Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Vaikystėje visada svajojau apie jūrą ir svetimus kraštus. Svajonė išsipildė - sėdim su laive dirbančiu vietiniu Saidov ir grožimės ekvatoriaus saulėlydžiu - Žydrūnas Naujokas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Baltijoje jūroje daugės gigavatų

Šalyse aplink Baltijos jūrą didėja susidomėjimas vėjo energijos jėgainių parkų statyba.

Elektros linijų ir vėjo jėgainių išdėstymo Lietuvos pakrantėje planas. „Biznesalert.pl“ nuotr.
Elektros linijų ir vėjo jėgainių išdėstymo Lietuvos pakrantėje planas. „Biznesalert.pl“ nuotr. @ nuotr.

 

Baltijos šalių planai

 

Planus apie vėjo jėgainių parkų statybas yra paskelbusios vos ne visos Baltijos jūros šalys. Remiantis pramonės atstovų skaičiavimais, iki 2030 m. Baltijos jūroje bus sukurta nuo 9 iki 14 gigavatų (GW) vėjo energetikos pajėgumą Baltijos jūroje. Galima palyginti, kad vienos atominės elektrinės galingumas yra 1,5-2,5 GW.

Šiuo metu Baltijos jūroje per 1 GW pajėgumą turinti Vokietija iki 2030 metų nori jį padidinti iki 3 GW. Danija planuoja investuoti į 2 GW naujus vėjo jėgainių pajėgumą aplink Bornholmą. Švedija skaičiuoja, kad jos pajėgumas padidės 0,5 GW, o Suomija išplės vieną iš parkų, kuris pasieks iki 0,5 GW pajėgumą.

Latvija ir Estija, planuojančios iki 2030 m. Rygos įlankoje pastatyti 1 GW galios vėjo parką.

Panašių planų turi ir Lietuva, numatanti iki 2030 metų pastatyti 0,7 GW galios vėjo jėgainių parką jūroje tarp Palangos ir Būtingės. Iš šio parko jungtis būtų ties Būtinge, o skirstymo stotis ties Darbėnais. Čia ateitų ir jūra suplanuota tiesti elektros linija iš Lenkijos.

 

Didelės lenkų ambicijos

 

Bene ambicingiausių vėjo jėgainių statybos planų Baltijos jūroje ir prie jos esančiose įlankose turi Lenkija.

Ji šiuo metu neturi jokių vėjo jėgainių jūroje, tačiau šios šalies energetikos strategija numato plėtoti vėjo energetiką jūroje. Iki 2030 m. Lenkija nori įrengti mažiausiai 11 GW galios vėjo jėgainių parkus keliose vietose jūroje ir Gdansko įlankoje. Iki 2050 m. pagal jos planus numatoma išplėtoti vėjo jėgainių galią jūroje iki 28 GW. Įgyvendinusi šį planą, dabar apie 40 GW elektros energijos per metus suvartojanti Lenkija, iš jūros vėjo jėgainių planuoja pasigaminti iki 60 proc. reikalingos elektros energijos.

Lenkija yra išsikėlusi ambicingą tikslą, kad ateityje 30 proc. visų Baltijos jūros regiono vėjo jėgainių turi priklausyti jai.

Išskirtinis bruožas ir tai, kad Lenkija į vėjo jėgaines rengiasi investuoti daugiausiai remdamasi vietinio verslo potencialu. Tarp jų yra įvardinama ir „Orlen“ grupė, kuri Lietuvoje valdo buvusią Mažeikių naftos gamyklą.

 

Atsilieka nuo kitų regionų

 

Plėtoti vėjo energetiką Baltijos jūroje aplink ją esančias šalis verčia Europos Sąjunga. Pernai lapkritį buvo priimta ES atsinaujinančios energetikos strategija.

Bendrai ES priklausančios Baltijos šalys šiuo metu naudoja apie 2,2 GW jūroje pagamintos elektros energijos. Iš jų kiek daugiau nei 1 GW turi Vokietija, 0,87 GW - Danija, 0,2 GW - Švedija ir 0,07 GW - Suomija. Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jūroje kol nėra pastatyta nei vienos vėjo jėgainės.

Pagal vėjo jėgainių statybą Baltijos jūra atsilieka ne tik nuo Šiaurės jūros regiono, bet ir nuo Airijos jūros. Šiaurės jūroje yra 77 proc., Airijos 13 proc., o Baltijos jūroje vos 10 proc. visų ES šalių šiaurinio regiono jūros vėjo jėgainių kiekis pagal galią.

Plėtodamos vėjo energetiką Baltijos jūroje šalys tikisi ir apčiuopiamos ES paramos. Bene svarbiausiai yra nutiesti elektros jungties linijas tarp atskirų Baltijos jūros šalių. Šiuo metu elektros linijos yra tarp Švedijos ir Suomijos, Estijos ir Suomijos, Švedijos ir Lietuvos, Švedijos ir Lenkijos. Sausuma elektros linijos jungia Lietuvą, Latvija, Estija, Lenkija ir Vokietiją. Planuojama nutiesti „Harmony link“ elektros linija Baltijos jūra iš Lenkijos į Lietuvą.

 

Fotoreportažas
  • Baltijoje jūroje daugės gigavatų-Foto-nr-9678_9679.jpg
  • Baltijoje jūroje daugės gigavatų-Foto-nr-9678_9680.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Baltijoje jūroje daugės gigavatų"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.