Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

Suomijos žuvys - Kotkos maretariumo akvariumuose

Tenka pripažinti, kad Jūros muziejų akvariumuose laikomų žuvų kiekis ir rūšys tiesiogiai priklauso nuo šalies ekonominės padėties, muziejaus įstaigos keliamų tikslų ir finansavimo.

Povandeniniai garsai ir vandenų gelmių spalvų žaismas.
Povandeniniai garsai ir vandenų gelmių spalvų žaismas. @ Vidmanto Matučio nuotr.

Europos akvariumai skiriasi

Prancūzijoje, Ispanijoje ar Vokietijoje daugiausia yra okeanariumų (Oceanarium). Jie augina ir pristato ryškiaspalves šiltų, daugiausia koralinių rifų ir gėlų vandenų žuvis. Siekiant prikaustyti dėmesį ir aitrinti vaizduotę laikomos netgi piranijos, aštriadančiai rykliai, kitos nuodingos žuvys. Prie tokių iš dalies galima priskirti ir Kauno "Megos" prekybos centro akvariumą su rykliais. Tokiuose "šou" akvariumuose apie krašto žuvų įvairovę pasakojama mažai.

Aplink Baltijos jūrą esantys Muziejai–akvariumai daugiau dėmesio skiria savo krašto žuvims. Danijos Helsingioro akvariume laikomi Šiaurės jūros gyvūnai ir augalai. Vokietijos Štralsundo muziejuje pristatoma ir Baltija, ir Šiaurės jūra. Gdynės akvariume – Baltijos jūra ir gėli vidurio Europos vandenys. Stokholme ir Sankt Peterburge akvariumuose laikomos tropinių vandenų ir vietos žuvys.

Klaipėdos jūrų muziejaus akvariumuose didesnis dėmesys skiriamas Kuršių marių gėlavandenėms žuvims. Kopgalyje esančiame muziejuje kiek mažiau jūrinių atstovių. Tik atskiruose akvariumuose įveistos puošnios koralinių rifų dumblių su ryškiaspalvėmis žuvimis bendrijos, gyvena vėžiagyviai, pastaraisiais metais dar ir baltadėmės bei ausytosios medūzos. Tikėtina, kad Lietuvos jūrų muziejaus akvariumas po 2014–2015 metais vykstančios rekonstrukcijos bus iš esmės atnaujintas.

 

Suomijos vandenų ypatybės

Pasitaikė proga apsilankyti Suomijos Kotkos maretariume. Rodos, kad jame nėra niekos išskirtinio, ko nebūtume matę Lietuvoje. Tačiau trumpalaikis apsilankymas palieka neišblėstantį įspūdį.

Trisdešimtyje baseinų ir įvairios talpos akvariumuose galima susipažinti su Suomių įlankos, Suomijos ežerų, pelkių, upelių bei didžiausios šios šalies upės Kymijoki aplinkos ypatybėmis - vandens lygio kaita, nuolydžiais, gyvūnija.

Suomijos jūros siena yra net 1100 kilometrų ilgio. Ji turi per 180 tūkst. salų. Žemyne yra 188 tūkstančiai ežerų - jokia kita šalis tiek Europos Sąjungoje, tiek pasaulyje neturi daugiau ežerų. Didžiausias Suomijos ežerai Suur Saima (1460 kv. km), Pejenė (1054 kv.km), Inaris (1102 kv.km), Oulujarvis (900 kv.km).

Nors atrodytų, kad Suomijoje yra labai daug vandenų, patys suomiai skundžiasi jų stoka. Visų Suomijos vidaus vandenų užimamas plotas siekia apie 33 tūkst. kvadratinių kilometrų. Tai maždaug dešimtadalis bendro Suomijos ploto. Visų ežerų vandenys Suomijoje sudaro 235 kubinių kilometrų tūrį. Suomiai guodžiasi, kad tai tik trečdalis Rusijos Ladogos ežero vandenų ir vos dviejų savaičių didžiausios pasaulyje Amazonės upės debetas. Suomijos ežerai susiformavo ledynams nugramdžius uolienų paviršių. Jie yra seklūs - nuo 3 iki 20 metrų gylio. Vidutinis Suomijos ežerų gylis vos 7 metrai. Sekli ir Suomių įlanka - vidutinis gylis 37,5 metrai. Galima palyginti, kad Baltijos jūros vidutinis gylis 57 metrai, o Viduržemio jūros net 1,5 kilometro.

Suomijos ežerams būdingas rudas vandens atspalvis. Kodėl taip yra? Suomijoje 1/3 teritorijos užima pelkėtos vietos. Jose susiformavęs humusas ir humdinės bei fulvo rūgštys, kurios ir suteikia gelsvai rudą atspalvį, persiduoda ir į tarpusavyje sujungtus Suomijos ežerus.

Vandeningiausia Suomijos Kymijoki upė yra vos 483 kilometrų ilgio. Ši upė yra žvejų rojus. Šia nuo seno į nerštavietes plaukė būriai žuvų. XX amžiuje upėje pastatyta daug užtvankų, lentpjūvių. Tai pablogino žuvų plaukimą į nerštavietes. Tačiau dabar jau įrengti užtvankas aplenkiantys žuvų takai.

Kymijoki yra pagrindinė neršti į aukštupius plaukiančių lašišų upė. Šioje upėje kaip ir kituose Suomijos vandens telkiniuose galima gaudyti žuvis tik su licencija. Valstybės nustatytas mokestis už žuvies resursų atkūrimą savaitei kainuoja 5 eurus, metams – 15. Dar būtina įsigyti vandens telkinio savininko leidimą žvejybai. Ir kvitus, ir leidimą žvejai visada privalo turėti su savimi.

Išimtis daroma vaikams iki 18 metų ir vyresnio nei 65 metų amžiaus žmonėms. Vėlgi sunku patikėti, bet suomių vaikai yra užkietėję žvejai - dešimtmečiai sugeba ištempti iš vandens stiprias lašišas sveriančias net 10 kilogramų.

Suomijos žvejybos ypatumai toks, kad visose upėse yra uždraustas toks jaukas, kaip sliekai. Taip saugomi upėtakiai, lašišos, sykai. Upėse populiari muselinė žvejyba, blizgiavimas. Ežeruose leidžiama žvejoti ir sliekų masalu. Tačiau daugelyje vandens telkinių yra apribojimas vienam asmeniui per parą sugauti ne daugiau kaip tris žuvis.

 

Jūros, ežerų ir upių žvynuotieji

Kotkos maretariumas atidarytas 2002 m. vasaros pradžioje. Jis pastatytas pagal architektas Davido Newmano projektą. Pagrindinis įstaigos tikslas yra švietimas ir mokymas. To siekė Kotkos savivaldybė, Suomijos žuvininkystės tyrimų instituto žuvų tyrimų padalinys ir mokslininkai iš Helsinkio universiteto.
Akvariumuose laikoma iki 62 vėžiagyvių, nėgių ir žuvų rūšių. Dalis gyvūnų dar nesugebama išlaikyti ilgiau nei metus. Lankytojams rodomos tik 50 rūšių. Tai dvigeldžiai moliuskai Baltijos trupsnė, valgomoji midija, ledlaikių senbuvis blyškusis jūrvėžys (jūrų tarakonas), naujakurys žymėtasis vėžys.

Nėra visų Baltijos jūros žuvų, bet pristatomos kone visos Suomijos vidaus ir priekrantės nėgės ir kaulinės žuvys. Nežinota, kaip gyvena akvariumuose nėgės ir ciegoriais. Jie dar tiriami, siekiant išmokti laikyti ilgesnį laiko tarpą. Daugumas žuvų rūšių yra tos pačios, kaip ir Lietuvos vandenyse.

Mažuose akvariumuose laikomos gyvatiško kūno upinės nėgės ir į sliekus panašūs vi(n)giliai. „Šaltavandeniame ežere“ plaukioja gilių vandenų įžymybės – seliavos, laikomos su stintelėmis. Upių bendrijos akvariume salatis ir pavieniai kiršliai, ir meknės, tolėliau plaukioja saulažuvės ir rainių būreliai, žvitriosios srovinės aukšlės. Lėtai tekančios upės žemupyje priedugnėje ratus suka pusantro metro ilgio sibiriniai eršketai (albinosai, tai yra iš prigimties balti, raudonomis akimis), plaukioja taurieji šlakiai ir raibieji upėtakiai.

Mano, kaip žuvų tyrėjo žvilgsnį patraukė tamsiai mėlyni žiobriai, kuojos, karšiai bei plakių bendrystėje kartkartėmis iš giliau atklystantys spariai. Kuršių mariose ši rūšis laikoma išnykusia, ir tai tikra mįslė žuvų ir marių aplinkos tyrėjams. Žuvis suko puslankį, tai palengva priartėdama, tai vėl išnykdama, buvo vargo, kol išmokau jį skirti nuo panašaus dydžio karšių, plakių ir žiobrių. Tačiau peržvelgęs tariamo „spario nuotraukas“, aptikau jauną, pilkai melsvo atspalvio žiobrį. Retenybės neįamžinau.

 

Puošmena - didžiulis baseinas ir žuvys

Akį traukia didysis akvariumo „ežeras“. Tai maretariumo puošmena. 500 kubinių litų talpos, 7 metrų aukščio pusapvalis stiklinis baseinas. Kaip teigiama iš aprašymų, dviejų promilių druskingumo ir priklausomai nuo metų laiko 4–20o C temperatūros vanduo į baseiną tiekiamas tiesiog iš Botnijos įlankos. Vanduo papildomai atsinaujinamas kartu su lietumi.

Stogo nėra, tad saulėtą dieną į „ežero“ gelmes skverbiasi dienos šviesa. Vanduo neįprastai skaidrus – matosi iki 5 m gylio. Žvelgiant į ežero gelmes stovint blandoje skendinčioje apžvalgos patalpoje, matomas raibuliuojantis smaragdinis žaismas. Visa tai kartu su praplaukiančiomis žuvimis yra nelyginant gyvas paveikslas mokomosios patalpos sienoje. Jame plaukioja margašonės, smalsumo niekad neprarandančios lydekos, baugios kaimynystės nesivaržantys ešeriai ir pusmetriniai starkiai.

Atskirame šaltavandeniame baseine plaukioja lašišos ir šlakiai, lėti Baltijos sykais. Akvariumuose mažai augalų - vandens priežiūra paprastesnė, lengviau stebėti gyventojus. Apysūrio vandens (Baltijos jūros dugno) akvariume plaukioja upinės plekšnės, į smėlį užsikasę otai, lūkuriuoja builiai, pakraščiuose tarp riedulių tūno gamtos keistenybės gyvavedės vėgėlės. Jos reta išimtis jūrinių žuvų įvairovėje, nes jauniklius atsiveda „gimdo“, o ne neršia ikrus. Kartu su jomis plaukioja Baltijos senbuviai - ledlaikių „gyvieji liudytojai“ ragiai ir pastarojo dešimtmečio Baltijos naujakuriai – grundalai rubuiliai (suomių kalba - Mustatäplatokko). Jie Suomijos priekrantėje sugaunami nuo 2005 metų.

Atskirame sekliame akvariume per išgaubtus stiklus „lęšius“ matome į smėlį įsiraususius didžiuosius ir mažuosius tobius bei smėlinius grundalus. Šios žuvelės gerai pažįstamos iš mūsų priekrantės smėlio seklių. Bet akvariume mačiau pirmą kartą. Iš smėlio kyšo vien žuvų akutės. Kartkartėmis vienas kitas tobis suspurda, ir priešais šmėžavę vėžiukai dingsta plačiose žiotyse. Kitą mirksnį iš saugios priebėgos išlindusi žuvelė smailiu snukiu įsigremžia į smėlį, uodega sukeldama smiltelių debesį. Išsisklaidžius drumzlėms, vėl kyšo žvitrios akutės.

Mažesnių upelių žuvelių santalkoje pūgžliai, devynspyglės dyglės, srovinės aukšlės ir gružliai. Atvirame stikliniame inde laikomi Baltijos naujakuriai gauruotažnyplis ir dumblinis krabai. Riestomis uodegėlėmis už jūros andrų (Zoostera marina) įsikabinę sprindžio ilgio jūrų adatos ir ylos, jų kaimynystėje plūduriuoja jūrinės dyglės.

Ne tik žuvys: laumžirgiai ir vandens vabalai. Terariumuose varliagyviai (tritonai, varlės ir rupūžės) ir paprastieji žalčiai, net vienintelė galinti būti pavojinga gyvatė angis. Jie žiemoti perkeliami į rūsį. Tiesa, daugelio Baltijos jūros jūrinių (sūraus vandens) žuvų taip ir nepavyksta ilgiau išlaikyti. Upinės nėgės, įvairaus amžiaus Atlanto menkės, bretlingiai, builiai ir ciegoriai krenta po dvejų metų. Siekiant nustatyti šių žuvų laikymo akvariumuose nesėkmių priežastimis jos papildomai tiriamos. Galbūt jau greitai lankytojai bus nustebinti šiomis sveikomis Baltijos gyventojomis.

 

Maretariume - net lietuviški pavadinimai

Suomijos žuvų tyrėjų daugiametės tyrimų ir gamtosaugos tradicijos visuomenei puikiai pristatomos Kotkos Maritariume. Žinios apie žuvis ir taikomųjų tyrimų naujoves bei gamtosaugos priemones rodomos viešuose renginiuose. Lankytojai skatinami nelikti vien stebėtojais. Jie įtraukiami veiki įmantriais būdais. Skatinama įdomybes aptikti ir matyti net paprastuose gimtinės vandenyse. Paprastos žuvys žinovo gali būti pristatytos išskirtinai įdomiai, ir taip atrasti Suomijos žuvis. Smalsumui patenkinti duodamas vienas iš 17 kalbų lydraštis su Maretariumo žuvų pavadinimais.

Einant per muziejų jis užpildomas atitinkama žyma ties matytų ir atpažintų gyvūnų pavadinimais. Atskiroje patalpoje yra elektroninis žinių apie akvariumuose laikomus augintinius žinynas. Džiugu buvo matyti užrašus lietuvių, latvių, kitų šalių kalba.

Žvelgdamas žinovo akimi lydraščiuose pastebėjau kelis netikslumus. Panašių spragų neišvengiama, kai užsienio muziejininkai bando ieškoti lietuviškų vandens gyvūnų pavadinimų. Ne išimtis ir Kotkos maretariumas. Pavyzdžiui, pavadinimas Sibirinis eršketas, užrašytas du kartus, t.y. sudurti keturi žodžiai į vieną). Naudojami jūros gyvūnų norminti naujadarai: gauruotažnyplis krabas, blyškusis jūrvėžys, žymėtieji vėžiai. Kol kas nenusistovėjęs grundalo rubuilio pavadinimas: jis vadintas apvalusis grundalas.

Fotoreportažas
  • Suomijos žuvys - Kotkos maretariumo akvariumuose-Foto-nr-2710_2711.jpg
  • Suomijos žuvys - Kotkos maretariumo akvariumuose-Foto-nr-2710_2712.jpg
  • Suomijos žuvys - Kotkos maretariumo akvariumuose-Foto-nr-2710_2713.jpg
  • Suomijos žuvys - Kotkos maretariumo akvariumuose-Foto-nr-2710_2714.jpg
  • Suomijos žuvys - Kotkos maretariumo akvariumuose-Foto-nr-2710_2715.jpg
  • Suomijos žuvys - Kotkos maretariumo akvariumuose-Foto-nr-2710_2716.jpg
  • Suomijos žuvys - Kotkos maretariumo akvariumuose-Foto-nr-2710_2717.jpg
  • Suomijos žuvys - Kotkos maretariumo akvariumuose-Foto-nr-2710_2718.jpg
  • Suomijos žuvys - Kotkos maretariumo akvariumuose-Foto-nr-2710_2719.jpg
  • Suomijos žuvys - Kotkos maretariumo akvariumuose-Foto-nr-2710_2720.jpg
  • Suomijos žuvys - Kotkos maretariumo akvariumuose-Foto-nr-2710_2721.jpg
  • Suomijos žuvys - Kotkos maretariumo akvariumuose-Foto-nr-2710_2722.jpg
  • Suomijos žuvys - Kotkos maretariumo akvariumuose-Foto-nr-2710_2723.jpg
  • Suomijos žuvys - Kotkos maretariumo akvariumuose-Foto-nr-2710_2724.jpg
  • Suomijos žuvys - Kotkos maretariumo akvariumuose-Foto-nr-2710_2725.jpg
  • Suomijos žuvys - Kotkos maretariumo akvariumuose-Foto-nr-2710_2726.jpg
  • Suomijos žuvys - Kotkos maretariumo akvariumuose-Foto-nr-2710_2727.jpg
  • Suomijos žuvys - Kotkos maretariumo akvariumuose-Foto-nr-2710_2728.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "Suomijos žuvys - Kotkos maretariumo akvariumuose"

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.