Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Lenkiu žilą galvą prieš savo kartos jūrininkus. Buvome romantikai, sužavėti jūros bangų, jos šėlsmo. Vardan jos paaukojome jaunystę, sveikatą, netgi meilę. Ir to bendravimo su jūra nesigailime - Rimantas Ragaišis, laivo bocmanas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Gydytojas rašė apie žuvis ir žvejybą

Šiandien retas žuvų tyrėjas žino, kad išskirtines knygas apie Rytų Prūsijos žuvis ir žvejybą parašė Karaliaučiaus (Königsberg) universiteto gydytojas ir anatomas, kuriam domėjimasis žuvimis ir žvejyba pradžioje buvę tik turiningo laisvalaikio užsiėmimas.

@ nuotr.

Užmirštos knygos

Daugelis ankstesnių Rytų Prūsijos laikų pasiekimų yra patekę į vadinamąsias mokslo ir kultūros istorijos paraštes. Rytprūsių palikimas beveik sunaikintas. Šiandienos vokiečiai ja beveik nesidomi, lenkams, rusams bei lietuviams ji nepasiekiama dėl kalbos kliuvinių ir poreikio stokos.

Kalbant apie Rytinio Baltijos pakraščio (šiand. Lenkijos, Rusijos ir Lietuvos) ankstyvuosius žuvų ir žvejybos būdų tyrimus, būtina prisiminti pirmtakų Ernsto Teodoro Zyboldo, Ernsto Vilhelmo Berbomo, Alfredo Vilerio, Johano Lundbeko ir Giunterio Marės mokslinius darbus. Išskirtinė yra Bertoldo Heinricho Benekės knyga.

Mokėsi iš amžininkų

Bertoldas Heinrichas Benekė (Berthold Heinrich Benecke) gimė Elbinge (Rytų Prūsija) 1843 m. vasario 27 d. Tėvas Karlas Adolfas Benekė buvo Elbingo gimnazijos direktorius. Baigęs pagrindinius mokslu, jaunuolis studijavo Karaliaučiaus universitete, 1866 m. apgynė mokslinį darbą.

Nuo 1870 m. dirbo Karaliaučiaus universiteto Anatomijos instituto dėstytoju ir prozektoriumo vadovu. Vėliau, kaip gydytojas dalyvavo Prūsijos ir Prancūzijos kare. Nuo 1877 m. ėjo Karaliaučiaus universiteto topografinės anatomijos profesoriaus pareigas.

Karaliaučiaus universitete buvo gilios embriologijos (gyvūnų vystymosi pradmenų motinos ysčiose) tyrimų tradicijos, kurias pradėjo profesoriaus Karlas Ernstas Maksimilianas Beras. Jam išvykus dirbti ir gyventi į naujai įkurtą Sankt Peterburgo universitetą, nuo 1835 iki 1860 m. darbus tęsė jo pasekėjai Zoologijos ir lyginamosios anatomijos profesorius Martinas Heinrikas Radkė, vėliau E.G. Cadachas. Mokslininkai bendravo su būsimuoju Vokietijos zoologijos mokslo pagrindų sukūrėju E.T.Ziboldu.

Pradžioje B.H.Benekės mokslinė veikla buvus panaši į tėvynainių iš Vakarų Prūsijos mokslinių tyrimų įstaigų. Baigę gydytojo specialybės mokslus tuose pačiuose pirmaujančiuose Vokietijos universitetuose, tęsė dėstytojų pradėtus anatomijos ir embriologijos (kiaušinėlio vystymosi) tyrimus.

Vėliau B.H.Benekė nuo tiesioginių universiteto anatomo pareigų atitolo ir visą kūrybinę energiją skyrė stuburinių embriologijos ir žvejybos Prūsijoje tyrimams. Šiuo tikslu 1886 m. jis lankėsi Neapolio zoologijos stotyje. Lemtingos kelionės metu mokslininkas persišaldė ir sunkiai apsirgo. Tų pačių metų vasario 27 d. į plaučius plūstelėjo kraujas ir mirė. Mokslininko palaidojimo vieta nėra žinoma.

 

Susidomėjo žuvininkyste

 

Karaliaučiaus universiteto profesorius buvo karališkos fizikos ir ekonomijos mokslų draugijos narys Dalyvavo 1870 m. įkurtos Vokietijos žvejų draugijos veikloje. 1876 metais buvo išrinktas žvejybos sąjungos sekretoriumi Rytų ir Vakarų Prūsijos regionui. 1885 m. kartu su Valteriu Hervigu sąjungoje įkūrė “Priekrantės ir atviros jūros žvejybos” poskyrį. B.H.Benekė pagrindinį dėmesį sutelkė į žuvų tyrimus ir krašto žuvininkystės ūkio plėtrą. Kartu Vilhelmu Berbomu (jaunesniuoju) Vokietijos žvejybos sąjungos metraštyje 1872 m. užbaigė rengti pirmąjį mokslinį straipsnį apie Kuršių marių, Baltijos jūros ir gretimų vandenų žuvis ir žūklę. Mokslinis darbas išspausdintas praėjus septyniems metams po autoriaus, žymiojo Kuršių marių karališkojo žvejybos inspektoriaus, Muižės (Kintų apylinkės) dvarininko Ernst‘o Vilhelm‘o Berbom‘o (E. W. Beerbohm, 1786-1865) mirties.

Paskatintas sėkmės Benekė pradėjo apibendrinti žinias apie žvejyba Rytų ir Vakarų Prūsijoje. Šiam tikslui įgyvendinti skyrė paskutinius savo gyvenimo metus. Per trumpą laiką parašė ir išleido penkis pagrindinius straipsnius ir knygas apie regiono žuvis ir žvejybą.

 

Aprašė žuvis ir žvejybos būdus

 

Geriausiai žinoma B.H.Benekės knyga “Rytų ir Vakarų Prūsijos žuvys, žvejyba ir žuvivaisa (Fische, Fischerei und Fischzucht in Ost- und Westpreussen). Nuo 1880 m. ji leista atskiromis dalimis Prūsijos provincijos moksliniame mėnraštyje. Gavus paramą iš vyriausybės ir už prenumeratorių pinigus, knygą 1881 m. išleido Karaliaučiaus “Hartungsche Verlag“ leidykla. Knyga buvusi tais pačiais metais Berlyne įvykusios „Tarptautinės žuvininkystės pasiekimų parodos“ dalis, be kitų pasaulio šalių, taip pat pristatanti ir Vokietijos žuvininkystės mokslo ir ūkio pasiekimus, tame tarpe ir leidybos naujienas. Įvade autorius dėkojo Vokietijos žvejų sąjungos pirmininkui Berui Šmalodovui parėmusiam knygos leidybą. Ilgainiui leidinys tapo Vidurio Europos mokslo ir kultūros įvykiu. Ji nepaliauja traukti įvairių šalių mokslininkų ir kultūros atstovų dėmesį.

Knygą sudaro net 514 puslapių. Turinys padalintas į tris skyrius, išspausdinta net 493 Karaliaučiaus Knaiphofo gimnazijos braižybos mokytojo Hanso Heinricho Braunės litografijos.

Pirmąjame skyriuje aprašytos 78 gėlavandenių ir jūrinių nėgių bei žuvų rūšys. Visos su piešiniais atpažinimui, smulkiais paaiškinimais ir mokslinėmis nuorodomis žinovui ir žvejui mėgėjui. Pastebėtina, kad greta vokiškų, prūsiškų, mazūriškų ir kašubiškų žuvų pavadinimų, pateikti ir  lietuviški. Tai byloja apie universitete (bendru atveju vokiškai kalbančiame krašte) buvusį gyvą domėjimąsi tautinių mažumų žodinės ir daiktinės kultūros paveldu.

Antrame skyriuje aprašyti per 110 žvejybos būdų ir įrenginių. Pateikti kruopštūs brėžiniai su vietiniais įvardais ir paaiškinimais. Aprašyta Rytprūsių žvejybos istorija, kelių šimtmečių senumo žuvininkystės teisė. Autorius pasinaudojo daugelių anais laikais prieinamų, o šiandien sunaikintų istorinių šaltinių ir dokumentų, dėl to net ir šiais laikais pažintinė knygos vertė tik didėja.

Trečiame skyriuje pateikta naujausia anuomet žuvivaisos patirtis, žuvų priežiūra ir ligos. Papildytas ir atnaujintas šios knygos skyrius 1886 m. išleistas atskira, nemažtančio populiarumo sulaukusia knyga “Žuvivaisos ir žuvininkystės vadovas“ (Handbuch Der Fischzucht Und Fischerei), 1924 m. išversta į lenkų kalbą.

 

Ungurių mįslės

 

Lygia greta B.H.Benekė paskelbė kitus mokslinę patirti apibendrinančius darbus. 1881 metais išspausdino straipsnį apie gėlų vandenų žuvų žvynų tyrimus “Mūsų žuvų žvynai“ (Die Schuppen unserer Fische). Tai buvo išskirtinis anuomet visų vidurio Europos kaulinių žuvų žvynų sandaros mikrokopinių atvaizdų atlasas su smulkiai aprašais ir paaiškinimais, atpažinimui.

Mokslininkas taip pat tyrė europinių (upinių) ungurių mįslę. Pagal ungurių lytinių darinių mikroskopinius atvaizdus nustatė ir pagrindė teiginį, kad patelės aptinkamos gėluose vandenyse, o patinai laikosi didelių upių žiotyse, priekrantėje.

Mokslininkas siūlė Vokietijos upėse įrengti žuvitakius-pralaidas ir 1884 m. šiuo klausimu paskelbė šviečiamojo pobūdžio knygelę “Stiklinių unguriukų traukimas į upes ir patarimai užtvankų savininkams“. Tokiu būdu siekta apsaugoti unguriukus, palengvinant jų patekimą į upes, įveikiant gamtinius ir dirbtinius kliūvinius.

 

Palikimo vertė

 

B.H.Benek‘ės darbai gelme ir gvildenamų klausimų naujumu išsiskyrė iš daugelio XIX a. vokiečių kalba pasirodžiusių spaudinių apie žuvis ir žvejybą. Žvelgiant per laiko nuotolį, iš jų susidaro bendras vaizdas apie tuometinę žvejybą, žuvų tyrimus, žuvivaisos būklę. Būtina pabrėžti, kad ji apima XIX a. pabaigos Rytų ir Vakarų Prūsijos regioną Vokietijos imperijoje. Šiandien tai Lenkijos, Kaliningrado srities ir Lietuvos teritorijos. Knyga yra ichtiologų mokslinės ir bendrosios kultūros palikimo dalis. Ją būtina pažinti, tinkamai vertinti ir tikslingai naudoti. Kai kuriuos darbus būtų galima išversti ir išleisti lietuvių kalba.

Fotoreportažas
  • Gydytojas rašė apie žuvis ir žvejybą-Foto-nr-1017_1018.jpg
  • Gydytojas rašė apie žuvis ir žvejybą-Foto-nr-1017_1019.jpg
  • Gydytojas rašė apie žuvis ir žvejybą-Foto-nr-1017_1020.jpg
  • Gydytojas rašė apie žuvis ir žvejybą-Foto-nr-1017_1021.jpg
  • Gydytojas rašė apie žuvis ir žvejybą-Foto-nr-1017_1022.jpg
  • Gydytojas rašė apie žuvis ir žvejybą-Foto-nr-1017_1023.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Gydytojas rašė apie žuvis ir žvejybą"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.