Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Žvejai siekia palikti žvejybos verslą

Baltijos jūros žvejybos versle prasidėjo procesas, kuris Baltijos jūroje gerokai sumažins su Lietuvos vėliava plaukiojančių laivų skaičių.

Pasitrauktų iš verslo

 

Iš 15 Baltijos jūroje žvejojančių bendrovių, 11-a norėtų supjaustyti savo laivus, už tai gauti kompensaciją ir palikti žvejybos verslą. Iš tų 11-os trys dar pasiliktų po vieną laivą, o likusios likviduotų visus laivus. Tokiu būdu Baltijos jūroje siekiama supjaustyta 18 žvejybos laivų. Žvejoti liktų gal kokie 7-8 laivai. Baltijos jūroje liktų žvejoti su Algirdu Aušra siejamos bendrovės „Banginis“, „Baltijos šprotai“. Taip pat liktų du laivus valdančios Estijos kapitalo bendrovės „Monistico“ ir „Ramsun“. Po vieną žvejybos laivą norėtų pasilikti „Senoji Baltija“, bankrutuojanti bendrovė „Baltijos žuvys“ ir Gintaro Gylio bendrovė „Spika“.

Toks žvejų laivų sunaikinimas sutvarkytų rinką. Didesnei daliai žvejų pasitraukus iš verslo, likę galėtų išgyventi, netgi galvoti apie pelningą verslą.

Laivų supjaustymas išspręstų daugelį metų vykstančius aštrius ginčus tarp žvejų bendrovių dėl kvotų.  

Didesnė dalis žvejai pasitraukę iš žvejybos verslo gavę kompensacijas už supjaustytus laivus galėtų užsiimti kitu verslu. Tereikia, kad Žemės ūkio ministerija įtikintų Briuselio biurokratus, jog tai yra reikalinga, ir jie leistų iš Žuvininkystės paramos lėšų supjaustyti laivams panaudoti apie 4 mln. eurų, o taip pat valstybė surastų maždaug 1 mln. eurų biudžete tai daliai, kurios negalima kompensuoti iš ES žuvininkystės fondo lėšų dengti.

 

Ar bus kompensacijos?

 

Vyko žvejų pokalbis su žuvininkystę kuruojančiu žemės ūkio viceministru Artūru Bogdanovu ir Žuvininkystės departamento vadove Agne Razmislevičiute-Palioniene. Anot A.Bogdanovo, valstybėje yra prasta padėtis - kitais metais bendras valstybės biudžetas mažės apie 800 mln. eurų, Žemės ūkio ministerija asignavimus privalės susimažinti 33 mln. eurų.

„Skirti pinigų žvejams kompensuoti už laivus iš biudžeto nėra įmanoma. Gauti pinigų iš ES Žuvininkystės fondo lėšų taip pat nerealu“, - išankstinę nuostatą pateikė A.Bogdanovas.

Pasirodo, Lietuvos žuvininkystės valdininkai ES institucijoms nuolat teikė ataskaitas apie tai, kad Lietuvos žuvininkystės sistema yra subalansuota, be jokių problemų. Realiai pačios Lietuvos žuvininkystės sistemos viduje yra didžiulis disbalansas. Dvi bendrovės gavo po beveik 70 proc. baltųjų žuvų kvotų, o likusioms liko ašaros. Kadangi ataskaitose visas pagal kvotas gautų žuvų kiekis dalinamas iš visų laivų ir jų pajėgumų, ataskaitose subalansavimas - idealus. A.Razmislevičiutė-Palionienė teigė, kad ataskaitos teiktos pagal ES metodiką.

„Penkis metus žvejybos rinkoje buvo disbalansas, o valdininkai rašė gražias ataskaitas. Gal tai buvo daroma sąmoningai, kad dalis žvejybos verslo savaime išnyktų“, - klausė bendrovės „Senoji Baltija“ vadovas Artūras Maželis.

Kaip tokiu atveju įtikinti ES žuvininkystės valdininkus, kad Lietuvai reikia pinigų žvejybos laivams pjaustyti ir rinkai subalansuoti?

Latvijos žuvininkystės sistema veikė racionaliau. Nesigyrė ES išpūstomis ataskaitomis, todėl jiems pavyko gauti kompensacijas daliai žvejų kompensuoti išėjimą iš verslo.

Žvejai klausė - ar ES valdininkai žino, kad Lietuvos žvejybos vidaus rinka nėra subalansuota. Paaiškėjo, kad dalis jau sužinojo po to, kai Lietuvos žvejai kreipėsi į ES Teisingumo teismą.

 

Ką daryti su žmonėmis?

 

Lietuvoje vis dažniau pasigirsta priekaištų, kad žuvininkystės sistema veikė neracionaliai. Didžiulės žuvininkystės paramos lėšos išdalintos neaiškiems tikslams, dviem akvakultūros verslo grupėms skirta net 70 mln., padaryta daug klaidų ir šiandien už jas turi atsakyti konkretūs žmonės.

„Žuvininkystės sektoriaus valdymas turi būti pertvarkytas, žuvininkystė atsidūrė krizinėje situacijoje. Problemos nespręstos penkis metus, su žvejais įsivelta į nereikalingus teismus. Dabartiniai Žuvininkystės departamento specialistai nepajėgūs spręsti problemas. Juos reikia keisti. Iš žuvininkystės techninės paramos lėšų reikia samdyti ekspertus, kad rastų išeitį, kaip kompensuoti verslą norintiems palikti žvejams“, - svarstė buvęs žemės ūkio ministro Broniaus Markausko patarėjas Virginijus Kirsnickas. Jis nusistebėjo tuo, kad žuvininkystės vadovybė nežinanti, kaip už paliekamą verslą buvo kompensuota Latvijos žvejams. 

Tai, kad žvejyboje yra išbalansavimas ir pjaustyti laivus būtina, liudija faktai, kad per pirmuosius 3-4 mėnesius dauguma Lietuvos žvejybos bendrovių išgaudė visų metų žuvų kvotas. Rudenį laivai stovės krantinėse, nes nebebus ko gaudyti.

„Turime 6 laivus, kuriuose dirba 36 žmones. Ką man su žmonėmis, kaip juos išlaikyti?“, - klausė „Senosios Baltijos“ direktorius A.Maželis, pridūręs - kuro kainos kyla, privalomi atlyginimai taip pat, o žuvų sugavimo kvotos mažėja.

Palyginti su 2014 metais menkių žvejybos kvotos sumažėjo daugiau nei per pusę. 2018 metais jas vėl ketinama mažinti. 

Neatsitiktinai bendrovė „Senoji Baltija“ iš 6 laivų nori supjaustyti 5. Su pasilikusiu vienu laivu ji galės išgaudyti tas sumažėjusias kvotas, kurias jai skiria.   

Išeiti iš žvejybos verslo pageidauja ne tik atviros Baltijos jūros, bet ir dalis priekrantės žvejų. Jų kompensacijoms reikia maždaug 2 milijonų eurų.

 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Žvejai siekia palikti žvejybos verslą"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.