Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Žvejai sąmoningai varomi į bankrotą?

Iš 30 laivų, gaudančių žuvį Baltijos jūroje, 18 jų savininkai norėtų supjaustyti, nes atsidūrė prie bankroto slenksčio. 

Nykstantys Lietuvos žvejų laivai.
Nykstantys Lietuvos žvejų laivai. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Karo su Rusija nuostoliai

 

„Mes negalime uždirbti tiek, kiek pajėgtume, nes mums yra uždėtas akmuo - kvotos, kurių kasmet mažėja. Žemės ūkyje, jei metai nepalankūs, žemdirbiams yra kompensuojama. Mums dirbti neleidžia ir už prarastą verslą nekompensuoja“, - dėstė žvejybos bendrovės „Spika“ vadovas Gintaras Gylys susitikime Klaipėdoje su žemės ūkio ministru Broniumi Markausku.

„Anksčiau vienas laivas turėdavo 120 tonų menkių žvejybos kvotą. Dabar liko 57 tonos. Kitais metais dar žada mažinti kvotas 28 procentais. Anksčiau sugautų menkių kilogramo kaina buvo 5 litai, o dabar tik vienas euras. Kaip žvejams išgyventi“, - klausė žvejų bendrovės „Rikneda“ vadovas Stasys Vagnorius.

Anot jo, kelios įmonės gauna didžiąją dalį strimelių ir šprotų kvotų, o kitos - menkes. Nereikia gėdytis sakyti, kad didžioji dalis žvejų yra pasmerkta bankrutuoti.

„Europos Sąjunga ekonomiškai kariauja su Rusija, o to karo nuostolius dengiame mes, žvejai. Prieš tą karą tų pačių strimelių ir šprotų kainos buvo tris kartus didesnės. Kodėl Baltijos jūros vakarinėje dalyje kvotos nemažėja, o jos krenta tik rytinėje? Danams, vokiečiams, lenkams - gerai, jie gauna daugiau kvotų. Kai mes bankrutuosime, jie pasiims mūsų kvotas ir žuvis tieks rusams, nes ekonominis karas nesitęs amžinai“, - savo nuomonę dėstė S.Vagnorius.

Žemės ūkio ministras B.Markauskas sutiko, kad tai, ką kalba S.Vagnorius yra absoliuti tiesa.

 

Laukia ar ne žvejų bankrotų?

 

„Mes prašome tokių dalykų, kuriuos pati ministerija gali pakoreguoti. Pirma, tai strimelių ir šprotų kvotų perskirstymas. Antra, dalies laivų, kurie jau dabar stovi be darbo, supjaustymas kompensuojant žvejams. Mes norime, kad ministras ir jo komanda atrastų vidinius rezervus, kaip spręsti žvejų bėdas. Nereikia investuoti į Šventosios uostą, nes jis mažai kam reikalingas. Reikia sudaryti sąlygas žvejams, kurie negauna pakankamai kvotų garbingai išeiti iš verslo“, - svarstė įmonės „Senoji Baltija“ vadovas Artūras Maželis.

„Mums atrodo, kad vykdoma Žemės ūkio ministerijos politika viską paleisti savieigai, kad žvejų bendrovės išmirtų, o liktų tik 2-3 „savos“, - svarstė jis.

„Žemės ūkio ministerija nelaukia, kad žvejai numirtų. Strimelių ir šprotų kvotų perskirstymas visų žvejų neišgelbėtų. Jos gal tik gyvastį palaikytų. Iš kitos pusės nenoriu žvejų baigties su agonija. Bet ką daryti irgi nežinau. Kompensacija ar laivų supjaustymas nėra gerai. Tas darytų įtaką Lietuvos žvejybos subalansavimui. Bandysime iš šalies biudžeto gauti lėšų kompensacijoms, bet vilties nėra daug“, - dėstė ministras B.Markauskas.

S.Vagnoriaus nuomone, reikėtų ne kompensuoti žvejų nuostolius dėl negautų kvotų, o mokėti išmokas supjaustant laivus.  

 

Žvejai kreipiasi į teismus

 

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila turėjo priekaištų rinkimus laimėjusiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijai.

„Savo programoje įrašėte žuvininkystės pajėgų ir išteklių subalansavimo pažadą. ES žuvininkystės reglamentas numato, kad žuvininkystė turi būti subalansuota, o verslas pelningas. Kodėl žvejai turi išeiti ubagais iš verslo. Nesuprantame kas vyksta. Turi būti paruoštas planas, kaip garbingai užbaigti verslą. Vykdykite ES bendrąją politiką. Duokite žmonėms pinigus, tegul išeina iš žvejybos verslo, imasi kitos veiklos, o nelaukite, kol žvejai pražus“, - karštai dėstė A.Bargaila.

„Jau ne pirmą kartą girdžiu kaltinimą. Pažadus žvejams davėme nesusipažinę su situacija. Dabar išklausėme ir kitą pusę. Pamatėme, kad ne viskas yra taip, kaip mums anksčiau dėstėte. Mes nesame ekstrasensai, kad burtų lazdelės mostelėjimu galėtume viską pakeisti. Reikėtų mažiau politinių pareiškimų, o daugiau konkrečių siūlymų“, - atkirto ministras B.Markauskas.

„Dėl kvotų skirstymo mes, žvejai, jau esame kreipęsi į Europos teisingumo teismą. Pridėsime įrodymą ir dėl žvejų naikinimo politikos, kuri prieštarauja ES žuvininkystės tvarumo normoms. Manoma, kad visą košę dėl dalies žvejų diskriminacijos Lietuvoje verda ne ministras, o ministerijos klerkai“, - padarė išvadą S.Vagnorius.

Šių eilučių autorius, būdamas Klaipėdos ŽVVG valdyboje, neturi nieko bendro nei su žvejyba, nei su kvotų skirstymu. 

 

 

Europos Komisijos siūlymas dėl kvotų 2018 metais

 

Europos Komisija siūlo didinti silkių (strimėlių), šprotų ir lašišų žvejybą

Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje 2018 m. Siūloma padidinti Baltijos jūros centrinės dalies silkių, šprotų ir pagrindinio baseino lašišų išteklių sužvejojamą kiekį ir išlaikyti svarbių vakarinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių sužvejojamą kiekį. Kitų išteklių sužvejojamą kiekį Komisija siūlo sumažinti.

Už aplinką, jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakingas Komisijos narys Karmenu Vella nurodė:
„Siūlome subalansuotą priemonių rinkinį, kad būtų užtikrinta tvari žuvininkystė Baltijos jūroje. Gera žinia yra tai, kad svarbios Baltijos jūros lašišų ir atlantinių silkių kvotos gali būti padidintos. Valstybių narių ir žvejybos pramonės taikomos atsakingo valdymo priemonės atsiperka. Dabar turime pasimokyti iš sėkmingų pavyzdžių ir skubiai veikti tų išteklių, kurių būklė kelia nerimą, kaip kad europiniai unguriai, atžvilgiu.“

Siūlomas atlantinių silkių, atlantinių menkių, šprotų ir lašišų išteklių bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) pagrįstas mokslinėmis Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos rekomendacijomis ir atitinka Baltijos jūros daugiamečio valdymo planą, kurį pernai priėmė valstybės narės ir Europos Parlamentas.

Pastarųjų metų suinteresuotųjų šalių pastangomis Baltijos jūroje jau pavyko atkurti svarbius žuvų išteklius. Pavyzdžiui, 2012–2016 m. bendra pelaginių žuvų išteklių biomasė padidėjo 50 %. Tačiau būtina imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti, kad visi ištekliai būtų naudojami tausiai.
Europos žuvininkystės ministrai išnagrinės Komisijos pasiūlymą, siekiant jį priimti Žuvininkystės tarybos posėdyje spalio 9–10 d.

 

Silkės


Didžiausias siūlomas padidinimas (25 %) 2018 m. yra susijęs su centrinės Baltijos jūros dalies silkių ištekliais. Atsakingas šių išteklių valdymas pastaraisiais metais jau davė vaisių. Žvejybos pramonei tai leido atsitiesti ir užtikrinti stabilų tiekimą vartotojams. Mokslinės rekomendacijos dėl vakarinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių atskleidė reikšmingą neigiamą žuvų išteklių būklės pokytį. Todėl Komisija sužvejojamą kiekį 2018 m. siūlo sumažinti atitinkamai 54 %. Botnijos įlankos silkių išteklius Komisija siūlo sumažinti 50 %, kaip numatyta plane, dėl kurio praėjusiais metais susitarė valstybės narės ir Europos Parlamentas.

Atlantinės menkės


Vakarinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliai yra svarbūs daugeliui smulkiųjų žvejų ir pastaraisiais metais buvo labai menki. Palyginti su 2016 m., 2017 m. leidžiamas sužvejoti kiekis buvo sumažintas 56 % ir imtasi papildomų priemonių – nustatyti draudimo žvejoti laikotarpiai ir apribota mėgėjų žvejyba. Šiuo metu ištekliai vis dar yra mažesni už biologiniu požiūriu saugią ribą. Todėl Komisija mano, kad būtina išlaikyti galiojančias priemones siekiant užtikrinti, kad menkių ištekliai gali atsinaujinti ir padėti atkurti išteklius. Rytinės dalies menkių atveju mokslininkai siūlo smarkiai sumažinti sužvejojamą kiekį, nes informacijos apie išteklius yra mažai, o mokslininkai nustatė, kad išteklių augimas yra lėtas. Todėl Komisija, laikydamasi atsargumo principo, siūlo 28 % sumažinimą.

Lašišos


Pagal mokslines rekomendacijas dėl pagrindinio baseino lašišų išteklių, kurie yra stabilūs, sužvejojamų žuvų kiekį galima padidinti 11 %. Tai rodo, kad pramonė taiko atsakingą žvejybos valdymą. Dėl to neršiančių lašišų skaičius mūsų valstybių narių upėse pasiekė rekordinį lygį, o Torne upėje šiuo metu gyvena didžiausia pasaulyje lašišų populiacija.

Pagrindiniai faktai


Šis pasiūlymas yra dalis Europos Sąjungos požiūrio į žvejybos lygio koregavimą siekiant ilgalaikio tvarumo tikslų arba didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio (MSY) iki 2020 m., kuriems, vykdant bendrą žuvininkystės politiką, pritarė valstybės narės ir Europos Parlamentas. Komisijos pasiūlymas taip pat atitinka Komisijos komunikato Bendros žuvininkystės politikos padėtis ir konsultacijos dėl 2018 m. žvejybos galimybių politikos tikslus.

 

Apie šio str. autoriaus sąsajas su žuvininkyste galima paskaityti    http://www.albatrosas.lt/Vidmantas-Matutis-p388.html#.WVOBPoSGOUk

Fotoreportažas
  • Žvejai sąmoningai varomi į bankrotą?-Foto-nr-6771_6772.jpg
  • Žvejai sąmoningai varomi į bankrotą?-Foto-nr-6771_6773.jpg
  • Žvejai sąmoningai varomi į bankrotą?-Foto-nr-6771_6774.jpg
  • Žvejai sąmoningai varomi į bankrotą?-Foto-nr-6771_6775.jpg
  • Žvejai sąmoningai varomi į bankrotą?-Foto-nr-6771_6776.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Žvejai sąmoningai varomi į bankrotą?"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.