Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Žuvys su pabaisų įvaizdžiu

Juostažuvės puošia žinynus ir muziejų rinkinius, nors tai mažiausiai pažintos jūros žuvys.

Juostažuvės visada plaukia stačiomis galva į viršų.
Juostažuvės visada plaukia stačiomis galva į viršų. @ „Zroglepic.com“ nuotr.

Juostažuvės puošia žinynus ir muziejų rinkinius, nors tai mažiausiai pažintos jūros žuvys. Jomis ypač susidomėjo naujausia tyrimų įranga apsiginklavę mokslininkai.

Tai yra ilgiausios mokslui žinomos kaulinės žuvys. Didžiausias ilgis siekė 12 m, svoris iki 300 kg. Juostažuvių viršugalvyje yra vėduoklė, šonuose metriniai pelekai. Jos būna šviesiai sidabrinės su melsvomis ir baltomis dėmėmis. Jaunos žuvys yra ryškesnės.

Juostažuvių sugauta abiejose Žemės pusrutulio dalyse. Daugiausiai laikosi Ramiojo ir Atlanto vandenyno vidutinių ir tropinių platumų gelmėse iki 200 m gylio. Šios žuvys iškyla ir į seklesnius vandenis, kur yra 15- 20 laipsnių temperatūra. Šilta Golfo srovė jas atplukdo ir į šiaurines platumas.

Žuvų tirinėtojų nuomone juostažuvės veiklios prieblandoje ir naktį. Iš gelmių jas išvilioja povandeniniai triukšmai ir Žemės drebėjimai. Neįprastas jų plaukimo būdas. Nugaros peleko pagalba jos juda aukštyn žemyn ir kampu galvomis į viršų.

Minta sepijomis, plikažiauniais moliuskais, medūzomis, nedideliais dešimtkojais vėžiagyviais, rečiau žuvelėmis. Patinai būna mažesni už pateles, jų yra daugiau. Neršia birželį ir liepą. Ikrai išleidžiami į vandenį. Išsiritusio lervutės, mailius ir jaunos žuvys gyvena dumblių sąnašynuose. Paaugusios žuvys leidžiasi į gelmes.

Nuo ankstyvųjų viduramžių Europos jūrinių šalių tautosakoje juostažuvėms skirta daug dėmesio. Vokiečiai ir Šiaurės kraštų pajūrio tautos jas vadino silkių karaliais, britai - irklažuvėmis. Su jomis sieti mįslingi reiškiniai - vandens paviršiuje iškildavo kilometrų ilgio „juostos“ vadinamos Lengmiūro linijomis. Atsirado spėlionės apie milžiniškas jūros gelmių gyvates. Manyta, kad jos pražudo jūrininkus. XVII-XIX a. knygose yra šių grėsmingos išvaizdos žuvų piešinių, kur užpulti laivai.  

Žuvityros mokslas mažai turi žinių apie tas žuvis. Versliniais tinklais juostažuvės sugaunamos labai retai. Dažniausiai randama audrų išplautų ir paukščių išlestų jų liekanų. Kartais iškilusias į paviršių jas perpjauna laivų sraigtai.

Silkių karalių maistui yra menkai tinkamos. Jų žuviena minkšta, primena drebučius.

Mokslinėje spaudoje XX a. paskutinįjį ir XXI a. pirmąjį dešimtmetį paskelbta 20 pranešimų apie juostažuves Ramiajame ir Atlanto vandenynuose. 1993 m. gruodžio 26 d. Isla San Marcos (Meksikos įlanka) po žiemos audrų buvo išplauta 8 m ilgio žuvis. 1996 m. gegužę Bahamuose juostažuvę pirmą kartą nufilmavo naras. Įspūdinga 1996 m. rugsėjį Kalifornijos įlankoje sugautos žuvies nuotrauka. 11 m ilgio ir 300 kg svorio žuvį laiko trylika JAV karinio jūrų laivyno šauktinių. Kol kas žinomas vienintelis atvejis, kai 1989 m. Naujojoje Zelandijoje  buvo išplauti 4 sprindžio ilgio jaunikliai. Europoje juostažuvės rastos prie Didžiosios Britanijos bei Adrijos jūroje ties Kroatija.

Fotoreportažas
  • Žuvys su pabaisų įvaizdžiu-Foto-nr-699_700.jpg
  • Žuvys su pabaisų įvaizdžiu-Foto-nr-699_701.jpg
  • Žuvys su pabaisų įvaizdžiu-Foto-nr-699_702.jpg
  • Žuvys su pabaisų įvaizdžiu-Foto-nr-699_703.jpg
  • Žuvys su pabaisų įvaizdžiu-Foto-nr-699_704.jpg
  • Žuvys su pabaisų įvaizdžiu-Foto-nr-699_705.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Žuvys su pabaisų įvaizdžiu "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.