Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Žvejų skurdas šalia ES milijonų

Paradoksas, kad Lietuva žvejų vardu gaudama didžiulę paramą, sugebėjo žvejybą ne pakelti, o dar labiau nuskurdinti.

@ Vidmanto Matučio nuotr.

 

Milijonai nuskurdino?

 

Pagal 2007-2014 metų programą Europos Sąjungos žuvininkystės fondas Lietuvai skyrė 54,7 mln. eurų, o 2014-2020 metams skirta 63 mln. eurų.

Vertinant Baltijos jūros žvejybos verslą, žvejai, kurių vardu į Lietuvą atitekėjo milijonai eurų, ne prasigyveno, o nuskurdo.

Lietuvos Baltijos jūros žvejybos verslo smukimą labiausiai iliustruoja faktai.

2008 metų sausio 4 dieną tuometinio Žuvininkystės departamento direktoriaus Aido Adomaičio įsakymu patvirtintas Žuvų išteklių naudotojų, žvejybos laivų, turinčių teisę žvejoti Baltijos jūroje sąrašas. Jame kartu su Žuvininkystės tyrimų laboratorija įrašyta 19 tokią teisę turinčių įmonių ir bendrovių. Nurodyti 37 laivai, kuriais galima žvejoti Baltijos jūroje.

Iki 2008 metų ES Žuvininkystės fondo lėšomis Lietuvoje per du šaukimo turus buvo supjaustyti į metalo laužą per 20 žvejybos laivų. Tam skirta apie 27 mln. tuometinių lietuviškų litų (apie 7,8 mln. eurų).

Atsikratę nereikalingais laivais, žvejai, gavę papildomų pinigų už supjaustytas senienas, turėjo sėkmingai pasinaudoti ES parama ir toliau vystyti žvejybos verslą. Bet to neatsitiko.

 

Žvejai išnyksta

 

Šiandien žvejybos teisę gaudyti žuvis atviroje Baltijos jūroje turi 15 įmonių ar bendrovių.

Iš to sąrašo, kuris buvo 2008 metais, pagal pavadinimą liko vos 8 bendrovės. Penkios visiškai naujos, dar dvi perėmė kitus pavadinimus.

Nors nuo 2008 metų ES Žuvininkystės fondo lėšos plūstelėjo į Lietuvą ir turėjo gerinti žvejybą, ji Baltijos jūroje nyko, transformavosi, nes vyko didžiulis karas tarp žvejų, bei tarp žvejų ir valdininkų dėl kvotų.

To pasekmė - ant Lietuvos žvejybos kvotų atsiradusios trys naujos Estijos kapitalo bendrovės, į dvi dalis perskelta didžiausia Lietuvos Baltijos jūros žvejybos bendrovė.

Svarbiausias klausimas - kur šiandien yra žvejybos versle 2008 metais buvusios bendrovės - „Sedija“, „Freisa“, „Senlina“, „Sėkmės žvejys“, „Briz“? Jos bankrutavo. Į šią grupę galima traukti ir bendrovę „Baltijos žuvys“, kuri, nors ir gauna kvotas, šiuo metu turi bankrutuojančios bendrovės statusą. Bankroto procedūra vykdoma ir V. Malinausko gamybinei komercinei firmai „Stilma“, tik kvotos jai jau nebeskiriamos.

Bendrovės „Mažas laivas“ ir „Murtus“ sustabdė žvejybos verslą, „Grinvita“ pardavė laivą.

 

Dvigubi standartai

 

Svarbiausia priežastis, kodėl taip nyksta žvejų bendrovės yra nepakankamos žuvų kvotos. Yra laikoma, kad sėkmingai žvejų laivas gali dirbti, kai jam tenka apie penki šimtai tonų vienos ar kitos rūšies žuvų kvotų. Iš 15 šiuo metu esančių žvejybos bendrovių didesnius nei 500 tonų vienos rūšies žuvų kiekius gauna tik 6 bendrovės.

Kita priežastis - skirtingas tų pačių taisyklių traktavimas arba dvigubų standartų taikymas. Pavyzdžiui, bendrovei „Rikneda“ ilgokai teko įrodinėti, kad ji pirkusi laivą iš bankrutuojančios bendrovės „Freisa“ galėjo perimti prie to laivo istoriškai susiformavusią kvotų dalį. Tuo tarpu kitu atveju, vos tik buvo suskaidyta bendrovė naujai sukurtai iš karto tą pačią dieną skirta su laivu perimta kvotos dalis. 

„Akivaizdu, kad Žuvininkystės tarnyba yra šališka, ne visus reguliuojamos rinkos dalyvius laiko lygiais, vienų rinkos dalyvių sąskaita proteguoja kitus“, - teismo byloje išvadą daro bendrovės „Rikneda“ vadovas Stasys Vagnorius. 

Jam vietoje 150 tonų menkių kvotos buvo paskirta vos 8 tonų kvota. Teisme pavyko įrodyti, kad tai buvo neteisinga.

Tokių atvejų, kai buvo taikomi dvigubi standartai, kai ignoruoti žvejų lūkesčiai, žvejyboje labai daug. Ne atsitiktinai nuo 2013 metų vyko teismų maratonai, kuriuose didesnę dalį bylų žvejai laimėjo.

Žvejai renka įvairius duomenis apie blogą situaciją žvejyboje ir ketina juos pateikti Europos teisingumo teisme, kai bus atversta byla dėl Lietuvos žvejų vargų.  

 

Apie šio str. autoriaus sąsajas su žuvininkyste galima paskaityti    http://www.albatrosas.lt/Vidmantas-Matutis-p388.html#.WVOBPoSGOUk

Fotoreportažas
  • Žvejų skurdas šalia ES milijonų-Foto-nr-6474_6475.jpg
  • Žvejų skurdas šalia ES milijonų-Foto-nr-6474_6476.jpg
  • Žvejų skurdas šalia ES milijonų-Foto-nr-6474_6477.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Žvejų skurdas šalia ES milijonų"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.