Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Kranto piratai

Vadinamieji „kranto piratai“ atsirado gilioje senovėje. Jų grobiu tapdavo pakrantėse nuskendusių laivų jūreiviai ir jų krovinys.

 

tokiose rifų nusėtose pakrantėse piratai įrengdavo klaidingus navigacinius ženklus.
tokiose rifų nusėtose pakrantėse piratai įrengdavo klaidingus navigacinius ženklus. @ Venanto Butkaus archyvo nuotr.

Pražūtingas krantas

 

Išvengę mirties audringoje jūroje, jūreiviai, pasiekę išganingąjį krantą, dažniausiai žūdavo užpulti pakrantės gyventojų. Tokio žiauraus elgesio priežastys būdavo įvairios. Prietaringi pajūrio gyventojai bijodavo nežinomų svetimšalių ir nepasitikėjo jais. Paaukoti juos savo dievams atrodė esanti geriausia išeitis. Be to, baimintasi, kad likę gyvi jūreiviai pasipriešins plėšikavimui.

Visų laikų kranto plėšikams buvo nesvarbu ką apiplėšinėti: tėvynainius ar svetimšalius, gyvus ar mirusius. Mirusius išrengdavo iki paskutinio siūlelio, gyvuosius parduodavo vergijon arba reikalaudavo išpirkos.

Ilgai buvo laikomasi nuostatos, kad teisę pasisavinti jūros bangų išmestą turtą turi tas, kas pirmasis jį rado. Viduramžiais naudotis vadinamąja „kranto teise“ nevengė ir monarchai. 1681 m. Prancūzijos karalius Liudvikas XIV išleido įsaką, kuriuo nurodė, kad visas turtas, išgelbėtas po laivo katastrofos, pereina į jo iždą. Panašus įstatymas veikė ir Anglijoje. Pakrantės gyventojai, įtarti pasisavinę nuskendusio laivo nors menkiausią daiktą, buvo griežtai baudžiami.

 

„Judo švyturiai“

 

Ne tik viduramžiais, bet ir naujaisiais amžiais valdžios draudimai nepadėjo išgyvendinti kranto piratų veiklos. Noras lengvai pasipelnyti iš pakrantėmis praplaukiančių laivų, skatino nusikaltėlius imtis visokių piktadarysčių ir gudrybių. Jie naikindavo pakrančių švyturius, navigacinius ženklus, rodančius saugų kelią į uostą. Imituodami panašius navigacinius įrenginius kitoje vietoje, kranto piratai įviliodavo laivus į pavojingas laivybai pakrantes. Tokie melagingi įrenginiai buvo vadinami „Judo švyturiais“.

Pakrantės piratų veikla kai kur tęsėsi iki XIX a. Istoriniai šaltiniai mini Barbadoso salos turtuolį Samuelį Hallą Lordą (1778-1844). Pasak legendos šis buvęs bukanierius, puldinėjęs ir plėšęs Ispanijos laivus Karibų jūroje, savo pilies pakrantėje pasodino dvi lygiagrečias eiles kokoso palmių. Tamsiomis naktimis ant jų iškabindavo raudonus ir žalius žibintus. Pro šalį praplaukiantys laivai manydavo, jog jie jau pasiekė Bridžtauno uosto vartus ir sukdavo kranto link. Čia jų laukdavo koraliniai rifai ir Lordo tarnai. Iš sudužusio laivo krovinys būdavo gabenamas į Lordo rūmus, kurie išliko iki šių dienų. Iki 2010 m. gaisro, juose buvo įsikūręs vienas prabangiausių Barbadoso salos viešbučių „Sam Lord’s Castle“ (Semo Lordo pilis).

Kinijos pakrantėse vietos žvejai taip pat skėriai užpuldinėdavo avarijas patyrusius arbatinius kliperius ir juos „apšvarindavo“. Toks likimas ištiko nemažai iš Europos atvykstančių laivų, tarp jų garsius arbatinius kliperius „Oriental“ ir „Vision“.

 

Liko tik mitai ir legendos

 

Vystantis tarptautiniai prekybai, daugelis jūrinių valstybių pradėjo atsisakinėti „kranto teisės“. Buvo leidžiami įstatymai įpareigojantys gelbėti žmones ir krovinį iš pakrantėse skęstančių laivų.

Už pagalba leista reikalauti užmokesčio, bet tai vis tiek atrodė civilizuočiau, negu, pasinaudojus kitų nelaime, pasisavinti visą jų turtą.

1910 m. Briuselyje vykusioje tarptautinėje konferencijoje buvo sutarta, kad kiekviena prie jūros esanti valstybė privalo užtikrinti saugią laivybą savo vandenyse. Skęstančiam ar avariją patyrusiam laivui, jo žmonėms turi būti suteikta visa įmanoma pagalba. Išmestas į krantą ar jūroje išgelbėtas turtas už nedidelę kainą gražinamas savininkui.

Jau seniai praėjo „kranto teisės“ ir „kranto piratų“ laikai, jūreivystės istorijos metraštyje palikę daug patrauklių legendų ir mitų. Juos savo kūriniuose įamžino Defo, Smoletas, Skotas, Kuperis, Žiulis Vernas ir daugelis kitų rašytojų.

 

„Kranto piratų“ atgimimas

 

Būtų gerai, jei kranto piratai būtų likę tik senose legendose ir nuotykių romanuose. 2000 m. pasaulio jūrininkai pirmą kartą susidūrė su atgimusia kranto piratų veikla Somalio pakrantėse. Vietiniai gyventojai, tarnaujantys pakrančių apsaugoje, pradėjo jūroje užpuldinėti ispanų, kinų ir kitų šalių žvejybos laivus, reikalaudami išpirkos.

Pasak tarptautinių ekspertų, Somalio pakrantes, kuriose gausu tunų, užplūdo užsienio žvejybos laivai ir tai smarkiai apribojo vietos žvejų galimybę užsidirbti pragyvenimui. Reaguodami į tai, žvejai pradėjo formuoti ginkluotas grupes savom teisėms ginti. Galiausiai prasidėjo prekybos laivų užpuldinėjimai dėl išpirkos. Piratavimas tapo pagrindiniu vietinių gyventojų uždarbio šaltiniu. Apie 70 proc. vietinių gyventojų palaiko šį „verslą“.

Piratų veikla prie Somalio pakrančių tapo didele grėsme tarptautinei prekybai ir turizmui jūros keliais. Akistatą su juodojo žemyno piratais yra nekartą patyrę ir Lietuvos jūrininkai. Piratų nelaisvėje buvo atsidūrusi laivo „Saturnas“ įgula, „Argo“ kapitonas D. Baškirovas.

Siekiant užtikrinti laivybos saugą, šiame regione dabar patruliuoja NATO ir kitų šalių kariniai laivai.

 

Fotoreportažas
  • Kranto piratai -Foto-nr-3707_3708.jpg
  • Kranto piratai -Foto-nr-3707_3709.jpg
  • Kranto piratai -Foto-nr-3707_3710.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Kranto piratai"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.