Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Žygis senovės jūrininkų maršrutu

Pereito amžiaus septintame dešimtmetyje Austrijos žurnalistui Kuno Knioblui kilo idėja ekstremalaus eksperimento metodu įrodyti, kad civilizacija į Ameriką „atplaukė“ iš Azijos.

Austrų žurnalistas Kuno Knobl
Austrų žurnalistas Kuno Knobl @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Idėja gimė džiunglėse

 

Ši idėja K.Knioblui gimė Pietvakarių Azijos džiunglėse. Čia jis, kaip specialusis laikraščio „Neues Ǒsterreich“ korespondentas, atsidūrė vykstant Vietnamo karui. Keliaudamas per džiungles su amerikiečių kariauna, smalsus žurnalistas atkreipė dėmesį į čia stūksančias senovės šventyklas. Jų sienas puošę bareljefai ir dievų statulos buvo nepaprastai panašūs į tai, ką jam teko matyti tokiose pat neįžengiamose Pietų Amerikos džiunglėse.

Grįžęs namo, K.Knioblas susidomėjo specialia literatūra, iš kurios sužinojo, kad amerikanistikos (mokslas tyrinėjąs Amerikos atsiradimo istoriją) specialistai dar gerokai prieš jį atkreipė dėmesį į šį panašumą. Jie buvo tos nuomonės, kad būtent iš Pietryčių Azijos atplaukę jūreiviai turėjo įtakos indėnų kultūrai. Šiai teorijai patvirtinti trūko tik įrodymų, kad tokios jūrų kelionės galėjo būti ir priešistoriniais laikais.

Po Turo Hejerdalo eksperimentų paaiškėjo tokių įrodymų metodika: paprasčiausiai reikėjo perplaukti Ramųjį vandenyną. Tai ir ryžosi padaryti žurnalistas K.Knioblas. Jis sumanė su džonka, senovės burlaiviu, perplaukti Ramųjį vandenyną nuo Honkongo iki Meksikos arba Gvatemalos.

 

Atgimusi senovės džonka

 

1974 metų gegužę K.Knioblas nuskrido į Honkongą, kur jo geras draugas ir būsimas bendražygis danų inžinierius Karlas Gragė jau prieš pusantrų metų kartu su vietiniais jūreiviais pradėjo statyti senovinę džonką. Pavyzdžiu buvo 2 tūkstančių metų senumo molinis laivo modelis, rastas kasinėjant uosto apylinkes.

Būsimiems keliautojams buvo pastatyta didelė džonka. Jos ilgis šiek tiek viršijo 20 metrų, denio plotis siekė 5,70 metro. Laivas turėjo vieną 17,25 metro aukščio stiebą, skirtą 110 kvadratinių metrų burei pakelti. Džonkos, kurios grimzlė buvo tik 1 metras, stovumą užtikrino balastas – po deniu sukrauti akmenys.

Darbai kiek užtruko. Išplaukus vėliau, negu gegužės viduryje, grėsė pavojus susidurti su taifūnais. Teko atsisakyti bandomojo plaukimo. Nespėjo „susigyventi“ vieni su kitais ir aštuoni drąsuoliai, pasiryžę pakartoti Pietryčių Azijos jūrininkų žygį tolimoje senovėje.

 

„Optimistiškos“ palydos

 

Taifūnai jau siautėjo rytinėse jūrose, kai 1974 metų birželio 19 dieną džonka „Tai Ki“ (daugiaprasmis terminas iš kinų filosofijos) su Austrijos vėliava išplaukė iš Honkongo uosto. „Negaliu jums uždrausti tą beprotybę. Paskutinį kartą sakau: jūs negrįšite! Kelio atgal nėra!“ – perspėjo trapią džonką į tolimą kelionę išlydėjęs Honkongo uosto viršininkas.

Taip „optimistiškai“ palydėti „Tai Ki“ ekspedicijos dalyviai tik juokėsi ir kėlė taures už uosto viršininko sveikatą.

Džonkos įgulą, be šios kelionės organizatoriaus K.Knioblo, sudarė įvairių tautybių ir specialybių vyrai: laivo kapitonas danas K.Grage, jo tėvynainis radijo operatorius Alanas Kartinas, airių ūkininkas  Halas Price, laivų gydytojas britas Bobas Kendrikas, amerikietis kino operatorius Bilas Martinas, jūreivis iš Hamburgo Verneris Raušas, austras ArnasDennigas, kuris nuo pat pradžių dalyvavo įgyvendinant šios kelionės projektą.

 

Pirmos nesėkmės

 

Uosto viršininko pranašystė pradėjo pildytis jau pirmose jūrmylėse, kai džonka pateko į taifūno nagus. Didžiulės bangos ritosi per „Tai Ki“ denį. Kiekvienam įgulos nariui teko ne vieną valandą darbuotis rankine pompa. Bet tai buvo tik „taifūnėlis“, o tikros audros laukė dar ateityje.

Liepos 21-ąja džonkos įgula pirmą kartą pagalvojo, kad jau atėjo galas. „Tai Ki“ buvo maždaug už tūkstančio jūrmylių nuo Okinavos. Vėjo greitis siekė 200 kilometrų per valandą. Prieš džonką iškilo milžiniška banga, pasirengusi užgriūti ant „Tai Ki“ ir nusitempti ją į gelmes. Kitą rytą K.Knioblas savo dienoraštyje užrašė: „Niekas nesugebės paaiškinti, kaip mes įsigudrinome išgyventi per tą pragarišką naktį“.

Rugpjūčio 11 dieną su „Tai Ki‘ atsisveikino pirmasis ekspedicijos dalyvis. Likimo ironija – tai buvo ekspedicijos sumanytojas ir organizatorius K.Knioblas. Jam sušlubavo širdis, grėsė infarktas. Po ilgų įkalbinėjimų jis sutiko persėsti į pro šalį plaukusį japonų laivą.

 

114 neramių dienų

 

Kaip žinia, nelaimė viena nevaikšto. Po eilinio ryšio su Švedijos radijo mėgėjais, sugedo radijo siųstuvo generatorius. Dar po kurio laiko paaiškėjo, kad per daugybę mažučių skylučių į laivą plūsta vanduo. Pasirodo, mediena buvo užkrėsta kirvarpomis, kurios kelionės metu sparčiai dauginosi. Absurdiška situacija – aplinkui bekraštis vandenynas, o laivas tiesiog tirpsta po kojomis.

Spalio 8 dieną „Tai Ki“ vėl užklupo stipri audra. Jos metu lūžo džonkos irklas – 40 cm skersmens kieto medžio rastas. Vėjas suplėšė ant bambukinių rėjų kabančias bures. Bangos nuplovė viską, kas buvo ant denio. Žmonės laimei buvo prisirišę prie borto sijų.

Tęsti kelionę buvo beprasmiška. Reikėjo kovoti už gyvybę. Kapitonas K.Grage įsakė atidaryti avarinį konteinerį su radijo siųstuvu, galinčiu perduoti tik nelaimės signalą. Džonkos SOS buvo priimtas daugelyje Amerikos radijo stočių, išsidėsčiusių Ramiojo vandenyno pakrantėje.

Spalio 9 dieną JAV pakrančių apsaugos lėktuvas, aptikęs į bėdą papuolusiems keliautojams, numetė šalia jų hidroakustinę boją. Pagal jos signalus džonką, mėtomą 8 metrų aukščio bangomis, surado amerikiečių krovinių laivas „Washington Mail“. Septynių žmonių perkėlimas į laivą užtruko 4 valandas. Po 114 dienų praleistų vandenyne iki kelionės tikslo dar buvo likę apie 2 tūkstančius kilometrų.

 

Įdomi nuotykių knyga

 

Smarkiai apgadinta džonka „Tai Ki“ buvo palikta likimo valiai, o jos įgula po kelių dienų buvo nuplukdyta į Sietlą. Kelionė baigėsi kitaip, negu planavo ekspedicijos dalyviai.

Iki šiol neaišku kaip vertinti ekspedicijos kelionę spėjamu Azijos jūreivių maršrutu. Kaip sėkmę? Fiasko? Pasak kai kurių specialistų, „Tai Ki“ kelionė patvirtina K.Knioblo teoriją apie Pietryčių Azijos jūreivių lankymąsi Amerikoje priešistoriniais laikais. Juk džonka galėjo ir pasiekti tikslą, jei būtų išplaukusi anksčiau, jei geriau būtų buvusi paruošta mediena, naudota laivo statybai.

Dauguma istorikų ir geografų visai kitaip vertino „Tai Ki“ kelionės rezultatus. Trumpiau tariant, mokslo pasaulyje austrų žurnalisto K.Knioblo ir jo draugų avantiūra neišsprendė ginčytinos teorijos, bet ji nuotykių mėgėjus žavi iki šiol.

Praėjus metams po kelionės K.Knioblas apie „Tai Ki“ įgulos nuotykius parašė 300 puslapių knygą „Die Reise zum Ort ohne Wiederkehr“ („Kelionė į vietą, iš kurios negrįžtama“). Ji turėjo didelį pasisekimą, buvo išleista ne tik Austrijoje, bet ir Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Šveicarijoje. Beje, elektroninės komercijos portale „Amazon“ ir šiandien galima įsigyti šią knygą. 

Fotoreportažas
  • Žygis senovės jūrininkų maršrutu-Foto-nr-5592_5593.jpg
  • Žygis senovės jūrininkų maršrutu-Foto-nr-5592_5594.jpg
  • Žygis senovės jūrininkų maršrutu-Foto-nr-5592_5595.jpg
  • Žygis senovės jūrininkų maršrutu-Foto-nr-5592_5596.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Žygis senovės jūrininkų maršrutu"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.