Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Žvejyba su jūrvarniais - senovinė japonų tradicija

Lietuvoje iki šiol kormoranai yra tik paukščiai, kurie niokoja Kuršių marių ir gretimų vidaus vandenų žuvų išteklius, kelia grėsmę Juodkrantės sengirei. Pasaulyje yra ir nuostabą bei susižavėjimą keliančio žmogaus sambūvio su jūrvarniais.

Žvejyba iš luotų su jūrvarniais Lašihajaus ežere Pietryčių Kinijoje.
Žvejyba iš luotų su jūrvarniais Lašihajaus ežere Pietryčių Kinijoje. @ nuotr.

Paukščiai - kryžiai ant uolų

Jūrvarnių pavadinimas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio kormoran. Pastarasis kildinamas iš lotyniškų žodžių corax (varna) ir marinus (jūrinis).

Anglakalbėse šalyse šie paukščiai vadinami Shag. Tai reiškia grublėtumą, uolų nelygumus, iškilimus. Ankstyvaisiais viduramžiais juodi paukščiai, džiovinę išskleistus sparnus, tapatinti su kryžiais ant uolų. Tokių paukščių puošybos elementų gausu senojoje Norvegijos architektūroje ir gotikos laikų dekore.

Ilgasnapiai uolėtose salose perintys juodsidabriai paukščiai skandinavų, o ypač Islandijos folklore reiškė aliuziją į mirtį, kelią nebūtin. Norvegų sakmėje po mirties jūrvarniais pavirsta trys broliai. Vandenin neriantys jūrvarniai pavaizduoti Norvegijos Lopos, Rostp, Skjerojės savivaldybių herbuose.

Biblijoje minima, kad po vienuolikos mėnesių trukusio Pasaulio tvano Nojus jūrvarnį išleido pasižvalgyti. Šie jūros sparnuočiai apsakyti Kristoferio Išervudo ir kitų XVI-XVIII a. autorių poemose. Apie kormoranų panaudojimą žinių nėra daug. Rašoma, kad 1853 m. San Nikolo saloje aptikta atsiskyrėlė Joana Marija. Ji vilkėjo iš kormorano plunksnų ir banginių ūsų pasiūtą apdarą. Istorija apie 18 metų vienatvėje piečiau Kalifornijos salos surastą moterį, vėliau tapusią baptiste, rašytojui Skotui Odelui davė dingstį parašyti romaną „Mėlyno delfino sala“.

Vidurio Europos, pietryčių Baltijos tautų kultūroje apie kormoranus mus pasiekė labai skurdi informacija. Baltijos pamario mažojoje medinėje architektūroje rasta paukščių siluetų, kurie tapatintini su stilizuotais jūrvarniais. XIX a. atskiruose Vokietijos rajonuose šie sparnuočiai naikinti kaip garniai ir kiti žuvis lesantys paukščiai. Šiais laikais situacija nepasikeitė. Daugelyje šalių šie paukščiai asocijuojasi kaip žvejybos kenkėjai.

Žvejyba su jūrvarniais Japonijoje

Ne visur kormoranai yra nepageidautini svečiai. Kai kur žmones ir jūrvarnius sieja itin glaudūs ryšiai. Žinomi trys regionai, kur žvejojama su kormoranais. Vienas iš jų - Makedonija. Ypatingos šimtametės tradicijos susikūrė Tolimuosiuose Rytuose. Japonijoje, Kinijoje, Vietname bei atskirose Indonezijos salose jūrvarniai yra vieninteliai sėkmingai prijaukinti žuvlesiai paukščiai. Žvejybos su kormoranais tradicijos Japonijoje ir Kinijoje yra seniausios. Jos aprašytos, vaizduojamos ankstyvojoje ir moderniojoje dailėje, parengti moksliniai darbai, kuriami filmai.

Japonijoje žvejyba su kormoranais vadinama Ukai, tai reiškia jūros paukštį. Šiai veiklai tinka tik jūrinių kormoranų rūšis. Jie išsiskiria ramiu ir taikiu būdu bei didele ištverme, sugauna daugiau ir didesnių žuvų.

Nagaros prefektūroje (Honsiu salos vidurinė dalis) kormoranai neperi ir apsilanko tik žiemą. Žūklei reikiamų dviejų mėnesių amžiaus paukščių atvežama iš perimviečių Isihamoje (Ibarakio prefektūra), Ramiojo vandenyno pakrantėje.

Žūklei ruošiamiems paukščiams pakerpamos plasnojamosios sparnų plunksnos, kaklas ir kūnas aprišami „tramdomosiomis virvutėmis“. Pradžioje dvi savaites atvežti globotiniai maitinami iš rankų ir pratinami prie gėlavandenių žuvų, vėliau jie išmokomi susirasti grobio vandenyje, o dar vėliau žvejybos įgūdžiai lavinami su paukščiu vedliu– senesniu kormoranu.

Mokymai trunka trejus metus. Tik geras augintinio elgsenos pažinimas, žvejo pastabumas ir kantrybė laiduoja sėkmę. Tinkamai prižiūrimi paukščiai gyvena ir tarnauja iki 12 metų.

Per dieną suaugęs paukštis sulesa nuo 200 iki 750 gramų žuvies. Žvejybos su kormoranais metu perimama paukščio sugauta ir pusiau praryta žuvis.

Atskiruose Tolimųjų Rytų regionuose įvairiu laiku buvo ir išliko žvejybos su kormoranais būdų. Pagrindiniai žvejybos metodai yra trys. Tai žvejyba su laisvai prijaukintais paukščiais, su paukščiais ir tinklais, taip pat naktinė žūklė su žibintais ir sparnuočiais su pavadėliais.

Šiais laikais tradicinė žūklė su kormoranais daugiausia rengiama turistų malonumui. Populiariausia Japonijoje naktinė žūklė su žibintais. Fakelo šviesa priviliojami japoniniai upėtakiai –„ayu“. Greta plaukiojantys paukščiai nardo ir gaudo žuvis. Kad žuvies neprarytų, paukščiams ant kaklo uždedamas tamprus žiedas. Vyriausiasis žvejys stebi augintinių elgseną kai tik stemplė prisipildo žuvies, sparnuotis iškeliamas į valtį ir ranka iš apačios į viršų spaudžiant kaklą išvimdomas. Per naktį sugaunama iki dviejų šimtų žuvų.

Šiandieną Japonijoje tik dešimtyje vietovių puoselėjama tradicinė žūklė su kormoranais. Ji vykdoma Kiusiui salos Matsuros upėje, Sikoku saloje Matsujamoje bei Honsiu. Pavyzdinės žūklės Nagaros ir Džifu upėse turistams demonstruojamos nuo gegužės 11 iki spalio 15 dienos. Lapkritį žvejai kormoranus perkelia į kalnų upes, kur paukščiai atsigano. Nevaržoma mityba trunka šimtą penkiasdešimt aštuonias dienas.

Tradicijai 1300 metų

Naktinė žvejyba su jūrvarniais Japonijoje yra vienas iš dvidešimt šešių tekančios saulės šalies nacionalinio kultūrinio paveldo dėmenų. Ji minima nuo VII amžiaus. Kinų rašmenimis parašytoje „Sui Imperijos istorijoje“ yra seniausias pranešimas apie Japonijoje kormoranams ant kaklo dedamus žiedinius tvarsčius ir žūklę su paukščiais.

Viduramžiais ši žūklė buvo vietos žemvaldžių nuosavybė. Nagaroje ji priklausė Tokugavai Ovari– dabartinės Japonijos valstybės pagrindų kūrėjui. Po 1868 m. šalyje buvo suirutė ir daugiau nei 1300 metų be pertrūkio gyvavusiai tradicijai grėsė išnykimas. Tuomet jos globą perėmė imperatoriaus dvaras. Tradicija globojama nuo 1890 metų.

Šiandieną ją puoselėja Japonijos nacionalinio paveldo agentūra. Nagaro upėje (Gifu prefektūros Furutsu provincijoje) imperatoriškasis dvaras išlaiko šešis pavyzdinius žvejybos su kormoranais tradicijų tęsėjus. Laikantis griežtų standartų valtyje būna trys žvejai: du pagalbininkai irklininkai ir vedlys. Irklininkai plaukus apsijuosia baltomis juostomis. Vedlys galvą apsiriša tamsiai mėlyna plaukus ir blakstienas nuo fakelo ugnies apsaugančia skara. Kad neperšlaptų jie avi tradicinius sandalus, dėvi šiaudinį sijoną ir tvirtą neperšlampamą antkrūtį bei specialias rankoves. Žūklės metu degami tradiciniai fakelai– „kagoribi“. Tai ant strypo kabanti vielinė pintinė su degančiomis pušų lentomis. Vienu metu laikomas iki dvylikos paukščių kinkinys. Augintiniai laikomi bambukinėse pintinėse „ukago“. Jiems ant kaklų žiedai – įtvarai. Visi jie pririšti prie 3,3 m ilgio papirusinio pavadėlio– „tanava“. Į pavyzdinę parodomąją žūklę Nagaroje kviečiami garbingi šalies svečiai, diplomatai.

Žūklė su kormoranais yra populiari ekologinio pažintinio turizmo šaka.

Kiso upėje Inujamos mieste (Aichi prefektūra), žūklę su kormoranais galima stebėti ir netgi joje dalyvauti. Rengiamos 2-4 žmonių ekskursijos. Į pramogą plaukiama tradicinėmis 13 m ilgio valtelėmis su stogeliu. Dalyvauti vakarinėje ir naktinėje išvykoje vaikui kainuoja 1250, suaugusiam – 2500 jenų. Tačiau jei plaukiama per saulėlydį ar su žibintais, kaina didėja.

Prijaukinti žuvlesiai Kinijoje

Pietrytinėje Kinijoje labai populiari žvejyba su laisvais kormoranais. Prijaukinami mažiau ištvermingi ir agresyvūs upiniai kormoranai.

Dėl nuolatinio streso tik dalis jų sulaukia šešerių metų. Jaunikliai dresūrai imami iš lizdų ir dirbtinai auginami. Skirtingai nei Japonijoje, šiuos sparnuočius su šeimininku sieja glaudus tarpusavio ryšys. Užsimezgę paukščio ir žvejo tarpusavio ryšiai laiduoja žūklės sėkmę ir sparnuočiai tinkamai atlieka tai, ko iš jų reikalauja šeimininkas.  

Žvejyba vyksta tik dieną. Joje dalyvauja šeimininkas su dviem, keturiais ar aštuoniais paukščiais. Žvejybos metu sparnuočiui leidžiama praryti kas septintą žuvį. Stengiamasi jų nepersotinti, kad neprarastų noro žūklauti. Žuvies prisigaudęs paukštis išviliojamas ant bambukinės karties ir vimdomųjų judesių pagalba ištuštinama jo stemplė. Žuvis nuplaunama ir šaltai laikoma kol bus vežama į turgų.

Atsiradusios pigios žvejybos priemonės keičia senąsias žvejybos tradicijas. Daugelyje vietų laisvai plaukiojantys paukščiai ne tik gaudo, bet ir į tinklus varo žuvis.

Žvejybos su jūrvarniais tradicijos Kinijoje puoselėjamos Lidžiango provincijos Lašihajaus ežere, netoli Guilinio miesto, ir Li upėje prie Jogšna kontono, Guangsi provincijoje. Apie šią žūklę sukurti dokumentiniai filmai, žvejybos nuotraukos Spausdinamos ant žaliosios arbatos pakuočių, kalendorių, suvenyrų.

Žvejybos vaizdas labai gražus. Skaptuotas luotas ar bambukinis plaustas pamažu slysta upės ar ežero paviršiumi. Jame sparnus išskleidę rymo augintiniai. Šie vaizdai užkariavo viso pasaulio gamtos bičiulių širdis. Žūklė su sparnuočiais yra pasaulinio kultūros paveldo dalis. Ji traukia turistus, gamtininkus, vaizduoja idilišką taikų žmogaus sambūvį su gamta.

Fotoreportažas
  • Žvejyba su jūrvarniais - senovinė japonų tradicija-Foto-nr-1028_1029.jpg
  • Žvejyba su jūrvarniais - senovinė japonų tradicija-Foto-nr-1028_1030.jpg
  • Žvejyba su jūrvarniais - senovinė japonų tradicija-Foto-nr-1028_1031.jpg
  • Žvejyba su jūrvarniais - senovinė japonų tradicija-Foto-nr-1028_1032.jpg
  • Žvejyba su jūrvarniais - senovinė japonų tradicija-Foto-nr-1028_1033.jpg
  • Žvejyba su jūrvarniais - senovinė japonų tradicija-Foto-nr-1028_1034.jpg
  • Žvejyba su jūrvarniais - senovinė japonų tradicija-Foto-nr-1028_1035.jpg
  • Žvejyba su jūrvarniais - senovinė japonų tradicija-Foto-nr-1028_1036.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Žvejyba su jūrvarniais - senovinė japonų tradicija"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.