Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Žvejai pajūryje kol kas lieka be uostelių

Nors Lietuva naudojasi dideliais žvejybos fondais per pastaruosius dešimtmečius pajūryje nepastatyta nė vieno uostelio.

@ Vidmanto Matučio nuotr.

Ar naudojasi žvejai ištraukėjais?

 

Tokį pastebėjimą pateikė Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis. Netgi privažiavimo kelių prie jūros žvejams nėra įrengta. Jie naudojasi nuo senų laikų likusiais pasieniečių privažiavimais.

Išimtis yra Klaipėda, kur uosto viduje pastatytas žvejų uostelis. Kuršių nerijos pajūryje įrengtos dvi žvejų laivų ištraukimo sistemos. Patys žvejai pastebi, kad jomis nesinaudojama.

Ištraukimo mechanizmai buvo įrengti, nes besibaigiant finansavimo laikotarpiui skubiai reikėjo panaudoti apie 10 mln. litų (3,3 mln. eurų) žvejybos fondo paramos.

M.Rimeikio nuomone, gerai padaryta bent tai, kad, statant tuos ištraukimo mechanizmus, įrengti geri privažiavimai prie jūros.

Blogai, jog tai neišsprendė Neringos žvejų problemų. Bene didžiausios jos liko Nidoje. Daug metų naudotoje prieplaukoje centre jie laivų nebegali laikyti, nes privačios krantinės itin prastos. Į keleivinį Nidos uostą jų niekas neįleidžia, nes čia ir taip nebesutelpa pramoginiai laivai.

Nidiškiai reikalauja, kad Kuršių marių žvejams būtų įrengiamos naujos krantinės Purvynės gatvėje. Reikalavimas lyg ir logiškas, nes Kuršių mariose žvejoja 9 Nidos žvejų įmonės. Per metus sugaunama apie 100 tonų žuvų.

Bus ar ne skirti pinigai Nidos žvejų uosteliui priklausys nuo to, kiek bus prašymų kitose vietose Baltijos pajūryje. Kiti žvejai tarsi ir būtų prieš, nes Neringos savivaldybės teritorijai jau buvo skirti didžiuliai pinigai.

 

Promenadinio uosto nebereikia

 

Šiandien aišku, kad daugiausiai pinigų gali „suvalgyti“ uostelio statyba Šventojoje. Šventosios žvejai yra itin sunkioje situacijoje. Senasis Šventosios uostas kaip žuvų iškrovimo vieta dėl prasto įplaukimo yra panaikintas. Patvirtintos pietinė ir šiaurinė žuvų iškrovimo vietos tiesiog paplūdimiuose. Privažiavimai prie jų prasti.

Šventosios žvejai reikalauja, kad būtų bent kažkaip atstatomas Šventosios uostas. Po Klaipėdos Šventosios žvejų grupė yra didžiausia Lietuvos pajūryje. Čia, įskaitant ir aplinkines vietoves, žvejoja 19 įmonių.

„Visos partijos į rinkimų programas buvo įsitraukusios, kad atstatys Šventosios uostą. Dabar tą pažadą jos jau pamiršo“, - pastebėjo M.Rimeikis.

Šventoji yra realiai nuskriausta. Jai daugelį metų žadėta, kad bus pastatytas uostas. Jo neliko, į Šventosios žvejybos infrastruktūrą per tą laiką neinvestuota nė euro.

Palangos savivaldybės mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas mano, kad promenadinio uosto, koks buvo sumanytas Šventojoje už maždaug 40 mln. eurų, nepavyks pastatyti, nors jam išduotas statybos leidimas. Palangos savivaldybė mato Šventojoje realiai įgyvendinamą kuklesnį uosto variantą. Jo statyba prasidėtų nuo antrojo etapo – žvejų reikmėms skirto uosto be molų, bet su nuolat laivybos kanalą valančia žemsiurbe.

Už maždaug 2,1 mln. eurų būtų rekonstruota gatvė į uostelį, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, įsigyta žemsiurbė (tam numatyta 156 tūkst. eurų), nutiesti komunikacijos ir vandentiekio tinklai, laivų ir įrangos laikymo ir remonto angaras, sugautos žuvies iškėlimo iš laivų įranga.

Planuojama, kad tokio uostelio statybai apie 1,7 mln. eurų skirtų Žemės ūkio ministerija, apie 250 tūkst. eurų Palangos savivaldybė, 170 tūkst. eurų būtų panaudota iš Šventosios žuvininkystės vietos veiklos rėmimo fondo. Vėliau, jei Vyriausybė surastų pinigų, vyktų pirmasis ir kiti šio uostelio statybos etapai.

 

Pinigų reikia visiems

 

Šiandien už tokį Šventosios uosto atstatymą pagal minėtą schemą pasisako Palangos miesto savivaldybės, Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacija, Palangos teritorijoje esantys žvejai.

Šventosios uosto statyba iš žuvininkystės lėšų turi ir priešininkų. Mat į šį uostą, atstatant jį, būtų sudėta didesnė dalis šio fondo lėšų. Todėl Žemės ūkio ministerija yra linkusi išsiaiškinti, koks būtų žvejybos infrastruktūros poreikis kitose vietose, taip pat ir Kuršių mariose, nes viskas remiama iš tos pačios programos.

Bent trijų prieplaukų žvejams Atmatoje, Šyšoje ir Kintuose norėtų Šilutės rajono savivaldybė.

Privažiavimai prie jūros žvejams turėtų būti tvarkomi ir Smiltynėje, Melnragėje, Giruliuose, Klaipėdoje Dangės upėje.

Klaipėdos miesto savivaldybės Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos pirmininkas Algirdas Grublys mano, kad tai gali būti sutvarkyta iš Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos paramos lėšų. Tik reikėtų, kad žvejų asociacijos baigtų pjautis tarpusavyje ir pradėtų dirbti.

Su tuo nesutiko Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Algirdas Bargaila. Ko nuomone, žvejai pajūryje neturi žemės, o ir pinigų prisidėti, todėl negali dalyvauti projektuose. Tą turinčios daryti savivaldybės. Pavyzdys buvo Karklė, kur planuota pastatyti uostelį, bet nepavyko susitarti su Klaipėdos rajono savivaldybe, ir projektas žlugo.

ES pinigų panaudojimas uostelių statyboms yra iš tiesų probleminis. Ir savivaldybės neturi susitvarkiusios žemės nuosavybės pajūryje dokumentus. Statybos pajūrio juostoje yra sudėtingos. Tą parodė Palangos pavyzdys, kai pastatė lauko tualetus ir per teismą juos liepė nugriauti.

Dalis žvejų baiminasi, kad dėl žvejybos infrastruktūros gerinimo pajūryje vėl vyks nuolatiniai ginčai, o kai artės laikas panaudoti numatytus pinigus, vėl bus puolama daryti bet ką. Todėl M.Rimeikio siūlymas prioritetiniu laikyti Šventosios uostelio atkūrimą turi pagrindo.

 

Fotoreportažas
  • Žvejai pajūryje kol kas lieka be uostelių-Foto-nr-7102_7103.jpg
  • Žvejai pajūryje kol kas lieka be uostelių-Foto-nr-7102_7104.jpg
  • Žvejai pajūryje kol kas lieka be uostelių-Foto-nr-7102_7105.jpg
  • Žvejai pajūryje kol kas lieka be uostelių-Foto-nr-7102_7106.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Žvejai pajūryje kol kas lieka be uostelių"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.