Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Barselona – laukinės pakrantės perlas

Barselonoje įprastas gyvenimas – linksmybės restoranuose ir gatvėse iki paryčių.

Motoroleriai - mėgstamiausias Barselonos jaunimo transportas.
Motoroleriai - mėgstamiausias Barselonos jaunimo transportas. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Katalonų laisvės alėja

  Gyvendami daugiau kaip už trejų tūkstančių kilometrų nuo Katalonijos sostinės Barselonos ir iš Lietuvos galėdami nuskristi į ją tik su persėdimu Londone, žinome apie šį miestą tik tiek, kad jame 1992 metais vyko olimpinės žaidynės ir yra garsus futbolo klubas. Barselona, kur gyvena 3,2 mln. žmonių, beveik prilygsta Lietuvai pagal gyventojų skaičių, tačiau gerokai lenkia “Marijos žemę” religinės paskirties statinių didingumu. Ispanijoje Romos katalikai sudaro net 97 proc. visų gyventojų, kai Lietuvoje – 80 proc. Pasižvalgęs po spaudos kioskus Barselonos Ramblas bulvare, drąsiai gali daryti išvadą, kad apie trečdalis leidinių susiję su erotika. Gal katalonų temperamentas liepia negailėti pinigų šio pobūdžio literatūrai, o gal tokia tradicija, nes Barselona garsėja ir tuo, kad šiame bulvare yra garsus pasaulyje erotikos muziejus. Tam, kad gatvėse pilna erotinės literatūros – įvairiausių žurnalų visų krypčių fantazijoms tenkinti, plakatų, vaizdo kasečių ir kompaktinių diskų vidutiniškai už 10-15 eurų, įtakos, matyt, turi ir užsieniečių trauka į pasaulyje garsų Ramblas bulvarą. Jis, kaip pėsčiųjų alėja, prasideda miesto centre – Katalonijos aikštėje ir tęsiasi iki didingo paminklo Kolumbui šalia Barselonos uosto. Paminklas garsiajam keliautojui Kristupui Kolumbui Barselonoje pastatytas todėl, kad, atradęs Ameriką, jis atvyko į Barseloną ir apie tai pranešė karaliui Ferdinandui ir karalienei Izabelei.

  Ramblas bulvaras stebina ne tik išskirtine laisvą elgesį simbolizuojančia literatūra, bet ir centrine alėja besitęsiančiais gėlių ir įvairiausių gyvūnų kioskais, gatvės prekeivių, artistų, dailininkų, būrėjų kortomis pasirodymais. Gidė rusė, prieš dešimtmetį atvykusi į Barseloną iš Maskvos, įspėja, kad Barselonoje ir kišenvagiai dirba labai profesionaliai – neplėšia daiktų pralėkdami pro šalį, o labai subtiliai atsega netgi vidines kišenes, pasiima, ko reikia, ir užsega.

  Lietuviams Ramblas bulvaras primena Kauno Laisvės alėją, rusams – garsųjį Arbatą Maskvoje, klaipėdiečiams tai yra lyg Tiltų gatvė, kurioje, deja, karaliauja automobiliai. Barselonos Ramblas bulvaras transportui atviras. Automobiliai rieda jo pakraščiais plačią centrinės alėjos dalį palikdami pėstiesiems. Siaurutėse gatvėse, kaip ir visoje Barselonoje, pristatyta daugybė motorolerių, kuriais važinėja jauni žmonės. Šis transportas Barselonoje taip pat mėgiamas ir vagių. Todėl kiekvienas tarsi ir pamestas šaligatvyje motoroleris yra prirakintas arba užrakinta jo vairalazdė.

Naktis virš Barselonos

  Ramblas ispanų kalba reiškia išdžiūvusi upė. Tai istorinė sąsaja su tvirtovę juosusiu apsaugos kanalu, kurio vietoje maždaug prieš 300 metų plečiantis miestui ir atsirado pėsčiųjų alėja. Išdžiūvusi upė taip pat asocijuojasi su tam tikra netvarka. Paliktų šiukšlių yra ir garsiajame bulvare. Tai tarsi atspindi katalonų charakterį – kuo daugiau laiko skirti linksmybėms ir kuo mažiau darbui.  

  Ypač spalvingas Ramblas vidurnaktį, kai iš gausybės šio bulvaro barų ir kavinių pasipila ispanų virtuvės skonį pajutę ir flamenko šokio ritmo užburti užsieniečiai. Galvoje dar tebeskamba į medinę sceną “kalamų” batų ir batelių ritmas, palydimas ispaniškų dainų. Žodžiai “Alej, alej”, kurie greičiausiai skirti išjudinti publikai, lietuviams po geros vakarienės su jūros gėrybėmis ir didele doze ispaniško vyno asocijuojasi su labiau žinomu slavišku žodžiu “Nalėj, nalėj”. Flamenko šokėjai tai priima kaip karštą palaikymą ir “kala” taip, kad net prakaitas srūva. Tai išjudina net ir santūriuosius japonus, kurie žodžiais savo susižavėjimo neišsako, bet fotoaparatų blykstės švysčioja dažniau.

  Vėl Ramblas jau pasidabinęs naktinėmis spalvomis. Priekyje visiškoje tamsoje skendintis paminklas Kolumbui, už jo - Barselonos uostas. Bet prieš tai reikia praeiti pro ypatingai ryškiomis spalvomis mirgančią “Sex Shop”. Ir čia kelią pastoja juodukės – greičiausiai afrikietės, atkeliavusios iš anapus Viduržemio jūros. Jos savo paslaugas pradžioje siūlo už 50 eurų, paskui sutinka ir už keletą eurų, kad tik būtų darbo. Angliškai jos kalba silpnai ir pradeda tiesiai nuo reikalo. Keli tautiečiai įtikinę, kad lietuviškų litų, apie kuriuos juodukės nieko negirdėjusios, vertė tokia pat kaip ir eurų, už dešimt litų užsimanė parsivesti vieną įkyruolę į viešbutį, kad pamatytų, kaip atrodo nuoga juodaodė. Tačiau viešbučio administracija neįleido – paaiškino, kad gali pateikti patikimesnių merginų. Juodukės Barselonoje vertinamos kaip uosto prostitutės Klaipėdoje ar baltarusės prie Vilniaus geležinkelio stoties.

  Naktinė Barselona - ne vien savo kūną pardavinėjančios afrikietės. Jau po vidurnakčio gali sutikti ir ekstravagantiškomis kepuraitėmis ar apdarais pasidabinusių jaunuolių būrelius. Iš Ramblas bulvaro jaunimo keliai dažniausiai traukia į Barselonos uostą. Nors tai ir stebina, tačiau uoste šalia didžiulės jachtų prieplaukos įsikūręs garsusis “Maremagnum” prekybos centras, kur kiekvieną naktį vyksta diskotekos. Jose viskas panašiai kaip ir pas mus. Tik keista matyti tarp jaunimo besisukinėjančius gėlių prekeivius su puokštėmis gėlių, kai Lietuvoje labiau įprasta prieš diskoteką išgerti dėl drąsos. Kita vertus, nieko čia keisto, žinant ispanų temperamentą, požiūrį į dailiąją lytį.

Egzotiškas turgus

  Vienas iš Ramblas bulvaro įžymybių yra ir XVIII amžiuje įkurtas La Bokerijos turgus, kur senovinė architektūra puikiai dera su šiuolaikiniu apšvietimu. Prekystaliai turguje suprojektuoti ovalo principu. Kur beeitum, vis tiek išlįsi į centrinę alėją, kuri arka sujungta su Ramblas bulvaru.

  Turguje parduodami tik maisto produktai: žuvis, mėsa, daržovės, vaisiai, vynas. Tačiau stebina jų įvairovė ir, žinoma, kainos. Jos turguje prie prekių išdėliotos ne mažesnės, o gal net ir didesnės nei prekybos centruose. Matyt, tai reiškia, kad turguje galima gana smarkiai derėtis. Barselonos turgaus kainų skaičiai - kaip ir Lietuvoje. Tačiau pas mus litai, o ten panašūs skaičiai - eurais. Tai reiškia, kad ten kainos apie tris kartus didesnės.

  Belieka didžiausias smagumas – pasižvalgyti po egzotišką turgų, kur, tarkim, tiek rūšių žuvų nepamatysi jokiame Lietuvos prekybos centre. Ant prekystalio leduose spurda rusvi vėžiagyviai, žnyples judina krabai. O kiek įvairiausių žuvų. Kai kurios jų panašios į tik paveikslėliuose matytas ruplėtas žuvis iš gilių vandenų. Stebina ir mėsos prekystaliai. Be išvaizdžios mėsos ar ką tik paskerstų paršiukų, kokius mes įpratę matyti keptus aukšto lygio priėmimuose, yra ir raguočių kanopų, ir net galvijų skrandžių.  

Atsigręžė į jūrą

  Olimpinės žaidynės, kurios Barselonoje vyko 1992 metais, tarsi privertė prisiminti, kad miestas jau keturis tūkstantmečius yra įsikūręs prie Viduržemio jūros. Iki tol Barselona, kaip dabar Klaipėda, buvo tarsi nusisukusi nuo jūros. Miestą nuo jūros dengė įvairūs gamybiniai objektai. Rengdamasi olimpiadai, Barselona sugebėjo apsivalyti nuo pramoninių statinių šalia uosto miesto centre ir įrengti atvirą erdvę, kuri vadinama Barselonos vartais į pasaulį. Barselonos uostas skirstomas į senąjį, šalia Kolumbo paminklo, ir naująjį. Prieš olimpines žaidynes senoji uosto dalis neatpažįstamai modernizuota ir pertvarkyta pagal paskutinįjį technikos žodį. Dalis senojo uosto Barselonos olimpinių žaidynių metu tapo olimpinių žaidynių kaimeliu.     

  39 tūkstančių kvadratinių metrų “Maremagnum” prekybos centras iš visų pusių apsuptas vandens. Iki jo veda platus šiuolaikinio dizaino medinis tiltelis. “Maremagnum” prekybos centras - viena mėgstamiausių Barselonos vietų. Tai ne tik šiuolaikinis prekybos centras su daugybe parduotuvių, bet ir barai, kavinės atvirose terasose su nepakartojamais vaizdais į Barselonos uostą ir Viduržemio jūrą. Šis centras - ne vienintelė olimpinių žaidynių dovana Barselonai. Senojoje uosto dalyje taip pat įrengtas akvariumas, kur surinkta apie 4000 rūšių Viduržemio jūros augalų ir gyvūnų. Žymiausi akvariumo eksponatai - rykliai, kuriuos plaukiojančius iš viršaus ir šono gali pamatyti eidamas didžiuliu stikliniu tuneliu.

  Barselonos olimpiada buvo pripažinta vienomis šiuolaikiškiausių žaidynių. Joms senojo uosto dalyje pastatyti objektai dabar virto prekybos centrais, draudimo kompanijų biurais, Jūrų rūmais, šiuolaikinio stereokino salėmis, jachtoms, kruiziniams laivams priimti skirtomis krantinėmis. Olimpinės žaidynės ne tik privertė prisiminti, kad miesto centras prie jūros turi priklausyti miesto gyventojams ir turistams, bet ir pakeitė barseloniečių požiūrį į poilsį prie jūros. Net sunku patikėti, kad trijų milijonų gyventojų miesto pasiekimu laikoma tai, kad jo pliažai po olimpiados ištįso net iki penkių kilometrų ilgio.  

Nepakartojama architektūra ir Antonijus Gaudis

  Žvilgtelėjus į Barselonos schemą, susidaro keistas įspūdis – didelė dalis miesto taisyklingai padalinta į lygių dalių kvadratus. Taisyklingų formų Barseloną XIX a. pabaigoje įsivaizdavo inžinierius Ildefonsas Serda. Tačiau jis sulaukė kategoriško kitų miesto architektų pasipriešinimo. Kai kurie pastatai specialiai statyti taip, kad išsiskirtų iš aplinkinių arba pasukti taip, kad būtinai kirstųsi su griežtai išdėliotomis gatvių shemomis.

  Garsiausias architektas laužęs XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios Barselonoje sukurtus stereotipus, buvo Antonijus Gaudis. Jo architektūriniais darbais Barselonoje žavimasi labiau nei gerokai senesniais gotikos stiliaus statiniais ar išlikusiu kai kuriuo XII-XIII a. palikimu. Kaza Batlio namas su ypatingais dekoratyviniais balkonais, kurio fasadas papuoštas mozaika iš spalvotos keramikos ir stiklo, o stogas panašus į žvynuotą drakono nugarą – vienas iš pirmųjų A. Gaudžio darbų. Kitas šedevras – Kaza Mila pastatas, statytas 1905-1910 metais. Namas įtrauktas į JUNESCO paveldo sąrašą kaip žmonijos pasiekimas žymus tuo, kad pastatytas iš akmeninių blokų, kurie sujungti į banguotas formas. Originalūs ir balkonai, nukaldinti iš metalo. Dar vienas Gaudžio kūrinys - Barselonos grafo Guelio užsakymu pradėtas statyti miestas parke. Sekant anglų parkų ir rezidencijų pavyzdžiu, Barselonoje norėta pastatyti 60 privačių vasarnamių. Pavyko pastatyti tik du, kuriuose gyveno pats grafas Guelis ir architektas Gaudis. Tačiau parke vertingiausi vasarnamiai, o įėjimo į parką paradiniai laiptai, šimto kolonų, kurios laiko didžiulę apžvalgos aikštelę, salė - su aplinka kalno papėdėje nuostabiai susiliejantys akmeniniai objektai.

  Svarbiausias architekto A. Gaudžio gyvenimo tikslas buvo Šventosios šeimynos bažnyčios statyba, kuri pradėta statyti 1883 metais iš aukų ir iki šiol nebaigta, nors aukų jai seniai nebeužtenka ir pinigų jau skyrė Barselonos valdžia. Šiuo metu pagal Gaudžio paliktus eskizus bažnyčia dar statoma, o kai kur jau pradėta ir restauruoti. Šventosios šeimynos bažnyčia – objektas, labiausiai traukiantis turistus Barselonoje. Į daugiau kaip 100 metrų aukštį kyla 18 bokštų, skirtų Jėzaus Kristaus, Mergelės Marijos, 12 apaštalų ir 4 evangelistų garbei. Šventosios šeimynos bažnyčios fasade sudėliota daugybė skulptūrų, kurios labai išsamiai ir giliai sudėtingais simboliais vaizduoja Jėzaus Kristaus gyvenimą nuo gimimo iki nukryžiavimo, gėrio ir blogio kovą.

  Statant Šventosios šeimynos bažnyčią, A. Gaudis statybos aikštelėje lankydavosi kasdien apie trisdešimt metų. Neradusio laiko šeimai kurti, dėl uždaro ir rūstoko būdo neturėjusio draugų pasaulinio garso architekto mirtis buvo netikėta ir simboliška. Einantį iš Guelio parko į statybvietę Šventosios šeimynos bažnyčioje jį partrenkė tramvajus. Miestui pasaulinio garso šedevrus padovanojusio architekto gydytojai nepažino, paguldė į vargšams skirtą ligoninės dalį. Kai išsiaiškino, kas tas tramvajaus pertrenktas senukas, jau buvo vėlu. Didelių turtų nesusikrovęs architektas ir tai, ką turėjo, testamentu paliko Šventosios šeimynos bažnyčios statybai.

Barselona likusi už kadro

  Šiandieninės Barselonos architektūrą suformavo ne tik gilios jos istorinės ištakos, bet ir 1888 bei 1929 metais surengtos pasaulinės parodos. Daugelyje miestų triumfo arkos buvo statomos kovos žygdarbiams atminti, o Barselonoje triumfo arka, kaip ir miesto centre esantis Siuzdalelio parkas, skirta pirmajai šiame mieste surengtai pasaulinei parodai.

  Per vieną parą, praleistą Barselonoje, neįmanoma pajusti visos Katalonijos sostinės didybės. Futbolo rungtynės, dėl kurių Barselonoje uždaroma dalis gatvių, neleido pamatyti ir vienos turistų labiausiai mėgstamos vietos – Mondžuiko kalno, kurio papėdėje išlikusi senovinė pilis – viduramžių Barselonos širdis. Būdama pajūryje, ant prekybinio kelio tarp Afrikos ir Europos Barselona nuolat tapdavo įvairiausių užkariautojų masalu. Ne veltui Viduržemio jūros europinė dalis, prie kurios šliejasi Katalonija – viena iš 17 Ispanijos administracinių dalių, vadinasi Kosta Bravo – Laukinė pakrantė.

  O kiek dar Barselonoje nepamatytų nuostabių pastatų, garsių muziejų. Viena Barselonos garsenybė - daugiau nei prieš šimtmetį atidarytas zoologijos sodas, kurio garsiausia gyventoja – vienintelė pasaulyje baltoji gorila-albinosas Kopito de Nevė, dar vadinama “Snieguole”. Barselonoje yra ir į JUNESKO paveldo sąrašą įtraukti Katalonijos muzikos rūmai, kur įgyvendintos moderniausios XX a. pirmojo dešimtmečio architektūros naujovės.

  Neįmanoma išvardinti visų Barselonos įžymybių. Tibidabo kalno papėdėje įsikūrusį miestą tiesiog reikia pamatyti.  

         

Fotoreportažas
  • Barselona – laukinės pakrantės perlas-Foto-nr-569_570.jpg
  • Barselona – laukinės pakrantės perlas-Foto-nr-569_571.jpg
  • Barselona – laukinės pakrantės perlas-Foto-nr-569_572.jpg
  • Barselona – laukinės pakrantės perlas-Foto-nr-569_573.jpg
  • Barselona – laukinės pakrantės perlas-Foto-nr-569_574.jpg
  • Barselona – laukinės pakrantės perlas-Foto-nr-569_575.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Barselona – laukinės pakrantės perlas"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.