuvų migracijos maršrutus, bet ir jų gyvenimo aplinką. Šiuolaikiniai žuvų žymekliai fiksuoja vandenyje ištirpusio deguonies kiekį, temperatūrą, druskingumą. Europoje į atvirus vandenis paleidžiami unguriukai papildomai ženklinami tetraciklino žyme ausikaulių priaugimo rievėje. Panašiai kalcinu ženklinamos ir menkutės.

Kaip „gyvieji gamtiniai žymekliai“ pritaikomi ir parazitai. Raumenyse susivijusios apvaliosios parazitinės kirmėlės „Anisakis simplex“ padeda patikimai atskirti pietryčių Baltijos strimeles nuo smulkesnių Pietryčių ir Šiaurės Baltijos įlankų giminaičių. Atskiri parazitai nuolat gyvena jūros didstintėse bei gėlavandenėje Kuršių marių stintelėse ir yra savotiška jų ženklinimo forma.

Atlygis už žymeklį

Lašišines žuvis Lietuvoje ženklina Gamtos tyrimų centro, Žuvininkystės tarnybos ir Klaipėdos universiteto biologai. Šių karališkų žuvų daugiausiai paženklinta Aukštadvario žuvų veisykloje ir Žemaitijos upėse. Vakarų Lietuvoje lašišų žymėjimai pradėti 1998 metais. Jiems vadovavo Antanas Kontautas. Buvo pagaminta 10 tūkst. plastikinių „T-Floy-Carlin“ žymeklių. Pastaraisiais metais žuvų ženklinimo veikla stabtelėjo, nepanaudota liko dalis žymeklių. Žymėtų žuvų ir sugrąžintų žymeklių įrašų apskaita toliau vedama. Sugavus žymėtą žuvį, prašoma pranešti mokslininkams arba perduoti žymeklį į artimiausią Aplinkos apsaugos agentūrą. Už pristatytą žymeklį mokama penkiolika litų. Lietuvoje sugrąžinama 20-30 proc. žymeklių, kaimyninėse šalyse - iki 15 proc. Kai kurie rezultatai jau yra užfiksuoti. 1998 m. pavasarį Žemaitijoje žymėtas šlakis sugautas tų pačių metų rudenį Rygos įlankoje. Tais pačiais metais žymėta lašišaitė po pusmečio sužvejota Gdansko įlankoje. 1998 m. vidurvasarį ir 2010 m. rudenį Smiltynėje - Kopgalyje sugauti trys jauni besteriai. Šios mūsų vandenyse neįprastos erškėtžuvės buvo ženklintos Kaliningrado srities žuvivaisos įstaigų žymekliais.

2011 m. lapkritį Baltijos priekrantėje ties Nida girininkas ir žvejas mėgėjas Kęstutis Dikšas spiningu sugavo pusmetrinę lašišą. Nugariniame peleke jis rado plastikinį žymeklį rusų kalba.

Rusijos mokslų akademijos zoologijos instituto mokslininkas Sergejus Titovas iš Sankt Peterburgo pranešė, kad tai 2007 m. balandį žymėta žuvis. Veisykloje auginta vienerių metų  40 gramų lašišaitė buvo paleista Nevos upėje. Iki šiol tai yra iš toliausiai į mūsų vandenis atplaukusi ženklinta žuvis. Galima daryti išvadą, kad Gdansko įlankoje sugaunama Nemuno ir Dauguvos intakuose žymėtos lašišos. Lietuvoje ženklintos žuvys nuklysta į Rygos įlanką, sugaunamos ir Šiaurės Baltijoje. 

Ženklintų menkių kelionės

Bene geriausiai Baltijos jūroje ištyrinėti menkių migracijos keliai. Nustatyta, kad menkių būriai plaukioja skersai ir išilgai Baltijos jūros. Pavasarį Gotlando duburyje sugautos ir ženklintos žuvys po trijų mėnesių jau pakliuvo nerštavietėse Gdansko ir Arkonos duburiuose.

Pavienės suaugusios menkės įveikia iki 600 kilometrų atstumus. Didžiausi persikraustymai vyksta pavasarį ir rudenį prieš nerštą.

2010-2011 m. pagal „Codyssey“ programą vykdyti Šiaurės, Baltijos ir Barenco jūrų, Islandijos/Farerų plynaukštės atlantinių menkių tyrimai. Pritaikyta ir naujovių - už sugrąžintus žymeklius, aprašus ir ausikaulius žvejams buvo suteikta galimybė dalyvauti loterijoje, kur atlygis siekė 1300 eurų.

Padaryta įdomių išvadų. Radijo žymekliais nustatytas atskirų menkių sėslumas. Šiaurės jūroje šalia nugrimzdusių laivų menkės išgyveno visą vasarą. Vakaro prietemoje išplaukusios pasimaitinti, jos vėl  randa kelią atgal.

Pagal „Codyssey“ programą vykdyto tyrimo išvadomis naudojasi ir Baltijos jūros žuvininkystės mokslininkai siekdami išsaugoti menkių populiaciją.

Fotoreportažas
  • Žuvys, kaip ir paukščiai, žieduojami-Foto-nr-711_712.jpg
  • Žuvys, kaip ir paukščiai, žieduojami-Foto-nr-711_713.jpg
  • Žuvys, kaip ir paukščiai, žieduojami-Foto-nr-711_714.jpg
  • Žuvys, kaip ir paukščiai, žieduojami-Foto-nr-711_715.jpg
  • Žuvys, kaip ir paukščiai, žieduojami-Foto-nr-711_716.jpg
  • Žuvys, kaip ir paukščiai, žieduojami-Foto-nr-711_718.jpg
  • Žuvys, kaip ir paukščiai, žieduojami-Foto-nr-711_719.jpg
  • Žuvys, kaip ir paukščiai, žieduojami-Foto-nr-711_722.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Žuvys, kaip ir paukščiai, žieduojami "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.