Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Žvejai ar sūrus vanduo „išsėmė“ Kuršių marias?

940 puslapių Klaipėdos uosto poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje atsakyta į klausimus, kodėl Kuršių mariose mažėja žuvų.

Pietinių uosto vartų schema, kur tarp jo dambų būtų įrengta Klaipėdos pramoginių laivų prieplauka. KVJUD nuotr.
Pietinių uosto vartų schema, kur tarp jo dambų būtų įrengta Klaipėdos pramoginių laivų prieplauka. KVJUD nuotr. @ nuotr.

Audros veikia uostą

 

Studentai analizuoja, kiek per metus dėl audrų negali dirbti Klaipėdos uostas? Kiek suskystintųjų gamtinių dujų laivų negali įplaukti į Klaipėdos uostą ir yra priversti laukti geresnių oro sąlygų.

Atsakymas labai aiškus. Vertinant pagal šių metų oro sąlygas, Klaipėdos uostas didelių netekčių nepatyrė. Laivybos ribojimai buvo vos kelis kartus. SGD laivai įprastai „gaudo“ ramaus oro tarpus ir nesirengia su kroviniu į uostus, jei prognozuojamos audros.

Įprasta, kad spalį ir lapkritį, kartais šiek tiek ir gruodį, būna pats neramiausias Atlanto vandenynas, kur užgimę uraganai veržiasi ir į žemynus.

Meteorologijos mokslo populiarintoja Audronė Galvonaitė aiškino, kad šiemet Atlanto vandenyne buvo fiksuotas uraganų rekordas. Jų „užgimė“ net 36. Prieš dešimtmetį Atlante būdavo fiksuojama 20-24 uraganai.

Anot A.Galvonaitės, uraganų kiekį lemia vis labiau šylantis klimatas.

 

Sūraus vandens plūsmas

 

Baltijos jūroje ties Klaipėda ne tik uraganai, bet ir mažesnės audros lemia didesnį sūraus vandens skverbimąsi į Kuršių marias, staigius potvynius.

Per metus vidutiniškai 65 proc. laiko vandens srovės teka iš Kuršių marių į Baltijos jūrą. Tačiau stiprūs vėjai, o labiausiai šiaurės, vakarų ir šiaurės vakarų, daro joms tiesioginius stiprius pokyčius. Prie šiaurinių ir vakarinių vėjų net nuo 17 iki 21 proc. tėkmė būna iš jūros į marias, kai vidutiniškai ji siekia 10 proc.

Likusią vidutinę 25 proc. laiko dalį Klaipėdos uoste būna dvisluoksnė tėkmė, kai gėlas lengvesnis Kuršių marių vanduo teka į jūrą, o apatiniu sluoksniu į Kuršių marias veržiasi sunkesnis sūrus jūros vanduo.

Kuršių mariose yra įrengtos 7 vandens druskingumo matavimo stotys. Jos nuo pietinės uosto dalies Kuršių mariose išdėstytos atstumu nuo 3,85 iki 24,2 kilometrų. Visose stotyse fiksuojamas padidėjęs vandens druskingumas, didesni jo pikai, kurie dažniausiai būna nuo rugsėjo vidurio iki lapkričio pabaigos.

Ne veltui žvejai sutartinai tikina, kad sūrus vanduo prasiskverbia vis giliau į Kuršių marias. Tai liudija jose sugaunamas vis didesnis kiekis jūrinių sūraus vandens žuvų bei vis mažesnis kiekis gėlavandenių žuvų. Sūrus vanduo jas tiesiog stumia tolyn į Kuršių marias - į Kaliningrado srities vandenis.

Tai leidžia daryti išvadą, kad Kuršių marių verslinės žvejybos uždraudimas nepadidins šio vandens baseino Lietuvos vandenyse žuvų kiekio.

 

Kuršių marių srovės

 

Duomenys dėl vandens tekėjimo į Kuršių marias, srovių krypčių ir greičio, vandens druskingumo yra pateikti Klaipėdos uosto poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje, kuri buvo atliekama norint rekonstruoti Klaipėdos uostą.

Jau seniau pastebėta, kad, gilinant Klaipėdos uostą, sūraus vandens plūstelėjimas į Kuršių marias didėja, nes daugiau jo plūsta priedugniu.

Dabar įprastai prie vadinamo nulinio vandens lygio iš Kuršių marių į jūrą per sekundę prateka apie 1100-1400 kubinių metrų vandens. Esant ekstremalioms sąlygoms, kai vandens lygis Baltijos jūroje žemas iš Kuršių marių per sekundę gali pratekėti ir per 3 tūkst. kubinių metrų vandens.

Iš jūros į marias esant audrai vandens įtekėjimas gali būti 1700 kubinių metrų per sekundę, o siaučiant uraganui net iki 3100 kubinių metrų per sekundę. Tai paaiškina, kodėl pučiant stipriems šiaurės ar vakarų vėjams Minijos žemupyje staigiai, o Nemuno žemupyje kiek lėčiau kyla vandens lygis.

Įprastai vandens lygio kilimas jūroje būna nuo plius 50 iki minus 50 centimetrų, tačiau yra fiksuoti ir ekstremalūs pokyčiai nuo plius 186 centimetrų iki minus 100 centimetrų. Įprastai srovės greitis iš Kuršių marių į jūrą yra 30-40 centimetrų per sekundę, tačiau ekstremaliomis sąlygomis gali siekti ir 1-2 metrus per sekundę.

Patvankų metu jūros vandens skverbimosi į Kuršių marias greitis yra panašus.

 

Pietinių vartų reikšmė

 

Klaipėdos uosto poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad kiekvienas uoste atliktas gilinimas ar didesnio terminalo statyba turi įtakos vandens tėkmei Klaipėdos sąsiauryje.

Pavyzdžiui, SGD terminalo statyba tėkmę iš Kuršių marių į Baltijos jūrą sumažino 1-1,2 proc., o iš Baltijos jūros į Kuršių marias 1,3-1,5 proc.   

Apskaičiuota, kad netrukus pradedamas vykdyti uosto laivybos kanalo gilinimas iki 17-17,5 metrų ir platinimas iki 200 metrų, pietinio ir šiaurinio bangolaužių rekonstravimas ir dalies Kuršių nerijos šlaito tvirtinimas vandens tėkmę iš Kuršių marių į jūrą padidintų pagal įvairius variantus nuo 9,3 iki 36 proc., o iš Jūros į Kuršių marias nuo 8,4 iki 32 proc.

Tėkmę sureguliuotų įrengti pietiniai vartai su 1,24 km ilgio pietine ir 880 metrų ilgio šiaurine dambomis bei 190 m ilgio damba ties Alksnyne. Jas įrengus ir pagilinus uostą iki minėtų dydžių bendra tėkmė padidėtų maždaug 2 proc. iš marių į jūrą ir iki 3,2 proc. iš jūros į marias. Toks dydis jau būtų priimtinas įvertinus tai, kad SGD terminalas dar šiek tiek mažina tėkmę.  

Ir anksčiau gilinant uostą jame būdavo įrengiamos įvairios tėkmę mažinančio priemonės. Neatsitiktinai uoste atsirado keli nauji statmeni nuo kranto links laivybos kanalo einantys molai.  

 

 

 

Fotoreportažas
  • Žvejai ar sūrus vanduo „išsėmė“ Kuršių marias?-Foto-nr-9537_9538.jpg
  • Žvejai ar sūrus vanduo „išsėmė“ Kuršių marias?-Foto-nr-9537_9539.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Žvejai ar sūrus vanduo „išsėmė“ Kuršių marias?"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.