Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Nesijuokit, jei senas matrosas braižo smėly bures ramentu - Poetas Bronius Mackevičius.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Klaipėdos - kaip neužšalančio uosto pranašumai

Užėjus dideliems šalčiams Klaipėda įgyja pranašumų prieš kitus uostus. Skirtingai nei Latvijos, Estijos ar Rusijos uostuose laivyba Klaipėdoje vyksta be ledlaužių.

Klaipėdos uosto akvatorijoje per šalčius atsiranda ledukai, tačiau laivybai jie netrukdo.
Klaipėdos uosto akvatorijoje per šalčius atsiranda ledukai, tačiau laivybai jie netrukdo. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Kaimynai vargsta

Kiekvienais metais maždaug nuo sausio vidurio dėl šalčių ir susidariusių ledų laivybos apribojimai įvesdami Rusijos Sankt Peterburgo, Primorsko, Viborgo, Visocko, Ust Lugos uostuose. Šiemet žiema vėlavo, todėl apribojimai įvesti maždaug savaite vėliau - nuo sausio trečios dekados.

Įvedus apribojimus nebepriimami mažesni nei 2000 arklių galios laivai. Dėl ledų sumažintos gramzdos ir didiesiems laivams.

Panašių nemalonumų kaip ir Rusijoje dėl šalčių patiria Estijos uostai. Estija stokoja ledlaužių, todėl susidarius sunkioms laivybos sąlygoms ji ledlaužius nuomoja iš Švedijos.

Estijoje ištisus metus, netgi vasarą, yra renkama papildoma rinkliava už ledų laužymą, ko nėra, pavyzdžiui, Klaipėdos uoste.

Rygos įlanką taip pat kasmet sukausto ledai. Labiausiai kenčia Rygos uostas. Ventspilis ir Liepoja, kaip ir Klaipėda, yra tiesiogiai prie jūros ir didesnės šalčio įtakos nejaučia. Rygos uoste, kaip ir Estijoje, yra tik vienas ledlaužis. Rygos įlanką sukausčius dideliems šalčiams, laivai, kurie įprastai per įlanką plaukia 4-5 valandas, joje užtrunka kartais net iki pusantros paros.

Dėl ilgo ir siauro laivybos kanalo nuo ledų kenčia ir Kaliningrado uostas.

 

Papildomi kroviniai

Šaltos žiemos Klaipėdos uostui yra naudingos. Po 2003 metų šaltos žiemos, kai sutriko laivyba Rygos ir Suomių įlankose, į Klaipėdos uostą plūstelėjo žymi dalis papildomų konteinerių. Tuomet visą savaitę temperatūra buvo žemesnė nei 25 laipsniai. Greitai iš Sankt Peterburgo į Klaipėdos uostą perorientuoti konteinerinių krovinių srautai jame ir po žiemos liko.

Papildomi kroviniai į Klaipėdos uostą plūstelėjo ir 2010 metais. Sausio mėnesį Suomių įlankoje spūstelėjo per 30 laipsnių šaltukas, todėl laivyba kaimyniniuose uostuose sutriko. Neužšalantis Klaipėdos uostas didesnių problemų nepajuto. Ledus teko laužyti tik užutekiuose. Ledlaužio tam nereikia - užtenka ir vilkiko.

Staigius krovinių permetimus stipriai atšalus orams pirmiausia pajunta konteinerius kraunančios bendrovės. Kai spaudžia dideli šalčiai padaugėja ir per Klaipėdos uostą gabenamų naftos produktų, nes išauga jų poreikis.

 

Baltija virto ledynais

Baltijos jūros regione yra buvę ir tokių žiemų, kad nebuvo galima įplaukti ir į neužšalantį Klaipėdos uostą.

Sunku patikėti, tačiau 1948 metų žiemą buvo užšalusi visa Baltijos jūra. 2003 metais, kai spaudė didelis šaltukas, jau buvo pasigirdę Suomijos jūrų tyrimų specialistų svarstymų, kad ledas gali užkloti visą Baltijos jūrą ir pasikartos 1948 metų situacija.

Atšiaurūs buvo ir 1986 metai, kai buvo užšalusi beveik visa Baltijos jūra, išskyrus nedidelį lopinėlį centrinėje jos dalyje.

Bendras Baltijos jūros plotas - apie 370 tūkst. kvadratinių kilometrų. Jūros tyrinėtojų duomenimis, paprastai ledo dangos plotas Baltijos jūroje žiemą siekia 200 tūkst. kvadratinių kilometrų.

Be Rygos ir Suomijos įlankų ledai Baltijos jūroje sukausto Botnijos, Gdanso, Vyslos, Ščecino įlankas, Zundo, Didžiojo ir Mažojo Belto, Kategato ir Skagerako protakas.

Paprastai ledo storis tose vietose būna iki 30 centimetrų. Tačiau ypač atšiauriomis žiemomis gali siekti ir iki 80 centimetrų ar metro storio.

Suomių įlankoje ledai vidutiniškai laikosi nuo 105 iki 165 parų, o Rygos įlankoje nuo 95 iki 150 parų. Kai žiemos būna ypač atšiaurios nemalonių reiškinių jūrininkai gali pamatyti ir atviroje Baltijos jūroje. Kartais joje dreifuoja ištisi ledų laukai.

Atšiaurios sąlygos yra buvusios ir Klaipėdoje. 1961-1968 metais locmanu Klaipėdos uoste dirbęs Eimutis Astikas prisiminė, kad berods 1964 metų žiemą uoste ir jūroje buvo ištisi ižo laukai. Iš žvejybos uosto laivai nebegalėjo išplaukti, o į prekybos uostą dar šiaip taip įplaukdavo.

„Į uostą atplaukė prancūzų laivas. Su locmanų kateriu negalėjo išplaukti jo pasitikti, todėl pasiprašėme buksyro. Išplaukęs už uosto vartų jis įstrigo tarp ižo. Jauni buvome, romantikai, todėl su kartu su locmanu Michailu Jurčionoku per ižo sangdrūdas jūroje patraukėme prie prancūzų laivo. Nors ir rizikuodami sėkmingai įveikėme maždaug vieną mylią. Per baltą, ižu padengtą farvaterį įvedėme prancūzų laivą į uostą“, - į daugiau kaip 45 metų praeitį nusikėlė E.Astikas.

Fotoreportažas
  • Klaipėdos - kaip neužšalančio uosto pranašumai-Foto-nr-1879_1883.jpg
  • Klaipėdos - kaip neužšalančio uosto pranašumai-Foto-nr-1879_1882.jpg
  • Klaipėdos - kaip neužšalančio uosto pranašumai-Foto-nr-1879_1884.jpg
  • Klaipėdos - kaip neužšalančio uosto pranašumai-Foto-nr-1879_1885.jpg
  • Klaipėdos - kaip neužšalančio uosto pranašumai-Foto-nr-1879_1886.jpg
  • Klaipėdos - kaip neužšalančio uosto pranašumai-Foto-nr-1879_1887.jpg
  • Klaipėdos - kaip neužšalančio uosto pranašumai-Foto-nr-1879_1888.jpg
  • Klaipėdos - kaip neužšalančio uosto pranašumai-Foto-nr-1879_1880.jpg
  • Klaipėdos - kaip neužšalančio uosto pranašumai-Foto-nr-1879_1881.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Klaipėdos - kaip neužšalančio uosto pranašumai"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.