Lietuvos marinistikos žurnalistų klubasLietuvos marinistikos žurnalistų klubas
Didesne ar mažesnė rizika - nuolatinė jūrininkų palydovė. Visą laivybos istoriją galėtume vadinti ištisiniu narsumo, rizikos ir nuotykių metraščiu. - Eimutis Astikas, jūrų kapitonas.
Albatroso paminklas Klaipėdoje - išplaukusiems ir negrįžusiems

„Titanike“ nuskendę lietuviai ir lenkai

Panašu, kad kartu su lenkais turime vieną ir tą patį žmogų, kuris nuskendo garsiausiame visų laikų laive „Titanikas“

„Titanikas“ atsišvartuoja Southemptono uoste 1912 m. ir išplaukia į amžinybę.
„Titanikas“ atsišvartuoja Southemptono uoste 1912 m. ir išplaukia į amžinybę. @ nuotr.

Kunigas kilęs iš Lietuvos

 

Varšuvoje rengiamasi atidaryti parodą, kuris bus skirta laivu „Titanikas“ plaukusiems ir nuskendusiems lenkams.

Pagrindiniu šiuo laivu plaukusiu ir nuskendusiu lenku laikomas kunigas, kurį jie vadina Jozef Montwill. Jam daugiausiai skiriama vietos ir Varšuvoje atidaromoje „Titaniko parodoje“.

Lietuvoje tas kunigas yra ne kas kitas kaip Juozas Montvilas. Visuose šaltiniuose jis buvo minimas kaip „Titaniku“ plaukęs lietuvis.

Oficialiai pateikiama, kad J.Montvilas 1885 m. sausio 3 d. gimė Gudinės kaime, netoli Marijampolės. Užaugo jis netoli esančiame Nendriniškių kaime Magdalenos ir Kazio Montvilų šeimoje.

Kai jis nuskendo „Titanike“ apie nelaimę namiškiai sužinojo būdami Marijampolės bažnyčioje. Jo motina nualpo. Tėvai žuvusiam sūnui Nendriškių kaime pastatė kryžių, kuris sovietmečiu buvo nugriautas.

 

Bėgo nuo valdžios persekiojimo

 

Kyla klausimas, kodėl šį lietuvį savinasi lenkai? Greičiausiai todėl, kad jis baigė Seinų dvasinę seminariją, kuri yra dabartinės Lenkijos teritorijoje. 1908 m. jis buvo įšventintas į kunigus ir buvo paskirtas dirbti į Lipsko parapiją (tarp Lenkijos Augustavo ir Baltarusijos Gardino) taip pat dabartinės Lenkijos teritorijoje.

Čia įvyko jo konfliktas su caro valdžios atstovais ir po kelių metų jį perkėlė į vieną iš parapijų dabartinės Lietuvos teritorijoje prie Kalvarijų. Čia pamaldos vykdavo lenkų kalba, bet J.Montvilas pradėjo sakyti pamokslus lietuviškai. Tai neliko nepastebėta.

Apie jo persekiojimą sužinojęs Amerikoje gyvenęs brolis Petras įtikinęs Bruklino lietuvių pranciškonų bažnyčios kunigus pakviesti Juozą į Ameriką. Taip jis atsidūrė „Titaniko“ laive.

Pagal išsigelbėjusių liudininkų pasakojimą, skęstant „Titanikui“ J.Montvilas atsisakė jam skirtos vietos gelbėjimosi valtyje. Skęstant laivui iki paskutinės akimirkos jis kartu su anglikonų kunigu Tomu Byliu ir vokiečių benediktinu Jozefu Peruschitzu klausę išpažinčių, teikę paskutinio patepimo Sekramentą, guodę ir raminę skęstančiuosius anglų, lenkų, rusų, vokiečių kalbomis.

 

Išsigelbėjo vienas lenkų žydas

 

Žinoma, kad „Titaniko“ laive buvo ir nuskendo 22 metų žydų kilmės Eliezeras Gilinskis iš Ignalinos. Nepaisant jauno amžiaus jis buvo laikomas auksarankiu - gamino spynas. Jis plaukė „Titaniko“ 3 klasės keleivio bilietu. Tokie bilietai kainavo nuo 8 svarų, kai pirmosios klasės bilieto kaina buvo 250 svarų.

JAV lietuvių spaudoje buvo minimas ir lietuvis Simas Baniulis. Manoma, kad vengdamas tarnybos caro kariuomenėje jis pabėgo iš Lietuvos, dirbo kroviku Hamburge, Liverpulyje, lankė jūreivystės mokyklą ir buvo įsidarbinęs „Titaniko“ laive. Tačiau lietuviškos pavardės tarp laivo įgulos narių nebuvo. Galbūt jis, pabėgęs nuo caro kariuomenės, buvo prisidengęs kita pavarde.

Kiek lenkų be bandomo pasisavinti Juozo Montvilo buvo „Titaniko“ laive? Duomenys apie „Titaniku“ plaukusius lenkus dar skurdesni. Lenkai indentifikavo, kad tarp 3-os klasės keleivių buvo lenkiškos kilmės pavardžių, kaip Ostrovska, Kozlovski, Povlowicz. Bet ar jie buvo tikrai lenkai? Lenkijos muziejininkė Božena Aksamit teigė, kad jie buvo lenkai pabėgę į Didžiąją Britaniją ar Prancūziją.

„Titanike“ minimas ir Londone dirbęs žydų kilmės lenkas Berekas Trembeckis. Jis yra vienintelis lenkų kilmės asmuo, kuris išgyveno „Titatniko“ katastrofą.

 

Emigracijos banga per Liepoją

 

20 amžiaus pradžioje tiek lenkai, tiek lietuviai emigruodavo į Ameriką, nes iki 1920 m. beveik nebuvo jokių suvaržymų. Lenkai dažniausiai išplaukdavo iš Hamburgo uosto.

Nemaža dalis lietuvių išplaukė iš Liepojos uosto, iš kur veikė tiesioginė Rusijos - Amerikos linija į Niujorką. „Baltijos Lloydo“ draugija pranešė apie 1914 m. platinamus garlaivių bilietus iš Liepojos į Niujorką, Čikagą, Bostoną, Baltimorę, Filadelfiją, Naująjį Orleaną ir Kanados Halifaksą. Iš Liepojos į Ameriką plukdė garlaiviai „Kursk“, „Perm“, „Rosija“. Pastarasis priimdavo net 1370 keleivių.

Bilietas į Ameriką kainavo 80-100 rublių. Dar 50 rublių ir geležinkelio bilietus tolesnei kelionei į žemyną, reikėdavo parodyti Amerikos muitinėje, kad įleistų į šalį. Galima prisiminti, kad tuo laiku Lietuvoje gimnazijos mokytojo alga buvo 85 rubliai, paprasto valdininko 60 rublių, o darbininko 15,7 rublio per mėnesį.

Gerokai mažesnė dalis plaukė iš Anglijos uostų, nes iki jų buvo sunkiau nusigauti. Be to, jei kas ir plaukdavo iš Anglijos paprastai rinkdavosi pigesnius laivus, ne tokius, kaip „Titanikas“, kuris buvo laikomas prabangiu ir brangiu.

Lenkų emigraciją į Ameriką buvo pakankamai intensyvi. 1930 m. Amerikoje gyveno apie 3,5 mln. lenkų. Didžioji dalis iš jų jau buvo gimę Amerikoje. Laivais į ją buvo atplaukęs maždaug milijonas lenkų.

Lietuvių emigracijos mastai buvo mažesni nei Lenkijos. Nuo 1900 iki 1914 m. iš dabartinės Lietuvos teritorijos į Ameriką emigravo apie 250 tūkst. žmonių. 

 

Fotoreportažas
  • „Titanike“ nuskendę lietuviai ir lenkai-Foto-nr-9756_9757.jpg
  • „Titanike“ nuskendę lietuviai ir lenkai-Foto-nr-9756_9758.jpg
 
0
 
0

Pateikite papildomą informaciją susijusią su straipsniu "„Titanike“ nuskendę lietuviai ir lenkai "

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.

"Albatrosas.lt" gali tapti kiekvieno jūros ošimui neabejingo žmogaus svetaine. Kartu su jos leidėjais kurk jūrines naujienas. Siųsk pranešimus, straipsnius, nuotraukas, vaizdo įrašus, filmus, knygų PDF. Jūsų informaciją analizuosime, skelbsime "Albatrosas.lt" svetainėje.

Prisegti failai:


* - privalomi laukai

Užpildę ir išsiuntę šią formą, suteikiate teisę "Albatrosas.lt" svetainėje be autorinių honorarų publikuoti ar kitokiais būdais ir pagal savo poreikius panaudoti gautą medžiagą. "Albatrosas.lt" pasilieka sau teisę redaguoti jūsų atsiųstą informaciją, išskyrus knygas, negarantuoja, kad visos nuotraukos, tekstai, vaizdo įrašai, filmai, knygos bus publikuoti.