Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Prostitucija Klaipėdoje sovietmetyje ir dabar

Posakis, kad Tarybų sąjungoje nėra sekso anais laikais buvo tapęs tarsi tos sistemos anekdotu.

Vyro ir moters santykiai visais laikais atnešdavo ir džiaugsmo, ir rūpesčių. Asociatyvinė nuotrauka
Vyro ir moters santykiai visais laikais atnešdavo ir džiaugsmo, ir rūpesčių. Asociatyvinė nuotrauka @ nuotr.

Klaipėda garsėjo gonorėja

 

Tai, kas vyko Klaipėdoje nuo 1977 m. pajuto Klaipėdos odos ir veneros ligų dispanserio gydytojas Pragiedrulis Velička.

Baigęs Kauno medicinos institutą, jis, įgijęs vidaus ligų gydytojo specializaciją, atvykęs į Klaipėdą buvo įkalbėtas padirbėti minėtame dispanseryje. Viena iš priežasčių galėjo būti ir tai, kad tuo metu Tarybų sąjungoje buvo sifilio epidemija, kur 10 tūkst. gyventojų teko 100 jo atvejų.

Klaipėda pagal sifilio sergamumą Lietuvoje buvo po Vilniaus ir Kauno, tačiau pirmavo pagal triperio arba gonorėjos atvejus. Apie tai buvo žinoma tik siaurame specialistų rate, nes partiniai darbuotojai buvo griežtai uždraudę platinti bet kokią informaciją

Tai, kad Klaipėdoje plito gonorėja, buvo aiškinama tuo, kad nemažą dalį šio susirgimo parsiveža jūrininkai. Nemažą dalį jo atveždavo kitų šalių jūrininkai. Dalį atveždavo ir iš visos plačios Tarybų sąjungos į uostamiestį plūdę darbininkai.

Tam, kad galėtų dirbti su venerinių ligų kontingentu, P.Velička Minske buvo baigęs kursus, kur po mėnesį mokė dirbti su sifilio, vyrų gonorėjos, moterų gonorėjos ir odos ligomis. Grįžus iš kursų jis pasikeisdamas iki 1980 metų tyrė, aiškinosi, gydė tai moterų, tai vyrų gonorėjos susirgimus. Vėliau tapo Klaipėdos miesto ligoninės profilaktinių medicininių apžiūrų kabineto vedėju ir su komanda vykdė profilaktinius tyrimus Klaipėdos miesto įmonėse, kurios dirbo su maistu, kirpyklose, restoranuose, kitose aptarnavimo sferose, kur buvo darbuotojų kontaktas su klientais.

 

Atlygis - D.Rosinio kasetė

 

Žvelgdamas atgal į praeitį P.Velička padarė prielaidą, kad nors oficialiai prostitucijos Tarybų sąjungoje nebuvo, nelegaliai ji veikė ir netgi klestėjo.

Daugelis klaipėdiečių girdėjo apie garsiąsias 16-osios divizijos gatvės merginas. Jos buvo laikomos elitinėmis Klaipėdos prostitutėmis. Dabar jau žinoma ir tai, kad jas globojo KGB (Tarybų sąjungos saugumas). Jos dirbo su užsieniečiais už valiutą, vengė bet kokių kontaktų su vietiniais, taip pat ir jūrininkais.

Ir tuomet įtarimų kilo, kodėl išvaizdžios merginos turi savo staliukus ar vietas geriausiuose Klaipėdos restoranuose, viešbučiuose. Iš restoranų pas klientus jas išveždavo taksistai. Susitikimai su klientais dažniausiai vykdavo butuose, uždarose erdvėse.

P.Velička kaip veneros ligų gydytojas elitinių merginų iš 16-osios divizijos gatvės Odos-veneros ligų dispanseryje beveik nematė, gal tik 2-3 ir ne pačias patraukliausias. Įsiminė viena jo klientė, mergina iš kažkurio kaimo, baigusi profesinę technikos mokyklą, kurią apsikrėtusią atvežė milicija. Ji sakė esanti iš 16-osios divizijos. Tuo patikėti buvo sunku, bet mergina aiškino, kad dirbanti 16-osios divizijos aukštesnės kastos merginoms. Ji papasakojo, kad uoste pakliuvo į laivą pas italą jūrininką, kuris ją vaišinęs brendžiu, saldainiais. Kaip anekdotas nuskambėjo tai, kad italas jai vietoje pinigų davęs kompozitoriaus Džoakino Rosinio garso kasetę. Mergina prisipažinusi, kad nemoka pinigų išsireikalauti, nežinojusi kur dėti kasetę, todėl ir atnešusi gydytojui.

 

Gynė teritorijas

 

Nemaža dalis P.Veličkos veneros ligų klienčių buvo iš sovietmečiu garsaus restorano „Jūra“, kurį jūrininkai vadindavo „Ržavaja vilka“ (lietuviškai - surūdijusi šakutė).

„Ten rinkdavosi neelitinės prostitutės, kurios turėdavo reikalų tiek su Klaipėdos jūrininkais, tiek su atplaukusiais į Klaipėdą prekybinių laivų jūreiviais už rublius. Kai pas mane pakliūdavo dažnai pasipasakodavo apie savo gyvenimą. Tarp merginų buvo ir naivuolių su žemu išsilavinimu, ir baigusių aukštuosius, turinčių gerą darbą“, - prisiminė P.Velička.

Iš dispanserio, kuris buvo Jūros gatvėje, P.Velička teigė užsukdavęs pavakarieniauti į tarybinį „Klaipėdos“ viešbutį. Jame matęs įdomių merginų. Restorane vykdavę šokiai, ateidavę ir jūreiviai. Kartą tarp merginų moterų tualete kilusios muštynės. Paaiškėjo, kad į viešbutį patekusios studentės iš Klaipėdos muzikos fakultetų. Jas jūreiviai šokdinę, o tos, kurios viešbutyje nuolat sukinėjasi, patykojo, kai šios nuėjo į tualetą ir puolė auklėti kam lenda ne į savo teritoriją.

Klaipėdos fakultetų studentes muzikantes P.Velička teigė matęs ir Klaipėdos interklube, kai ten jį įleidusi pažįstama. Studentės ten grodavusios fortepijonu. Pritemdyta aplinka, jūrininkai ir gražios merginos muzikantės jam pasirodžiusios įtartinai. Jau vėliau, kai tapo laivų gydytoju, ne kartą lankęsis jūrininkų klubuose užsienio uostuose. Niekur nematęs, kad merginos linksmintų jūrininkus grodamos, kaip tai matė Klaipėdoje. 

 

„Dovanas įteikdavo“ ir „padorieji“

 

Neįtikėtina, bet P.Veličkos aiškinimu, su jūros ir uosto veikla, jūrininkais, buvo susieta gal apie 30 proc. oficialiai į statistiką pakliūdavusių Klaipėdos venerinių ligų kilmės. Kitos tiesiog plito iš lovos į lovą, nuo vieno meilės nuotykio prie kito. Dažnas palydovas būdavo alkoholis.

Buvo ir garsių sovietmečio istorijų, kai klasės auklėtoja „įteikė dovaną“ mokyklos tėvų komiteto pirmininkui. Paskui jis stebėjosi, kaip tai galėjo būti - tokia „padori“ moteris.

Anot P.Veličkos, tarp užsikrėtusiųjų buvo daug „padorių“ moterų ir vyrų. Lytiniu keliu plintančios ligos neaplenkdavo nei restoranų darbuotojų, nei vaikų darželių auklėtojų, nei mokytojų, nei tarnautojų, nei fabrikų ar kombinatų darbininkių.

Ypatinga kategorija moterų būdavo jūrininkų žmonos. P.Velička prisiminė ne vieną atvejį, kai ateina į kabinetą prieš 6-10 dienų iš jūros grįžęs jūrininkas ir aiškina, kad niekur į šoną nenukrypęs, bet „zarazą“ pasigavęs. Paaiškėja, kad veneros ligą, dažnai besimptomę, Klaipėdoje belaukdama vyro pasigavo žmona, kuri ir perdavė jam.

„Būdavo ir tokių „etatinių“ žmonų, gal 3-4, kurios nuolat ateidavo pasitikrinti į mūsų kabinetą, kai tik gaudavo telegramą, kad netrukus iš jūros grįš vyras“, - prisiminė P.Velička.

Buvo ir naivuolių žmonių, kurie gal ir buvo ką nors girdėję apie veneros ligas, bet manė, kad jos jį didžiuliu vingiu aplenks. Buvo ir tokių atvejų, kad neina pas gydytoją delsia kol liga pažengia labai toli.

 

Keista dabartinė statistika

 

Oficialiai sekso Tarybų sąjungoje nebuvo, bet lytinės ligos plito. Kai kurie gydytojai siauresniuose rateliuose teisiai šviesiai sakydavo, kad „kriušamasi per smarkiai“.

Venerinių ligų plitimui Sovietų sąjungoje, anot P.Veličkos, įtakos turėjo ir labai prastos kokybės prezervatyvai, todėl jie būdavo retai naudojami - nebuvo ir įpročio naudoti juos.

Ar mūsų laikais yra kas nors panašaus, kaip buvo sovietmetį? Prostitucija uoste kaip reiškinys nebefiksuojamas. Laivai uostuose stovi gerokai trumpiau, jūrininkai turi mažiau laiko.

P.Velička teigė Klaipėdoje prie vieno prekybos centro matęs, kaip buriuojasi merginos. Tai vieną tai kitą paima stabtelėjusios mašinos. Vienoje įstaigoje girdėjęs, kaip azijietiškos išvaizdos jūrininkai prie baro klausę, kur galima rasti merginų.

Ar išliko toks didelis, kaip Sovietų sąjungoje sirgimas lytiniu keliu plintančiomis ligomis? Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo kurį laiką nelegali prostitucija dar klestėjo. Laikraščiuose būdavo skelbimų apie teikiamas erotinio masažo paslaugas. Prieš 20 metų dar buvo ir uosto prostitučių, kurios lipdavo per tvorą, gudresnės eidavo per vartus į laivus.

P.Velička teigė, kad tie neįtikėtinai dideli susirgimo atvejai smarkiai sumažėjo, kai atsirado Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV).

P.Veličką stebina keista mūsų dienų statistika dėl lytiniu keliu plintančių ligų. Anot jo, per metus Lietuvoje fiksuojama apie tūkstantis sifilio atvejų. Kitų ligų kaip ir nelikę. Klaipėdoje sovietmečiu buvusios itin populiarios gonorėjos - nulis. Ji greičiausiai yra, bet „dingsta“ privačiuose kabinetuose. Daugelis gydosi patys, nes mano, kad tai esanti „nesunki liga“. Trichomonozė statistikoje iš viso nebefiksuojama.

 

 

Fotoreportažas
  • Prostitucija Klaipėdoje sovietmetyje ir dabar-Foto-nr-9759_9760.jpg
  • Prostitucija Klaipėdoje sovietmetyje ir dabar-Foto-nr-9759_9761.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Prostitucija Klaipėdoje sovietmetyje ir dabar"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.