Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Žvejybą Baltijos jūroje tvarkys Seimas

Žemės ūkio ministerijai taip ir nesugebėjus suvienyti strimelių ir šprotų kvotų suskaldytų žvejų.  Teisę tai daryti įgyja Seimas.

Lietuvos žvejai norėtų gaudyti žuvis, o ne lakstyti po teismus.
Lietuvos žvejai norėtų gaudyti žuvis, o ne lakstyti po teismus. @ Vidmanto Matučio nuotr.

 

 

Teismai proceso nesustabdė

 

Seimo narys Vytautas Kamblevičius kartu su Tarptautine žuvies perdirbėjų ir žvejų asociacija „Baltijos vienybė“ yra pateikę Žuvininkystės įstatymo pataisas, kurios įteisintų kvotų skirstymą.

"Aš jau sakiau, kad tai būtų "auksinis įstatymas". Linkiu, kad jis būtų dar šiemet priimtas ir pagal jį jau skirstomos 2015 metų kvotos. Taip būtų užkirstas kelias iki šiol vykusiems neteisingiems kvotų skirstymams. Jie nusižengiant Vyriausiojo administracinio teismo nutarimui ir Konkurencijos tarybos sprendimui, buvo vykdomi 2013 ir 2014 metais", - tikino Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 metų kovą panaikino Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių 19 punktą, vadinamąjį kvotų skirstymo raktą. Nors neliko teisinio pagrindo skirstyti kvotas, tačiau jos ir toliau buvo skirstomos. Vienai bendrovei buvo skiriama beveik 80 proc. strimelių ir šprotų kvotų, nors Konkurencijos taryba konstatavo, kad yra pažeidžiamas Konkurencijos įstatymas.

Dauguma Baltijos jūros žvejybos bendrovių per teismus pasiekė, kad būtų protestuojami neteisėti kvotų skirstymo protokolai. Tačiau jų pasiektą pergalę teismuose žuvininkystę valdančios institucijos apskundė teismuose ir procesas dar nebaigtas.

Žvejai priversti gaišti laiką, nes skundžiami Vilniuje esančių institucijų sprendimai, o tai privalu daryti sostinėje ir teismo procesai vyksta ne Klaipėdoje.

 

Šansas suvaržyti korupciją

 

"Įstatymu reglamentuotas kvotų skirstymas pagal tą pataisą, kurią pateikė V.Kamblevičius, tenkina daugumą žvejų. Ši pataisa atneštų santarvę į žvejų bendruomenę, baigtųsi teismų procesai, ginčai", - tikino žvejų asociacijos „Baltijos vienybė“ pirmininkas Pranas Norvilas.

Jis žada daryti viską, kad įstatymo pataisa įsigaliotų nuo 2015 metų sausio 1 dienos. Ragino daugumą žvejų palaikyti įstatymo pataisos nuostatas.

P.Norvilo teigimu, vis daugiau pritariančių įstatymo nuostatoms jis sutinkantis ir Žemės ūkio ministerijoje, o ypač Seime. Pataisoms jau pritarė keletas Seimo komitetų.

"Priėmus naujas teisinio reguliavimo nuostatas bus sumažintos korupcijos galimybės žuvininkystės sektoriuje, sudarytos sąlygos sąžiningam, konkurencingam ir skaidriai vykdomam žuvininkystės verslui. Taip pat bus pateisinti teisėti žvejų lūkesčiai, neberibojama konstitucinė ūkinės veiklos teisė", - teigė Seimo narys V.Kamblevičius. Padidės galimybės įvykdyti Lietuvai paskirtas kvotas, bus suteikta galimybė visoms įmonėms plėtoti verslą.

Kvotų reguliavimas įstatymu leistų išvengti situacijos, kai ydingai interpretuojamos nuostatos ir sudaroma galimybė piktnaudžiauti. Pastaruosius metus tik ir girdėjosi įvairiausi "šnabždesiai" apie trejiems metams pažadėtas vienai bendrovei palankias kvotas. Kodėl? Už ką? Į šiuos klausimus niekas negali tiesiai atsakyti.

Faktas tas, kad vienai bendrovei skiriama beveik 80 proc. kvotų. Kitos bendrovės protestuoja, nes jų verslas žlunga. Bet daugumos žvejų nuogąstavimas dėl Lietuvos žuvininkystės ateities atsimuša į valdininkų šarvus.

 

Siekia naikinti išimtis

 

Naujos įstatymo pataisos apibrėžtų kvotų skirstymo principus artimiausius trejus metus imant nuo 2015 m. sausio 1 iki 2017 m. gruodžio 31 dienos. Per tą laiką susiformuotų žvejybos kvotų perleidžiamoji teisė ką numato ir ES žvejybos reglamentas.

"Mes siūlome žvelgti į priekį, o ne atgal. Formuoti istorinė teisę reikėto iš anksto visus įspėjus, o ne taip, kaip dabar, kai vienam tinka 6 metai ir ta nuostata primetama kitiems", - tikino P.Norvilas.

Įstatymiškai siūloma įteisinti ir žvejojančių laivų galingumus - nuo 110 iki 700 kilovatų variklių galios. Dabar susiformavusi iš viso nesuprantama situacijai, kai visiems žvejams galioja 700 kW didžiausios galios apribojimas, o vienai bendrovei padarytos išimtys naudotis dvigubai galingesniu laivu.

Siūloma kvotas skirstyti proporcingai pagal žvejybos teisę regione turinčių laivų skaičių. Būtų palengvintas kelias naujiems ūkio subjektams patekti į verslinės žvejybos Baltijos jūroje rinką. Trejus metus vyktų kvotų formavimasis žvejybos įmonėms naudojantis kvotų perleidžiamąja teise. Po to kvotos būtų įteisintos ne mažiau kaip 15 metų. Kol trejus metus vyktų "tikrai strimeles ir šprotus gaudančių žvejų atsijojimas" veiktų Vyriausybės įsteigtas perleidžiamųjų žvejybos teisių žinybinis registras. Per jį ir būtų suformuota žvejų istorinė žvejybos teisė.

Numatyti įvairūs niuansai, kaip menkai žvejojantys žvejai perleistų kvotas ir kaip jos būtų skirstomos tiems kas žvejoja. P.Norvilas mano, kad tie, kas tikrai turi laivus ir žvejoja susiformuotų sau ekonomiškai pagrįstas ir verslą sėkmingai vykdyti leidžiančias kvotas.

 

 

 

 

Pateikiame Seimui pristatyto Žuvininkystės įstatymo pataisų projektą ir aiškinamąjį raštą

 

 

 

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO  NR. VIII-1756 2,6,10,13,18,32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 61 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO

 

 

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

2013 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-197 „Dėl Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Kvotų skyrimo taisyklės)  buvo patvirtintos Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklės. Jau kurį laiką kvotų skirstymas Baltijos jūroje žvejojantiems žvejams vyksta gana sudėtingai. Kvotų skyrimo taisyklės sukėlė sumaištį bei nepasitenkinimą tarp žvejų, kadangi sudarė skirtingas sąlygas užsiimti versline žvejyba Baltijos jūroje vykdantiems bei tik besiruošiantiems ją vykdyti ūkio subjektams. Kilus žvejų nepasitenkinimui buvo kreiptasi į įvairias institucijas. Kvotų skyrimo antikorupcinį vertinimą atliko Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, taip pat 2014 m. kovo 27 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas  (toliau – LVAT)  pripažino, kad  Kvotų skyrimo taisyklių 19 punktas tiek, kiek jame nustatytas žuvų kvotų skyrimas atsižvelgiant į naudotojo 2007-2012 m. sugautą šprotų ir strimelių kiekį (tačiau už 2012 m. imamas  sugautas šprotų ir strimelių kiekis ne didesnis nei naudotojui skirta kvota), skaičiuojant nuo viso Lietuvos Respublikos naudotojų 2007-2012 m. atviroje Baltijos jūroje sugauto šprotų ir strimelių kiekio, prieštaravo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktui. Itin svarbu tai, jog LVAT savo sprendime konstatavo, jog buvo nustatytos esminės ūkinės veiklos ribojimo sąlygos. Poįstatyminiame teisė akte buvo nustatyti nauji, įstatyme nenustatyti kriterijai, pagal kuriuos skirstomos kvotos žuvų išteklių naudotojams, ir kuriais buvo esmingai paveikiama ir ribojama konstitucinė ūkinės veiklos laisvė.

2014 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnyba (toliau – Konkurencijos tarnyba)  nagrinėjo klausimą dėl minėtų Kvotų skyrimo taisyklių  atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Nors Kvotų skyrimo taisyklės buvo pakeistos ir išdėstytos nauja redakcija žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-886, tačiau nuostatos dėl kurių buvo atliekamas tyrimas liko nepakeistos. Tyrimo metu buvo vertinama, ar neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams Kvotų skyrimo taisyklių nuostatos, kurios nustatė žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo atvejus naujiems ūkio subjektams, reglamentuojančios kvotų apskaičiavimo tvarką verslinę žvejybą Baltijos jūroje vykdantiems ūkio subjektams bei nustatančioms maksimalią žvejybos kvotų, skiriamų vienam ūkio subjektui, ribą. Vertindama Kvotų skyrimo taisyklių nuostatas, reglamentuojančias kvotų skyrimo tvarką naujiems ūkio subjektams, Konkurencijos tarnyba nustatė, jog naujiems ūkio subjektams, norintiems gauti žvejybos kvotas Baltijos jūroje, taikomi papildomi reikalavimai lyginant su jau verslinę žvejybą Baltijos jūroje vykdančiais ūkio subjektais. Kvotų skyrimo taisyklėse numatytos sąlygos naujiems ūkio subjektams pretenduoti į žvejybos kvotas Baltijos jūroje yra priklausomos ne nuo objektyvių kriterijų, kadangi verslinę žvejybą jau vykdantys ūkio subjektai turi galimybę daryti įtaką naujų ūkio subjektų patekimui į atitinkamą rinką. Tokiu būdu buvo sudarytos nevienodos konkurencijos sąlygos naujiems ūkio subjektams (pretenduojantiems į žvejybos kvotas pirmą kartą) rinkoje jau veikiančių bei žvejybos kvotas gaunančių ūkio subjektų atžvilgiu.

Konkurencijos tarnyba vertindama Kvotų skyrimo taisyklių nuostatas, susijusias su kvotų apskaičiavo tvarka, verslinę žvejybą vykdantiems ūkio subjektams nustatė, jog Kvotų skyrimo taisyklėse numatyta perleidžiamosios žvejybos teisės dydžio apskaičiavimo tvarka, kai nustatant kvotų dydį buvo atsižvelgiama į istorinius ūkio subjektų žuvų sugavimo rodiklius, ribojo konkurenciją atitinkamoje verslinės žvejybos Baltijos jūroje rinkoje ir sudarė skirtingas konkurencijos sąlygas tarp atitinkamoje rinkoje veikiančių bei galinčių joje veikti ūkio subjektų.

Analizuodama didžiausią ūkio subjektui skiriamą kvotų dydį Konkurencijos tarnyba nustatė, kad Kvotų skyrimo taisyklėse buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog kvotos buvo skirstomos ne konkurencingos procedūros metu, o vadovaujantis tik ūkio subjektų istoriniais žuvų sugavimų rodikliais. Tokiu būdu buvo apribotos galimybės ūkio subjektams veiksmingai konkuruoti tarpusavyje dėl skiriamų kvotų dydžio. Nustatytas maksimalus kvotų dydis lemia tai, jog viešojo administravimo subjekto sprendimu, vadovaujantis ne konkurencinga procedūra, o istoriniais žuvų sugavimo rodikliais, vienam ūkio subjektui gali būti skiriama beveik visa Lietuvos Respublikai skirtų žvejybos kvotų dalis, tuo tarpu kiti ūkio subjektai galėtų gauti tik likusią nedidelę kvotų dalį arba išvis jų negautų.

Atsižvelgiant į tai, jog pagal LVAT sprendimą kvotų skyrimo principai turi būti nustatyti įstatyme bei sistemiškai išanalizavus Konkurencijos tarybos nutarimą, šiuo įstatymo projektu yra siekiama užtikrinti teisėtus žvejų interesus, garantuoti įstatymo viršenybės principą, ištaisyti situaciją, kai administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų nustatymu, nėra pagrįsti įstatymais, sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas ūkio subjektams.

Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus yra svarbu įstatymo lygmeniu suformuluoti tokias sąvokas kaip Perleidžiamoji žvejybos teisė. Taip pat nustatyti žvejybos kvotų skyrimo principus bei tvarką. Tai panaikins galimybę atsirasti korupcijai skirstant žvejybos kvotas, sumažins priešpriešą tarp ūkio subjektų, bus sudaryta galimybė sąžiningai konkuruoti, vykdyti bei plėtoti verslą vienodomis sutartinėmis sąlygomis.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai – Tarptautinė žuvies perdirbėjų ir žvejų asociacija „Baltijos vienybė“, Lietuvos Respublikos Seimo narys Vytautas Kamblevičius.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Šiuo metu Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme nėra nustatyti kvotų skyrimo principai, nėra aiškiai apibrėžta, kas yra perleidžiamoji žvejybos teisė, kvotos yra skirstomos vadovaujantis tik ūkio subjektų istoriniais žuvų sugavimų rodikliais.     

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Siūloma aiškiai apibrėžti, kas yra perleidžiamoji žvejybos teisė,  nustatyti žvejybos kvotų skyrimo principus, detalizuoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, panaikinimo, leidimų galiojimo panaikinimo tvarką, nustatyti institucijas, kurios kontroliuos žuvininkystės produktų atsekamumą.

 Priėmus naujas teisinio reguliavimo nuostatas bus sumažintos korupcijos galimybės žuvininkystės sektoriuje, sudarytos sąlygos sąžiningam, konkurencingam ir skaidriai vykdomam žuvininkystės verslui. Taip pat bus pateisinti teisėti žvejų lūkesčiai, neberibojama konstitucinė ūkinės veiklos teisė.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymas turės teigiamą įtaką, kadangi bus išvengta antikorupciniu požiūriu ydingos situacijos, kai įstatyminių  nuostatų ir jų įgyvendinimo konkretinimas paliekamas vien tik žemesniojo lygmens teisės aktų rengėjų nuomonei, išvengiama situacijų, kai ydingai interpretuojamos nuostatos ir sudaroma galimybė tuo piktnaudžiauti. Bus užtikrintas žvejybos kvotų skyrimo proceso aiškumas, skaidrumas.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms atsilieps teigiamai. Bus palengvintas kelias naujiems ūkio subjektams patekti į verslinės žvejybos Baltijos jūroje rinką. Ūkio subjektams bus sudarytos sąlygos sąžiningai konkuruoti, tuo pačiu veikti efektyviau bei kurti ekonominę gerovę. Padidės galimybės įvykdyti Lietuvai paskirtas kvotas, bus suteikta galimybė visoms įmonėms plėtoti verslą.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus įstatymo projektą keisti ar panaikinti kitų teisės aktų nereikės.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015m. liepos mėn. 1d. patvirtina perleidžiamų žvejybos teisių žinybinio registro nuostatus. Žinybinio registro nuostatų rengimą derina su žuvininkystės asocijuotomis struktūromis. Kitos institucijos iki 2014m. gruodžio mėn. 31d. parengia šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Specialistų vertinimų ir išvadų neprašyta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Reikšminiai projekto žodžiai: „žuvininkystė“, „žvejybos leidimas“, „perleidžiamoji žvejybos teisė“, „perleidžiamų žvejybos teisių žinybinis registras“. 

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

 

 

Teikia:                                              Seimo narys Vytautas Kamblevičius

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO  NR. VIII-1756 2,6,10,13,18,32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 61 STRAIPSNIU

 ĮSTATYMAS

2014 m.            d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 2 straipsnį nauja 15 dalimi:

„15.Perleidžiamoji  žvejybos teisė - ūkio subjektui suteikta atšaukiama teisė į Lietuvos Respublikos nustatytų žvejybos galimybių dalį jūrų vandenyse (procentais) , kurią jis gali perleisti kitam ūkio subjektui. Šią teisę įgyja ūkio subjektai turėję juridinę teisę užsiimti žvejybos verslu iki 2014m. sausio mėn. 01d. ir/arba atėję nauji ūkio subjektai“.

2. Pakeisti 2 straipsnio 55 dalį ir ją išdėstyti taip:

„55.Žvejybos pajėgumas - žvejybos laivo talpa, išreiškiama bendrąja talpa (GT), ir žvejybos laivo galia, išreiškiama kilovatais (kW) priklausantys nuosavybės teise fiziniams ar juridiniams asmenims. Tam tikrų žvejybos rūšių žvejybos pajėgumas gali būti išreiškiamas žvejybos įrankių kiekiu ir (arba) dydžiu, esantys ūkio subjektų nuosavybė.

Siekiant išsaugoti atviros Baltijos jūros geografinio žvejybos regiono išteklius, teisę  šiame žvejybos regione vykdyti žūklę gali tik laivai, kurių pagrindinio variklio galia yra didesnė nei 110kW bei neviršija 700 kW ir kurie buvo įregistruoti LR žvejybinio laivų rejestre iki 2014-01-01. Teisę įvesti naują žvejybinį laivą šiame geografiniame žvejybos regione turi tik tie fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie išregistravo jų nuosavybėje buvusius žvejybinius laivus iš LR žvejybinio laivų registro po 2013-01-01.“

3.Buvusias 2 straipsnio 15-61 dalis laikyti atitinkamai 16-62 dalimis.   

 

2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

1.Pakeisti 6 straipsnio 4dalį ir ją išdėstyti taip:

 „4. Teisės į žvejybos kvotą suteikimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir atšaukimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija. Teisę į žvejybos kvotą, vadovaudamasi šio įstatymo 142straipsnio nuostatomis, suteikia Perleidžiamosios teisės į žvejybos vidaus vandenyse kvotą suteikimo komisija, sudaroma iš Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) ir Aplinkos ministerijos atstovų.

Individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse skyrimo ir perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo tvarką nustato šio įstatymo 61 straipsnis. Individualių žvejybos galimybių paskirstymą ir perleidžiamųjų žvejybos teisių suteikimą nustato šio įstatymo 61 straipsnis.“

2. Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:            

„5. Individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija. Individualias žvejybos galimybes ir verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotas pagal suteiktą teisę į žvejybos kvotą skiria Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija.

Individualių žvejybos galimybių jūrų vandenyse ir priekrantėje žvejybą vykdantiems ūkio subjektams kvotų skyrimo tvarka nustatoma šio įstatymo 61 straipsnyje, o verslinės žvejybos vidaus vandenyse kvotų skyrimo tvarką nustato Žemės ūkio ministerija.“

3. Papildyti 6 straipsnį nauja 8 dalimi:

 „8. Vyriausybė steigia perleidžiamųjų žvejybos teisių žinybinį registrą, patvirtina registro nuostatus ir paskiria registro tvarkytoją. Žemės ūkio ministerija kontroliuoja perleidžiamųjų žvejybos teisių registrą, kuris yra žuvininkystės duomenų valstybės informacinės sistemos dalis.“

 

3 straipsnis. Įstatymo papildymas 61 straipsniu

Papildyti Įstatymą 61 straipsniu:

„ 61 straipsnis. Perleidžiamoji žvejybos teisė

1.Perleidžiamoji  žvejybos teisė ūkio subjektams suteikiama vadovaujantis šio įstatymo sąvoka-  Perleidžiamoji žvejybos teisė – šią teisę įgyja ūkio subjektai turėję juridinę teisę užsiimti žvejybos verslu iki 2014m. sausio mėn. 1d.

2.Perleidžiamom žvejybos teisėm ūkio subjektam suformuoti skiriamas 3 metų pereinamasis laikotarpis (2015m. sausio mėn., 1d. -  2017m. gruodžio mėn., 31d.). Šiam laikotarpiui  perleidžiamoji žvejybos teisė yra nustatomos taip- Lietuvos Respublikai nustatytų žvejybos galimybių dalis Baltijos jūros vandenyse pagal žuvų rūšis paskirstomai sekančiai:

 2.1. Priekrantei:

Menkė        -------10% nuo visų Lietuvos Respublikai nustatytų žvejybos galimybių.

Bretlingis    ------ 0,5%nuo visų Lietuvos Respublikai nustatytų žvejybos galimybių.

Strimelė      -------10%nuo visų Lietuvos Respublikai nustatytų žvejybos galimybių.

Lašiša, šlakis -----150vnt., nuo visų Lietuvos Respublikai nustatytų žvejybos galimybių.

 2.2.Jūrų vandenyse (Baltijos jūra) ūkio subjektui skiriama dalis, nuo visų Lietuvos Respublikai nustatytų žvejybos galimybių atimama Priekrantei skirta dalis, ir ši dalis  yra paskirstoma  ūkio subjektams proporcingai jų valdomų šiame geografiniame žvejybos regione turinčių teisę vykdyti žūklę laivų skaičiui ir teisių įvesti naują žvejybinį laivą šiame žvejybos regione skaičiui.

2.3.Ūkio subjektas turi teisę neišnaudoti iki 5 procentų jam skirtų perleidžiamųjų žvejybos teisių. Ūkio subjektui neišnaudojus daugiau nei 5 procentus jam skirtų perleidžiamųjų žvejybos teisių - ūkio subjektas sumoka į Lietuvos Respublikos biudžetą 15 procentų mokestį nuo vidutinės metinės nepagautos žuvies rinkos kainos, kuri viršija leidžiamas nesugavimų ribas.

2.4.Ūkio subjektas matydamas, kad gali neišnaudoti jam skirtų perleidžiamų žvejybos teisių arba individualių žvejybos galimybių turi teisę atsisakyti nuo dalies perleidžiamų žvejybos teisių arba individualių žvejybos galimybių, bet ne vėliau, kaip per du mėnesius nuo perleidžiamų žvejybos teisių arba individualių žvejybos galimybių paskyrimo ūkio subjektui. Mėnesio bėgyje šios grąžintos  perleidžiamos žvejybos teisės yra perskirstomos padavusiems prašymus ūkio subjektams proporcingai nuo jų  žvejybos rodiklių intensyvumo.

2.5.Ūkio subjektas negali naudoti vien tik vienos rūšies perleidžiamų žvejybos teisių arba individualių žvejybos galimybių. Atsisakydamas vienos rūšies perleidžiamų žvejybos teisių arba individualių žvejybos galimybių, proporcingai netenka kitos rūšies perleidžiamų žvejybos teisių arba individualių žvejybos galimybių.

2.6.Nenusižengiant sąžiningos konkurencijos normoms ir proporcingai per šį laikotarpį sugautos žuvies kiekiui, ūkio subjektams yra skiriamos  perleidžiamosios žvejybos teisės. Šiuo būdu įsigyta perleidžiamoji žvejybos teisė yra paveldinama ir/arba suteikiama netrumpesniam, kaip 15 m. laikotarpiui.

3.Jeigu ūkio subjektams yra suteiktos perleidžiamosios žvejybos teisės , kiekvienais metais individualios žvejybos galimybės jūrų vandenyse apskaičiuojamos pagal perleidžiamąsias žvejybos teises. Jei perleidžiamosios žvejybos teisės žvejybai tam tikrame geografiniame žvejybos rajone arba tam tikrų rūšių žuvų  žvejybai nesuteikiamos, individualios žvejybos galimybės skiriamos vieneriems metams.

4.Ūkio subjekto įsigyta perleidžiamoji žvejybos teisė arba individualios žvejybos galimybė gali būti perleidžiamos tik valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą ūkio subjektams. Ši nuostata niekaip neapriboja Lietuvos Respublikos teisės keistis žvejybos galimybėmis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis.

5.Perleidžiamoji žvejybos teisė arba individualios žvejybos galimybės gali būti perleidžiamos kitam ūkio subjektui, jei pastarasis valdo Lietuvos Respublikos žvejybos laivą, kuris turi teisę atviros Baltijos jūros geografinio žvejybos regione vykdyti žūklę. Prieš perleisdamas kitam ūkio subjektui, perleidžiamųjų žvejybos teisių arba individualių žvejybos galimybių turėtojas, paveldėtojas (valdytojas) privalo pranešti apie tai Asociacijai, kuriai priklauso, ir  Žemės ūkio ministerijos įgaliotai institucijai.  Perleidžiamos žvejybos teisės negali perleisti ūkio subjektas, jei tais kalendoriniais metais savo individualias žvejybos galimybes yra viršijęs daugiau kaip 15 proc. ir jei ūkio subjektas yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už sunkų pažeidimą – kol nebus priimtas nutarimas ir nesumokėta paskirta bauda.

6.Naujų žuvų rūšių arba tuose geografiniuose žvejybos rajonuose, kuriuose anksčiau Lietuvos Respublikos žvejybos laivai nežvejojo, individualios žvejybos galimybės arba perleidžiamoji žvejybos teisė paskirstomos aukciono būdu. Aukciono būdą ir tvarką suderinusi su asocijuotomis struktūromis ruošia ir rengia Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija.

7.Draudžiama Žemės ūkio ministerijai arba jos įgaliotoms institucijoms, ūkio subjektams, nesuderinus su asocijuotomis struktūromis, daryti apsikeitimus su Europos Sąjungos valstybėmis arba ūkio subjektais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė darydama apsikeitimus su Europos sąjungos valstybėmis arba trečiosiomis valstybėmis apsikeitimo sąlygas aptaria ir suderina su asocijuotomis struktūromis.

8.Perleidžiamoji žvejybos teisė arba individuali žvejybos galimybė atšaukiama iš ūkio subjekto jei yra bent viena iš šių sąlygų:

8.1.ūkio subjektas  trejus kalendorinius metus iš eilės nepanaudojo daugiau kaip 30 proc. turimų individualių žvejybos galimybių, išskyrus tuos atvejus, kai buvo pritaikytos žvejybos reglamentavimo priemonės, dėl kurių jis negalėjo žvejoti;

8.2.ūkio subjektas viršijo turimas žvejybos galimybes arba perleidžiamąsias žvejybos teises daugiau, kaip 0, 3%, jeigu buvo viršyta Lietuvos Respublikai nustatyta žvejybos galimybė;               

 8.3.galutinai panaikinamas ūkio subjekto valdomo žvejybos laivo Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, pritaikius Reglamento (EB) Nr. 1224/2009  92 straipsnio 3 dalyje  nustatytą priemonę, arba ūkio subjekto valdomas Lietuvos Respublikos Žvejybos laivas įtraukiamas į neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą 2010m. gegužės 28d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 468/ 2010, kuriuo sudaromas neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašas (OL 2010 L 131, p. 22 ) priede. Tokiais atvejais atšaukiama perleidžiamosios žvejybos teisės dalis, pagal kurią apskaičiuotas individualias žvejybos galimybes naudojo žvejybos laivas;

 8.4. rašytiniu ūkio subjekto prašymu.

 9.Priekrantės žvejybos kvotos ūkio subjektams gali būti neskirstomos. Apie kvotų skirstymą arba neskirstymą priima sprendimą priekrantės žvejų asocijuotos struktūros. Ūkio subjektui, valdančiam Lietuvos žvejybos laivą, jei nebus viršytas Žemės ūkio ministerijos nustatytas žvejybos pajėgumo ribojimas priekrantės žvejybos rajone, priskiriamas priekrantės žvejybos baras, atsižvelgiant į laikotarpį vykdytos priekrantės žvejybos vietą.

10.Likę nepriskirti priekrantės žvejybos barai gali būti, suderinus su priekrantės asocijuotomis struktūromis, Žemės ūkio ministerijos ar jos įgaliotos institucijos tvarka išskirstomi aukciono būdu ūkio subjektams, valdantiems Lietuvos Respublikos žvejybos laivą arba buvęs žvejas užsiimantis rekreacine veikla, jei nebus viršytas Žemės ūkio ministerijos nustatytas žvejybos pajėgumo ribojimas priekrantės žvejybos zonoje.

11.Ūkio subjektai gali vykdyti priekrantės žvejybą tik priskirtame priekrantės žvejybos bare arba leidžiant techninėm galimybėm ir jūrų vandenyse.

 

4 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„ 2.Lietuvos Respublikos žvejybos laivas įtraukiamas į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą išdavus Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą išduoda Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas išduodamas įtraukus žvejybos laivą į Lietuvos Respublikos žvejybinių laivų duomenų sistemą, pagal atitinkamuose geografiniuose žvejybos rajonuose taikomus pajėgumo ribojimus. Žvejybos laivų įtraukimo tvarką į žvejybinių laivų duomenų sistemą nustato Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija suderinusi su asocijuotomis struktūromis. Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimą išduoda Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliota institucija.“

   

 5 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

 Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1.Ūkio subjekto valdomas žvejybos laivas įtraukiamas į Žvejojančių jūrų vandenyse laivų duomenų sistemą ir ūkio subjektui išduodamas Lietuvos Respublikos žvejybos laivo liudijimas, jeigu ūkio subjektas atitinka visus šioje dalyje nustatytus reikalavimus.“

               

6 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

  1. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka nėra atimta teisė žvejoti tuo Lietuvos Respublikos žvejybos laivu, dėl kurio eksploatavimo prašoma išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, ir nėra sustabdytas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimo, išduoto tam pačiam Lietuvos Respublikos žvejybos laivui eksploatuoti, galiojimas, o kai skirta bauda už padarytą verslinės žvejybos taisyklių pažeidimą – ji sumokėta ir žuvų ištekliams padaryta žala atlyginta.“

2.Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

 „3) Lietuvos Respublikos žvejybos laivas, dėl kurio eksploatavimo prašoma išduoti verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimą, neįtrauktas į Neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašą, pateiktą Reglamento (ES) Nr. 468/2010 priede,  kuriuo sudaromas neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų ES sąrašas (OL 2010 L 131, p. 22) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 468/2010), priede.

3.Papildyti 18straipsnio 3dalį 6punktu:

„6) ūkio subjektas Žemės ūkio ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, suderinta su asocijuotomis struktūromis, mokslinėmis įstaigomis, yra pateikęs ekonominius ir biologinius duomenis bei informaciją apie žuvų išteklių naudojimą, jeigu jam anksčiau buvo išduotas verslinės žvejybos jūrų vandenyse leidimas.“

4.Papildyti 18 straipsnio 7dalį 5punktu:

„ 5) ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka atimama teisė užsiimti versline žvejyba.“

5.Papildyti 18straipsnio 8 dalį 5 punktu:

„ 5) pasibaigus teisės užsiimti versline žvejyba atėmimo laikotarpiui.“

6. Pripažinti netekusiu galios 18  straipsnio 9 dalies 2 punktą.

2) ūkio subjektui teisės aktų nustatyta tvarka atimama teisė užsiimti versline žvejyba;

7. Buvusius 18 straipsnio 9 dalies 3,4,5,6 ir 7 punktus atitinkamai lakyti 2,3,4,5 ir 6 punktais.

 

 

7 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2.Visais žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo, laikymo, vežimo ir realizavimo etapais žuvininkystės produktų kilmę, saugą, kokybę ir atsekamumą nuo žuvų sugavimo iki galutinio vartotojo kontroliuoja (prižiūri) Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o atsekamumą nuo žuvų sugavimo iki galutinio vartotojo – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir Žuvininkystės tarnyba.

 

8  straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1.                  Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1, 2 straipsnius ir 3 straipsnio 3, 4, 5, 6 ,7 ,8, 9, 10, 11 punktus, įsigalioja 2015m. sausio mėn. 1d.

2.                  Šio įstatymo 1, 2 straipsniai ir 3 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 ,8, 9, 10, 11 punktai įsigalioja 2017m. liepos mėn., 1d.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą

 

 

Respublikos Prezidentas

 

 

 

Teikia:                                             Seimo narys Vytautas Kamblevičius

Fotoreportažas
  • Žvejybą Baltijos jūroje tvarkys Seimas-Foto-nr-3092_3093.jpg
  • Žvejybą Baltijos jūroje tvarkys Seimas-Foto-nr-3092_3094.jpg
  • Žvejybą Baltijos jūroje tvarkys Seimas-Foto-nr-3092_3095.jpg
  • Žvejybą Baltijos jūroje tvarkys Seimas-Foto-nr-3092_3096.jpg
  • Žvejybą Baltijos jūroje tvarkys Seimas-Foto-nr-3092_3097.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Žvejybą Baltijos jūroje tvarkys Seimas"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.