Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Žvejai kyla prieš Europos Sąjungą

Ne tik žvejai mėgėjai, kaip tai įvyko Lietuvoje, bet ir žvejai profesionalai rengiasi rimtos akcijoms.

Situacija - dauguma lenkų, kaip ir lietuvių žvejybos laivų, dėl draudimo stovi uostuose be darbo.
Situacija - dauguma lenkų, kaip ir lietuvių žvejybos laivų, dėl draudimo stovi uostuose be darbo. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Žvejybos gelbėjimo komitetas

 

Liepos viduryje įsteigtas Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komitetas. Jį įsteigė Baltijos jūros komercinių žvejų ir verslinių žvejybos laivų savininkai.

Minėtas Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komitetas rengia dokumentą dėl kreipimosi į Europos Teisingumo Teismą.

Dėl Baltijos jūroje uždraustos menkių žvejybos ketinama bylinėtis su Europos Komisija. Jai ketinama pateikti kaltinimą dėl jūrinių biologinių išteklių išeikvojimo, Europos Sąjungos sutarties sulaužymo, Baltijos ekosistemos sunaikinimą ir žvejybos ekonomikos sužlugdytą.

Europos Sąjunga buvo ir yra atsakinga jūrų biologinių išteklių išsaugojimą pagal bendrąją žuvininkystės politiką.

 

Įžvelgė nekontroliuojamą žvejybą

 

Didžiausią iniciatyvą čia rodo Lenkijos žvejai. Žvejybos įmonės savininkas Vieslavas Šklanis iš Darlovo netgi kreipėsi į Lenkijos Vyriausybę, kad ši padėtų pateikti skundą Europos Teisingumo Teismui dėl Europos Komisijos veiksmų.

Didžiausia pretenzija yra dėl to, kad Europos Komisija iki šiol nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų užkirstas kelias nekontroliuojamai strimelių ir šprotų žvejybai, kuri yra naudojama kaip žaliava žuvų pašarams gaminti.

Masiškai išgaudant smulkiąsias žuvis buvo sunaikinta menkių mitybos bazė, todėl jos pradėjo nykti.

„Dabartinis išteklių tvarkymo Baltijos jūroje metodas yra gėda Europos Komisijos patariamosioms įstaigoms, kurios, atsisakydamos reguliaraus maisto grandinės tyrimo, lėmė ne tik gilų Baltijos jūros ekosistemos degradavimą, bet ir visišką žuvininkystės bankrotą visose Baltijos šalyse“, - svarsto lenkų žvejai.

Jie nurodo, kad smulkias žuvis pašarų gamybai žvejojantys danų ir švedų laivai apeina visus draudimus, o jų žvejyba esanti nekontroliuojama.

 

Vieni bankrutuoja, kiti kovoja

 

Apie tai, kad masinis strimelių ir šprotų, kuriomis maitinasi menkės, išgaudymas atves prie katastrofos žvejybos sistemoje, ne kartą kalbėjo ir Lietuvos žvejai.

Nei Lietuvoje, nei Briuselyje jų niekas nesiklausė. Žvejybos verslas Lietuvoje iš esmės yra beveik bankrutavęs, išskyrus kelias bendroves.

Panašioje situacijoje atsidūrė ir lenkų žvejai. Bankrotas arba bandymas išsireikalauti iš Europos Sąjungos institucijų palankesnių sąlygų. Lenkijos žvejus palaiko šios šalies Jūrų ekonomikos ir Vidaus vandenų ministerijos Žuvininkystės departamentas.

„Ministerija, priešingai nei teigia ES pareigūnai ir mokslininkai, ilgus metus siekia tausios žvejybos Baltijos jūroje“, - tikino Lenkijos Žuvininkystės departamento vadovas Janušas Vrona. Jis netgi padėkojo žvejams, kad šie aktyviai siekia Europos Sąjungoje apginti savo interesus.

 

Žvejai palaiko lenkus

 

Klaipėdos žvejybos įmonių asociacija „Jūros žvejys“ ir Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija išreiškė paramą Lenkijos žvejams, kurie rengiasi kovoti su ES biurokratais.

Lietuvos žvejus atstovaujančios dvi asociacijos kreipėsi į Seimo Kaimo reikalų komitetą ir žemės ūkio ministrą.

Šiuo kreipimusi tarsi prašoma ir Lietuvos institucijų paramos kartu su lenkais ginant savo šalies žvejybos interesą Baltijos jūroje.

 

Sužlugdyta Baltijos žvejyba

 

Lenkijos žvejai įsteigė Baltijos jūros žvejybos gelbėjimo komitetą, kuris su Lenkijos Vyriausybės pagalba ruošia kreipimąsi į Europos Teisingumo teismą dėl Baltijos jūroje uždraustos žvejybos.

Su Europos Komisija ketinama bylinėtis dėl jūrinių biologinių išteklių išeikvojimo, Europos Sąjungos sutarties sulaužymo, Baltijos jūros ekosistemos sunaikinimo ir žvejybos ekonomikos žlugdymo.

Lenkijos žvejai įvardina, kad didžiausią neigiamą poveikį padarė nekontroliuojama strimelių ir šprotų žvejyba, kurią daugiausiai atliekantys danų ir švedų žvejų laivai. 

Strimelės ir šprotai yra pagrindinis menkių maisto šaltinis. Jų išgaudymas yra labai didelis, todėl, esą, Baltijos jūroje nebeliko menkių.

 

Analizuoja Prezidento veto

 

Lietuvoje situacija dėl žvejybos Baltijos jūroje esanti nevienareikšmiška.

Seimo Kaimo reikalų komitetas šiemet gegužę - birželį rengiant ir svarstant Žuvininkystės įstatymo pataisas palaikęs strimelių ir šprotų žvejyba užsiimančias didžiąsias bendroves. Tai buvo padaryta neatsižvelgus nei į Seimo Teisingumo departamento, nei į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateiktas išvadas.

Seime buvo priimtos didžiajai daliai Lietuvos Baltijos jūros žvejų nepalankios Žuvininkystės įstatymo pataisos. Jį šalies Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo. Šis veto kol kas nei atmestas, nei patvirtintas. Sudaryta atskira darbo grupė, kuri analizuoja situaciją.

Vienos žvejų grupės palaikymas Seime ir didesnės dalies žvejų ignoravimas ir iššaukia situaciją, kai dalis Lietuvos žvejų palaiko Lenkijos žvejų poziciją ir norėtų jungtis prie jų kreipimosi į Europos Teisingumo teismą iniciatyvos.

 

Fotoreportažas
  • Žvejai kyla prieš Europos Sąjungą-Foto-nr-9195_9196.jpg
  • Žvejai kyla prieš Europos Sąjungą-Foto-nr-9195_9197.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Žvejai kyla prieš Europos Sąjungą"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.