Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

ES linkusi išvalyti Baltijos jūrą

Gal jau tik laiko klausimas, kada Baltijos jūra bus išvalyta nuo Antrojo pasaulinio karo ginklų.

Iprito bombos Baltijos jūros dugne mėtosi atvirai.
Iprito bombos Baltijos jūros dugne mėtosi atvirai. @ nuotr.

Biurokratinė mašina pajudėjo

 

Europos Parlamentas paragino Europos Komisiją išvalyti Baltijos jūrą nuo Antrojo pasaulinio karo laivo avarijų ir cheminio ginklo. Europos Komisija tai ketina įtrauks į nulinės taršos planą. Jį ketinama pateikti šiemet gegužę.

Sudėtingas biurokratinis ES mechanizmas dėl Baltijos jūros valymo pradėjo suktis. Galutinis sprendimas gali būti priimtas dar šiais metais.

Iš Briuselio pasigirdo neoficialių komentarų, kad į Baltijos jūros išvalymą nuo palaidotų II pasaulinio karo ginklų žvelgiama labai rimtai.

Iš dalies laikoma, kad Baltijos jūra yra tarsi vidinė ES jūra, nes prie jos iš 9 esančių šalių, 8 priklauso ES.

 

Dugne - ginklų arsenalas

 

Apie tai, kad būtina išvalyti Baltijos jūrą nuo įvairių ginklų, kalbama jau seniai. Nemažai ir daroma. Įvairių šalių kariuomenės kartas nuo karto rengia pratybas, kurių metu ieškoma ir surandama nesprogusių karo laikų minų.

Dabar bene svarbiausias reikalas yra Baltijos jūroje po II pasaulinio karo išmėtytų cheminių ginklų neutralizavimas.  Pagal sovietinių archyvų duomenis, vien SSRS okupacinėje zonoje, buvo paskandinta 408 tūkst. iprito bombų, beveik 80 tūkst. aviacinių bombų su įvairiomis cheminėmis medžiagomis, per 20 tūkst. statinių ir technologinių talpų su adamsitu, difinichlolarsinu, ciklon B dujomis ir kitomis medžiagomis. 

Dar 2018 m. rengiant ES jūrų saugumo strategijos veiksmų planą valstybės narės susitarė imtis priemonių Baltijos jūroje šalinti išmestus cheminius ginklus ir nesprogusius šaudmenis.

Didžiausia atsakomybė už dabartinę padėtį tenka Rusijai ir Vokietijai. Iš šių šalių vyriausybių tikimasi didesnio įsipareigojimo.

 

Stabdo ekonomiką ir aplinkosaugą

 

2021 m. sausį Europos Komisija jau pradėjo specialią procedūrą, skirtą šalinti ir mažinti ginklus ir kenksmingą taršos poveikį jūrų aplinkai.

Europos Parlamentas patvirtino, kad cheminio ginklo problema, tvyranti Baltijos jūros dugne, turi tarptautinį aspektą ir gali būti išspręsta tik bendradarbiaujant nacionalinėms vyriausybėms, Europos Sąjungai ir NATO.

Svarbiausia bus surasti technologijas, skirtas saugiam kenksmingų medžiagų pašalinimui iš jūros dugno. Ne mažiau svarbi ir finansinė parama. Tikimasi, kad Europos Komisija suras papildomų lėšų Baltijos jūros dugnui valyti.

Baltijos jūra turi didžiulį ekonominį potencialą, kaip vėjo jėgainių parkai. Jo negalima visiškai išnaudoti neišvalius dugno nuo laivų liekanų su užsilikusiais degalais jų tankuose ar cheminio ginklo.

 

Fotoreportažas
  • ES linkusi išvalyti Baltijos jūrą-Foto-nr-9834_9835.jpg
  • ES linkusi išvalyti Baltijos jūrą-Foto-nr-9834_9836.jpg
  • ES linkusi išvalyti Baltijos jūrą-Foto-nr-9834_9837.jpg
  • ES linkusi išvalyti Baltijos jūrą-Foto-nr-9834_9838.jpg
  • ES linkusi išvalyti Baltijos jūrą-Foto-nr-9834_9839.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "ES linkusi išvalyti Baltijos jūrą"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.