Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Bus ar nebus išorinis uostas?

Mūsų valstybės valdymo patirtis rodo, kad svyruoklės principu Lietuvoje keičiantis valdžioms vienu svarbiausių klausimu ne pirmą kartą tampa išorinis uostas.

Lietuvos bendrajame plane numatyta tokia išorinio uosto ties Melnrage vizija gali būti naikinama.
Lietuvos bendrajame plane numatyta tokia išorinio uosto ties Melnrage vizija gali būti naikinama. @ Vidmanto Matučio archyvo nuotr.

Paklausimas Seime dėl uosto

 

Praėjusią savaitę Vyriausybės valandoje Seime klausimą dėl Klaipėdos išorinio uosto ateities naujajam susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui uždavė Seimo narys Zigmantas Balčytis.

„Dar 2004 m. yra atlikta japonų studija, kurioje kalbama, kad Klaipėdos uostas gali turėti ateityje problemų, jeigu mes nedarysime kardinalių pakeitimų, neturėsime išorinio uostos“, - teigė Z.Balčytis.

Kodėl Šilutės ir Šilalės rajonuose rinktam Seimo nariui parūpo išorinis uostas? Galbūt apie šį Seimo narį buriasi kokia nors išorinio uosto gerbėjų grupė? Gali būti ir taip, kad 2001-2005 m. susisiekimo ministru buvusiam Z.Balčyčiui tiesiog parūpo, kodėl ir toliau „marinuojama“ išorinio uosto idėja.

Dalis uosto specialistų pripažįsta, kad japonų atlikta Klaipėdos išorinio uosto studija buvo labai gera Japonijos dovana Lietuva, kuri ja nepasinaudojo. Studijos reikšmė didelė, ji 2004 m. beveik tiksliai nurodė, kaip Klaipėdos uostas vystysis artimiausius 10-15 metų.

Dabartinis susisiekimo ministras Marius Skuodis dėstė, kad Vyriausybė tikėtina patvirtins dvi galimas išorinio uosto vietas. Anot M.Skuodžio, yra du svar­būs as­pek­tai. Reikės at­sa­ky­ti, kaip bus plė­to­ja­mas da­bar­ti­nis uos­tas, nes jo pa­jė­gu­mas dar yra ne­iš­sem­tas.

Iš ki­tos pu­sė, anot M.Skuodžio, lais­vų kran­ti­nių nau­joms kom­pa­ni­joms vis dėl­to nė­ra. Taip pat da­bar­ti­nė­je te­ri­to­rijo­je nė­ra pa­kan­ka­mai vie­tos ga­my­bai uoste vys­ty­ti.

„Turime plės­ti da­bar­ti­nio uos­to pa­jė­gu­mą“, - pastebėjo M.Skuodis. Jo noras yra toks, kad krova dabartiniame uoste didėtų, kad į jį įdėtos investicijos atsipirktų.

M.Skuodžio teigimu, dėl išorinio uosto yra labai daug klausimų. Svarbiausia - kas per jį būtų kraunama? Klausimai kybo ir dėl strateginio investuotojo, ir dėl aplinkosauginių reikalų, ir dėl terminų, kada ir kas turėtų būti daroma.

M.Skuodis teigė, kad po konsultacijų su skirtingais kolegomis pasiūlęs atsisakyti į Bendrąjį planą įtraukti geležinkelio mazgo plėtrą ties Girulių mišku ir vietoj šios teritorijos vertinti plėtros galimybes alternatyviose vietose.

 

Skirtingi lietuvių ir lenkų požiūriai

 

Aplinkos ministerija praėjusią savaitę viešai pradėjo platinti pranešimą, kad žmonėms nerimą keliantys Girulių miško kirtimo ir jūrų uosto plėtros darbai yra nereikalingi.

„Visiškai akivaizdu, kad Girulių miško kirtimo planai ir išorinio uosto planai buvo pertekliniai. Aukščiausiu lygiu sutarėme, kad Girulių neaukosime geležinkelių parkavimui. Lygiai taip pat dėl krovinių neeikvosime Lietuvos pajūrio – jeigu labai reikės, ieškokime galimybių pietiniame uoste“, – tikino aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Jo teigimu, Vyriausybė planuoja vasario 24-ąją patvirtinti Lietuvos bendrojo plano sprendinius. Neaišku ar juose liks išorinio uosto vizija. Gal bus analizuojamos bent kelios išorinio uosto alternatyvos dėl ateities kartų?

Iki šiol buvo nuostata, kad išorinis uostas nebus statomas greitai, bet turi būti įvertinta, kokia vieta Lietuvos pakrantėje yra geriausiai tokio uosto statybai kada nors ateityje.

Sutapimas ar ne, bet kai Lietuva rengiasi atsisakyti vienintelio išorinio uosto statybos alternatyvų analizės, Lenkija skelbia apie planus naujus išorinius uostus statyti ties Gdansko, Gdynės ir Svinoustjės uostų vartais.

Gdynėje ir Svonoustjėje šiais metais planuojama surasti investuotojus su kuriais būtų pasirašyta 30 metų sutartis dėl uostų statybos ir eksploatavimo.

Išorinį uostą prie Gdynės 151 ha plote planuojama pastatyti iki 2028 metų, prie Svinoustjės 130 ha iki 2030 metų. Vėliau būtų statomas ir 440 ha žemės ploto naujas Gdansko išorinis uostas, tačiau kol kas jokie terminai nenurodyti.

Visuose uostuose lenkai rengiasi krauti konteinerius, nes jiems aišku, kad ateityje konteinerizacijos lygis tik kils.

 

Žmonės ir džiaugiasi, ir piktinasi

 

Lietuvos gyventojų nuomonės sužinojus apie lenkų planus ir delsimą, ką nors daryti yra nevienareikšmiškos.

Vieni džiaugiasi, kad Lietuvoje nesugebama apsispręsti dėl išorinio uosto, nes jis laikomas aplinkos priešu. Kiti mano, kad nebūtina niokoti Melnragės ir Girulių, bet išorinis uostas Lietuvai būtų reikalingas ir jis turėtų būti prie Būtingės.

„Uostas yra valstybinis, todėl valstybė turi rūpintis, kad jis dirbtų ir uždirbtų pinigų. Kodėl dalis žmonių dėl kažkokių asmeninių interesų pasisako prieš Lietuvos klestėjimą ir biudžeto pilnėjimą?“, - klausė kiti.

Yra ir tokia nuomonė, kad Lietuvai nereikėtų lygintis su Lenkija, nes joje 38 mln. gyventojų.

„Lenkai yra protingi, verslūs, mažiau nei lietuviai mala liežuviu. Todėl nenuostabu, kad lietuviai prekių važiuoja pirkti iš lenkų. Iš esmės Lietuva tapo tarsi Lenkijos provincija. Kuo toliau, tuo labiau ekonominis skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos gilės ne Lietuvos naudai. Tai ne tik uostų srityje, bet visame kame“, - svarstė žmonės.

Lietuvoje yra 2,8 mln. gyventojų. Vien lietuviški kroviniai Klaipėdos uoste sudaro per 30 mln. tonų. Lietuvos pašonėje yra beveik 10 mln. gyventojų Baltarusija, kur ekonomika, tikėtina, augs. Jos krovos potencialas per Klaipėdos uostą ateityje galėtų būti 2-3 kartus didesnis nei pačios Lietuvos, nes Klaipėdos uostas artimiausias ir patogiausias Baltarusijai.

„Ekonominė realybė yra tokia, kad išorinio uosto Klaipėdoje anksčiau ar vėliau reikės, nes Baltarusijos visą laiką nevaldys A.Lukošenka, o Rusijos - V.Putinas. Jei tos šalys taptų laisvesnėmis, o taip nutiks, kroviniai, bent baltarusiški, intensyviau judės per Klaipėdą. Baltarusijos potencialas didelis. Ką nesant išorinio uosto, pasiūlys Klaipėdos uostas, kai ims augti Baltarusijos ekonomika?“, - svarstė kitas.

Yra ir kategoriškai nusiteikusių žmonių, kurie mano, kad išorinio uosto statyba ir netgi dabartinio uosto gilinimas yra ne kas kita, kaip pinigų plovimas.

Įžvelgiama ir dalies žmonių ekonominį nesupratimą, totalų neigimą visko, kas progresyvaus vyksta ar gali vykti.

„Pakanka tik užsiminti apie išorinio uosto ar jau esančio uosto gilinimo, plėtimo bent potencialią galimybę, tuoj atsiranda tuntai mirtinai pasipiktinusių bei pasiryžusių gulti kryžiumi ant bėgių. Ne tik uostu, bet ir pramone, transportu apskritai. Uosto - nereikia, geležinkelio - nereikia, LEZ-o - nereikia ir apskritai nieko nereikia“, - pastebima ir tokia realybė, įvardinus, kad Lietuva ir toliau giliai miega ekonominio letargo miegu.  

Fotoreportažas
  • Bus ar nebus išorinis uostas?-Foto-nr-9635_9636.jpg
  • Bus ar nebus išorinis uostas?-Foto-nr-9635_9637.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Bus ar nebus išorinis uostas?"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.